Į pensinį amžių neretai žiūrime per rimtai, jis lyg nubraukia aktyvų, linksmą ir žaismingą gyvenimą. Vienas iš Sąjūdžio lyderių, žinomas architektas, lietuvišką dvasią su grupe „Antis“ žadinęs solistas Algirdas Kaušpėdas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Mano pasas meluoja“ sako, kad pasą galima ne tik apgauti – iš jo reikia ir pasijuokti.
A. Kaušpėdas įžengė į pensinį amžių, tačiau sako, kad mintys apie poilsį jo tikrai dar neaplankė.
„Pensininkas“ nuo senų laikų reiškia tam tikrą socialinį statusą. Žmonės labai dažnai užsiima savigaila: ai, ką aš, pensininkas... Tai kaip burtažodis – gailėkit manęs. O tai yra nesąmonė. Kiekviename amžiuje reikia šiek tiek save aktualizuoti.
Jeigu aš visą laiką save ir savo galimybes įsivaizduočiau taip pat, neteisingai save vertinčiau. Kai buvau jaunas, gal buvau sveikas ir kvailas, o dabar esu su tam tikromis lėtinėmis ligomis, bet galbūt šiek tiek protingesnis negu prieš tai“, – tikina pašnekovas.
A. Kaušpėdas bene pirmasis ištarė iki tol lietuviams mažai girdėtą žodį „zombis“, o šiandien grupės „Antis“ solistas šį žodį sieja su Ukrainoje vykstančiu karu.
„Tai labai įdomi, plati tema. Mano knygoje „Gyveno kartą bičas ir kaimynas“ yra atskiras skyrius apie zombius, jų požymius ir tai, kaip juos atpažinti. Kalbant labai rimtai, tai, kas vyksta dabar pasaulyje, – nelaisvė kovoja su laisve. Nelaisvei atstovauja požiūris į žmogų kaip į zombį, o laisvei atstovauja požiūris į žmogų kaip į laisvą kūrėją.
Visų pirma, reikia priimti tikrovę tokią, kokia ji yra. Mūsų tikrovė nėra tokia sunki kaip ukrainiečių. Neturime teisės netgi skųstis, kad esame dabar nuskriausti ar nebeturime galimybių.
Galima sakyti, šiuo metu vyksta gal Trečiasis, gal Ketvirtasis pasaulinis karas, ir jame mes kol kas ne tokią didelę auką aukojame. Galbūt komfortą, gal nuleidžiame aukštesnę pragyvenimo lygio kartelę, tačiau jeigu esame sąmoningi ir suprantame, kas vyksta, turime prisidėti prie pergalės maksimaliai: priimti žmones pas save gyventi, jeigu galime – šiek tiek paremti, atidėti dešimtinę pasipriešinimui, nes tai yra ir mūsų karas.
Pagrindinis dalykas – neatsieti savęs nuo visumos, nebūti fragmentu, kuris sako: „Nieko nežinau, nieko nenoriu, tik noriu turėti kažką savo, apie ką jau buvau prisisvajojęs, kad mano stiklinis burbulas neįtrūktų.“ Taip neišeis, to prižadėti neįmanoma“, – mintimis laidoje dalijasi A. Kaušpėdas.
Paklaustas, ar žmogaus pasas gali meluoti, atlikėjas ir architektas atsako negalvodamas – tikrai taip.
„Gali meluoti, ir labai stipriai. Reikia pasą apgauti ir iš jo pasijuokti. Galų gale, ką pasas sako, nėra taip svarbu“, – įsitikinęs jis.
Plačiau – rugsėjo 21 d. laidos „Mano pasas meluoja“ įraše.
