Su dainomis, žiedas prie žiedo, lapas prie lapo, spalva prie spalvos – taip Panevėžio rajono Krekenavos moterys skirstė, dėliojo ir rišo iš visų apylinkių surinktus augalus. Jos pynė vainikus didžiųjų Žolinės atlaidų laukusiai Bazilikai. Nors įprastai bažnyčiose vainikai pinami iš tujų šakelių, Krekenavoje juos keičia kūrybiškos kompozicijos.
„Kiekvienoje puokštelėje turi būti ir vaistažolės, ir varpos, ir gėlių – vienu žodžiu, tas, kas priklauso. Tai yra padėka Marijai, tai yra padėka už derlių“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Žolinės vainikų pynėja Irma Rudienė.
Į vainikų pynimą įsitraukė visa Krekenavus bendruomenė. Moterys iš savo kiemų nešė gėles, ūkininkai iš laukų – javų varpas. Kad suspėtų laiku supinti vainikus, krekenaviškės dirbo po keliolika valandų per parą.
„Tikrai niekas nepagalvojo, kiek reikia rūpesčio pririnkti javus, gėlytes. Pasiaukoji ir atiduodi visą savo energiją ir meilę Marijai, kadangi taip dėkojame jai“, – kalbėjo kita vainikų pynėja Danguolė Junevičiūtė.
Prie miestelio tradicijos vis daugiau prisideda ir jaunesnioji karta. Viena iš jų – Asta. Ji iki šiol augindavo gėles būtent šiems vainikams ir panoro pati išbandyti.
„Ir terapija, ir džiugesys viduje, ir tai tęsiasi visus metus. Net einant jau akis stebi, ką būtų galima pritaikyti būtent visiems tų vainikų pynimams“, – kalbėjo Asta Gritėnienė, tik neseniai atradusi vainikų pynimą.
Krekenavos moterys Žolinės vainikus pina dešimtmetį. Pernai ši jų tradicija įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą.
Pasak Krekenavos klebono, šiemet Žolinės šventė buvo dar ypatingesnė, mat į baziliką po ilgos pertraukos grįžo restauruotas malonėmis garsėjantis Švenčiausiosios Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslas.
Sakoma, kad šis stebuklingas paveikslas į Krekenavos apylinkes atgabentas pačiais pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. Dvasininkas prašė visų atvykstančiųjų į atlaidus atsivežti simbolinę puokštę Marijai pagerbti.
Krekenavoje Žolinės atlaidai vyks aštuonias dienas.
Plačiau – liepos 12 d. „Žinių“ įraše.
