LRT TELEVIZIJOS projekte „Mano daina“ svečiavosi muzikos žurnalistas, laidų vedėjas Ramūnas Zilnys. Vedėjai Beatai Nicholson paprašius laidos svečių keliais žodžiais apibūdinti dainą, kurią pasirinko, Ramūnas Zilnys ištarė „neišsipildžiusi svajonė“.
A. Mamontovo „Saugok vaikystę“ – ši daina R. Zilniui kelia sukelia ypatingus prisiminimus.
„Ta istorija yra susijusi su vaikyste, ir daina vadinasi „Saugok vaikystę“. Kokiais 1986 metais, kai man buvo septyneri, „Fojė“ daina „Saugok vaikystę“ skambėjo per LRT televiziją. Aš, kaip ir daugybė to meto Lietuvos vaikų, paauglių ir apskritai žmonių, pirmą kartą pamačiau „Fojė“ dainą per televiziją. Ji man taip įstrigo nuo pat pirmos akimirkos, kad mano mama, kai tą laidą kartojo – nes mes tuo metu neturėjome namuose nei magnetofono, nei kokio nors įrašančio aparato – tiesiog ranka nurašė tuos žodžius“, – prisiminė R. Zilnys, atkreipęs dėmesį, kad mama turėjo unikalų gebėjimą įsiminti žodžius, o namuose, pridūrė, tą lapą, ant kurio ta daina buvo užrašyta, – veikiausiai, dar rastų.
Ramūnas pasakojo labai greitai išmokęs minėtą dainą ir mokykloje koridoriuose, namuose nuolat ją dainavęs. „Aišku, kaip ir daugelis vaikų tada dar norėjau groti kokiu nors instrumentu, nes vaikai tokio amžiaus prieš veidrodį brauko teniso raketą įsivaizduodami, kad yra ant scenos. Aš taip darydavau galvoje skambant būtent šiai dainai“, – atviravo muzikos žurnalistas, pridūręs, kad nuo tada tapo „Fojė“ fanu.
R. Zilnys atviravo, kad tada gimė ir svajonė tapti muzikantu, tačiau tėvai jo nevedė į jokią muzikos mokyklą, taigi svajonė nėra išsipildžiusi. „Bet aš dėl to vis tiek atsidūriau šalia muzikos. Įdomioji dalis yra ta, kad dar po 4–5 metų LRT buvo tokia laida „Studija MT“, kurią tuo metu vedė Tomas Augulis. Jie rengė konkursą, per kurį reikėjo atsakyti į klausimą. Interneto nebuvo, reikėjo rašyti laišką, o prizas buvo „Fojė“ plokštelė su autografais. Aš išsiunčiau ir laimėjau. Po dviejų savaičių per televizorių pasakė, kad laimėjo Ramūnas Zilnys iš Kauno, susisieksime ir išsiųsime plokštelę. Tris mėnesius su manimi niekas nesusisiekė. Aš sėdėdavau kasdien prie laidinio telefono ir grįžęs po pamokų laukdavau, kada su manim susisieks iš LRT televizijos“, – prisiminimais dalinosi žurnalistas.
Galiausiai, pasak R. Zilnio, mama pasiūlė sūnui pačiam paskambinti į LRT. Kiek paieškojęs, su kuo susisiekti, galiausiai vaikinas prisiskambino tuometei laidos redaktorei Dzintrai Varžgalienei ir paklausė – kur jo plokštelė? Moteris atsakė, kad planavo pasikviesti grupę „Fojė“ ir Ramūną į studiją, gal grupė jam tiesiogiai įteiktų tą plokštelę.
Ramūnas šios minties atsisakė, mat laukti ir taip teko tris mėnesius, ir paprašė plokštelę atsiųsti jam paštu. Pagaliau gavęs klausėsi labai ilgai, vėliau nutiko taip, kad ji dingo – žurnalistas buvo įsitikinęs, kad pametė ją kraustymosi metu, tačiau neseniai netikėtai ją vėl surado. Legendinę vinilinę plokštelę R. Zilnys atsinešė parodyti ir laidos svečiams.
Ramūnas pasidalino ir jautria emocija – dirbant muzikologu jam tenka daug bendrauti su muzikantais, garsiomis užsienio žvaigždėmis, tačiau jis atviravo, kad visada važiuojant kalbinti A. Mamontovo jame pabunda 12-metis berniukas, kuris gavo iš Vilniaus tą plokštelę ir daug laiko praleido žiūrėdamas į tuos autografus.
