„Visiems linkiu, kad taika ateitų kuo greičiau. Nors ir per tamsumą, per neviltį, per praradimus, bet taika bus ir ji bus tokia, kokią mes padarysime patys. Kartu su ukrainiečiais, kartu su visais draugais, kurie padeda laimėti prieš juodą brutalią jėgą“, – šventinėje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ kalbėjo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Laidos vedėjai Violetai Baublienei ir žiūrovams ji taip pat papasakojo, kaip švęs gražiausias metų šventes ir pasidalijo prisiminimais iš savo vaikystės Kalėdų.
– Gerbiama prezidente, kokios Jūsų nuotaikos šį vakarą ir kaip jaučiatės prieš Kalėdas?
– Tradiciškai stengiuosi pajusti ateinančių Kalėdų šviesą, viltį, pasidžiaugti tuo, kas yra. Metai, aišku, būna visokie ir visko juose būna. Ir savyje visko atrandi, ir gal valdžioje ne viskas patinka, bet Kūčios tam ir skirtos, kad atleistume, pasidalintume tuo, ką turime, su kitais. Dabar mums tai ypatingai aktualu, kai matome karo siaubiamą Ukrainą. Ir su savo artimaisiais svarbu pabūti. Kūčių vakaras yra stebuklingas, nes jis atneša šilumą, o svarbiausia – viltį, laukimą to, kas tikrai ateis ir bus geriau.
– Nors sakote, kad atsitraukėte iš viešumos, viena akimi turbūt stebite, kas vyksta. Kaip Jums atrodo mūsų valstybė šiais metais?
– Tas mano atsitraukimas yra daugiau iš viešos erdvės, bet daugiau aš, be abejo, neatsitraukiau. Turiu labai daug užsienio kelionių, kur dalyvauju visokiose konferencijose, kur kalbu apie Ukrainą, demokratiją, apie žmogaus teises ir tai darau tikrai labai aktyviai. Ukrainą gyniau jau nuo pirmos atviros okupacijos 2014 metais, tą darbą aš ir tęsiu. Įdėmiai stebiu, kas vyksta Lietuvoje: kai kas džiugina, kai kas erzina, bet esu tokios nuomonės, kad neturėčiau komentuoti aktualijų, o tiesiog mėginti padėti kiek galiu ir valdžiai, ir tiems, kas priima atsakingus sprendimus, nes tokia buvo ir mano, kaip prezidentės, nuomonė, kad prezidento funkcija yra padėti Vyriausybei, o ne pagalius kaišioti į ratus.
Metai buvo sunkūs, objektyviai sunkūs dėl išorinių aplinkybių, kelios krizės vienu metu, kurios tęsiasi, greičiausiai tęsis ir kitais metais. Turime foną – didžiulį karą, žiaurų karą ir tai, kad tai mums yra labai artima ir labai svarbu, rodo ir mūsų žmonių noras padėti: aukojimas, dalyvavimas, savanoriavimas. Aš labai didžiuojuosi mūsų šalimi, kuri taip priima šį karą, lyg jis būtų ir prieš mus, tiek daug savo ir pinigų, ir dėmesio, ir meilės skiria tai tautai, kuri šiuo metu yra okupuojama ir su ja elgiamasi labai žiauriai.
Aš labai didžiuojuosi mūsų šalimi, kuri taip priima šį karą, lyg jis būtų ir prieš mus, tiek daug savo ir pinigų, ir dėmesio, ir meilės skiria tai tautai, kuri šiuo metu yra okupuojama ir su ja elgiamasi labai žiauriai
– Greta to, kad lietuviai labai padeda ir jaudinasi dėl Ukrainos, bet buvote pirmoji pasakiusi, kad karas turi baigtis mūšio lauke.
– Turime labai agresyvų, imperialistišką ir grobuonišką kaimyną. Visos mes – ir Baltijos šalys, ir Ukraina. Tai yra naujas pareiškimas, kad tautos yra pasirengusios aukotis savo kraujo sąskaita, bet jau nesutiks su agresoriaus primetamomis sąlygomis. Tai yra labai svarbus istorinis virsmas. Todėl ir pasakiau, kad prieš tokį agresorių galima ir būtina kovoti mūšio lauke. Ir pergalę pirmiausiai pasiekti ten, o tik po to įforminti ją įvairiomis derybomis ir diplomatiniais reveransais. Bet jokiu būdu ne dabar, kai bet kokios derybos reikštų, kad Ukraina ir mes turime daryti nuolaidas agresoriui. O tai tik didintų jo apetitą ir sudarytų sąlygas ateityje tokioms atakoms ir agresijoms pasikartoti. Kiek tai užtruks – nežinome, bet imperialistinės ambicijos Rusijoje turi būti sutriuškintos mūšio lauke. Jeigu to nepadarysime – jos tik augs, agresyvės. Ir virs dar skaudesniais smūgiais mums visiems.
Kiek tai užtruks – nežinome, bet imperialistinės ambicijos Rusijoje turi būti sutriuškintos mūšio lauke. Jeigu to nepadarysime – jos tik augs, agresyvės
– Grįžtant prieš švenčių, kokios įspūdingiausios Kūčios, Kalėdos buvo, kaip jas Jums teko sutikti?
– Kūčias stengdavausi sutikti Lietuvoje, artimųjų aplinkoje. Per Velykas būdavo įvairiai – ir kelionių pasitaikydavo, kažkokių ypatingų atsiminimų nėra dėl to. O Kūčias visada stengiausi švęsti tradiciškai: ir dvylika patiekalų, ir savo grybus, ir įvairias mišraines su silke ir t.t. Tą tradiciją atsinešiau iš šeimos, iš savo tėvų ir stengiuosi ją išlaikyti.
– O šiemet grybukų bus?
– Bus, be abejo, be jų niekaip neišeina.
– Paminėjot tėvus ir namus. Vaikui Kalėdos būna smagiausios, kokios Kalėdos buvo Jūsų vaikystėje?
– Mano kartai turbūt dar teko tas nepritekliaus elementas. Kūčių metu jeigu gaudavai dovaną, nebūtinai dovaną, o pavyzdžiui, apelsiną kokį, tai būdavo didžiulė šventė. Pamenu, mes ant eglutės saldainius kabindavome. Taip, aišku, mes su tais saldainiais truputį zbitkaudavom, paskui tėvai atrasdavo, kad jau ten tik tušti popieriukai kabo, po truputį naktį jie kažkaip dingdavo. Tai buvo mums didžiulė šventė.
– Buvo tam tikras disonansas: viešumoje lyg ir niekas atvirai nešvęsdavo, bet gruodžio 25 nuėjus į mokyklą, visų kišenėse būdavo kūčiukai, šiugždantys saldainiukai...
– Mano šeimoje Kūčias ir Kalėdas švęsdavo visi ir tai būdavo didžiausia, gražiausia metų šventė. Aišku, sovietiniu laikotarpiu buvo verčiama ir daroma taip, kad didžiausia šventė būtų Naujieji metai, visokie žiburėliai, dovanų apsikeitimai mokyklose, visokios tradicijos, bet iš tiesų ta šeimyninė, ta lyg ir truputį užslėpta, paslapties šydu apgaubta šventė būdavo šv. Kūčios ir Kalėdos.
– Prezidente, šiais metais visi linki taikos, koks būtų Jūsų palinkėjimas Lietuvai ir pasauliui?
– Be taikos nieko nebus. Sveikatos reikia, bet jeigu taikos nebus, tai ir sveikatos gali nebereikėti. Todėl bijoti agresorių ir jų gąsdinimų negalima. Jau negalima, nes taip juos tik skatiname būti dar labiau agresyviais. Todėl reikia išdrįsti visiems priešintis, ką ir daro ukrainiečiai. Jie mums dabar yra pavyzdys, NATO, visai Europai, visam pasauliui jie yra pavyzdys, kaip galima priešintis didesniam, agresyvesniam, išprotėjusiam agresoriui.
Todėl visiems linkiu, kad taika ateitų kuo greičiau. Nors ir per tamsumą, per neviltį, per praradimus, bet taika bus ir ji bus tokia, kokią mes padarysime patys. Kartu su ukrainiečiais, kartu su visais draugais, kurie padeda laimėti prieš juodą brutalią jėgą.
