Mamos mums dovanoja ne tik gyvybę, jų meilė išmoko mus būti žmonėmis. Tačiau Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorei Tomai Razmislavičiūtei-Juodei išbandymų auginant vaiką teko daugiau nei įprastai. Nors šiandien aktorė turi daug atsakymų apie autizmo sutrikimą, kuris buvo nustatytas jos sūnui, tačiau kelias į šios diagnozės pripažinimą ir supratimą, kaip toliau gyventi, nebuvo lengvas.
„Nuo pat pirmos dienos mūsų su Adomu pažintį su autizmu vadinu kelione. Ji prasidėjo Adomui sulaukus 2,5 metų. Darželio auklėtojos pastebėjo, kad jo elgesys keistas, jis skiriasi nuo kitų vaikų, tuomet kreipiausi į Raidos centrą. Man kilo daug klausimų. Jie nebuvo vien tik apie tai, kas yra autizmas ir kodėl jis kitoks, o apskritai, kaip dabar gyventi, kas dabar bus“, – prisipažįsta aktorė.
Nors moteris sako nujautusi, kokią diagnozę gali išgirsti, medikų patvirtinta liga buvo netikėta. O dėl skaudžios diagnozės atkeliavo ir mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo.
„Diagnozę aš išgirdau netikėtai. Nors įtariau ir girdėjau, kad jis daugeliu aspektų skiriasi nuo kitų vaikų, tačiau išgirdus neurologės žodžius, kad tai yra autizmas, man buvo šokas. Daugiau neatsimenu nieko, ką kalbėjome per tą vizitą. Išėjusi iš centro sėdau į automobilį ir man tiesiog atėjo mintis, jog nenoriu gyventi, nes nebežinau kaip“, – prisimena pašnekovė.
T. Razmislavičiūtė-Juodė tą dieną prisimena kaip didžiausią košmarą, kuomet matydama brangiausią žmogų pasaulyje, savo vaiką, ji suprato niekuo negalinti jam padėti. Tuomet teko priimti tai kaip skaudžią realybę.
„Buvo dvejonių, kaip apie tai pranešti artimiesiems, Adomo seneliams. O kitas klausimas – kaip tai nuslėpti nuo kitų žmonių. Žinote, kai širdyje nešioji paslaptį ir su kuo nors susitinki, atrodo, kad ją visi žino. Pradedi galvoti, kad visi kalbės apie tavo vaiką, koks jis kitoks. Tačiau supratau, kad jeigu taip gyvensiu – išprotėsiu. Turėjau priimti tai kaip unikalų Dievo planą, su kuriuo turiu išmokti gyventi“, – sako autizmo sutrikimą turintį sūnų auginanti moteris.
„Girdėjau daug patarimų, kad turėčiau tai slėpti, juk esu aktorė, žinomas žmogus, nes visi labiau ims kalbėti apie mano vaiką nei apie mane pačią. Tačiau aš gyvenu su mintimi, kad visi tai mato ir kalba. Supratau, kad neturiu slėpti savo vaiko, jis niekam nieko bloga nepadarė. Jis gimė kaip ir visi – gyventi gyvenimą ir patirti laimę“, – įsitikinusi aktorė.
Supratus, priėmus ir susigyvenus, kad jos sūnus yra toks pats vaikas kaip kiti, tiesiog savo emocijas išreiškia kiek kitaip, T. Razmislavičiūtei-Juodei kilo noras sukurti internetinį puslapį, kuriame būtų galima dalytis mintimis.
„Man kilo nenulaikomas noras sukurti internetinį puslapį. Tai yra mūsų su sūnumi puslapis „MamAdo“. Mano pirmasis įrašas puslapyje buvo apie pyktį ir atleidimą“, – dalijasi pašnekovė.
Lemtinga T. Razmislavičiūtei-Juodei ir jos šeimai buvo pažintis su kunigu Virginijumi Veilentu. Kai karinių oro pajėgų kapelionas padėjo jos sūnui Adomui patirti džiaugsmą skraidant lėktuvu, moteris suprato, kad rado tikrą draugą.
„Aš nežinojau, kas yra Virginijus, bet mane žavėjo jo ramybė, suinteresuotumas Adomu, tuo, kas jam svarbu. Jie rado bendrą kalbą be žodžių. Man tai buvo stebuklas“, – prisipažįsta moteris.
Skraidymas V. Veilentui ne tik pramoga, kaip karinių oro pajėgų kapelionas jis nuolat bendrauja su kariais įvairiuose misijų kraštuose, tačiau randa laiko pakilti į orą ir su septynmečiu Adomu ir suteikti jam džiaugsmo.
„Pirmą kartą kartu paskridome prieš 5–6 metus, užsimezgė draugystė. Labai miela, graži šeimyna, kuri rūpinasi savo sūnumi. Žiūrėdamas į juos supranti, kad tai yra žmonės iš didžiosios raidės, kuriais reikia didžiuotis ir palaikyti“, – sako kunigas V. Veilentas.
Šiandien T. Razmislavičiūtė-Juodė įsitikinusi, savo sūnų ji myli ne tik dėl to, kad neturi kito pasirinkimo, o todėl, kad jame mato stebuklą. To paties aktorė linki ir kitoms ypatingus vaikus auginančioms mamoms.
„Palinkėčiau mamos besąlyginės meilės. Nedeklaruoti, kaip aš myliu, nes tai yra mano vaikas. Aš labai dažnai kartoju, kad Adomą myliu ne dėl to, kad jis mano vaikas, o dėl to, kad jis iš tikrųjų nuostabus, aš jame matau stebuklą. Aš galiu niekam to nesakyti, nepasakoti, svarbiausia tai atrasti savyje, viduje“, – įsitikinusi sūnų su autizmo sutrikimu auginanti aktorė.
Plačiau – balandžio 27 d. laidos „Šventadienio mintys“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
