Buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė kurį laiką buvo minima kaip viena kandidačių užimti NATO vadovės poziciją, kai baigsis dabartinio Aljanso vadovo Jenso Stoltenbergo kadencija. Tačiau interviu „The New York Times“ D. Grybauskaitė teigia, kad jos griežtas požiūris į Rusiją užkirstų kelią tokiam karjeros posūkiui.
„Kai kurios šalys mano, kad mano stipri pozicija Rusijos atžvilgiu yra kliūtis, – antradienį kalbėdama Reikjaviko Globalaus moterų lyderių forumo užkulisiuose sakė prezidentė. – Su Rusija turi elgtis kaip su teroristais, o ne derėtis, ne daryti kompromisus“.
Nors Vakarų šalys suteikė Ukrainai daug karinės pagalbos, tačiau tai daro atsargiai, norėdamos išvengti tiesioginio NATO įsitraukimo į karą arba neįgalinti atakų Rusijos teritorijoje. Tačiau D. Grybauskaitė „The New York Times“ sakė, kad NATO valstybės turi nedelsiant perduoti Ukrainai ir tą ginkluotę, kokią iki šiol atsisakydavo suteikti, pavyzdžiui, ilgojo nuotolio raketas, kurios pasiektų ir Rusijos teritoriją. Ji neatmetė galimybės, kad Vakarų šalių kariai galėtų būti dislokuoti mūšio lauke.
„Atsakas turi būti adekvatus atakai“, – sakė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė pernai buvo minima kaip viena galimų kandidačių užimti NATO vadovės pareigas, kai baigsis J. Stoltenbergo kadencija. Šiemet ji buvo metams pratęsta, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Dabar D. Grybauskaitė, atrodo, nesiekia vadovauti Aljansui, o favorite Vašingtone laikoma Chrystia Freeland – ukrainiečių kilmės Kanados vicepremjerė ir finansų ministrė. Manoma, kad vadovavimą Aljansui perims moteris, tarp kandidačių tai padaryti yra ir Estijos premjerė Kaja Kallas.
