Lietuvos viduryje, netoli Ukmergės, įsikūrusio Veprių miestelio žmonės kalba, kad pas juos lyja rečiau nei kitur Lietuvoje. Anot jų, taip yra dėl to, kad jie gyvena didžiausiame Baltijos šalyje krateryje. Tačiau ne tik tuo Veprių kraštas įdomus.
Patvenkto ežero pašonėje, kuriame, jei tik palankus vėjas, galima išvysti plaukiojančias salas, įsikūręs Veprių miestelis, garsėjantis ne tik gamtovaizdžiu, bet ir kultūra, lankytinų objektų gausa.
Kelionę po vietovę galima pradėti nuo atvirų fondų principu veikiančio Veprių krašto muziejaus.
„Veprių krašto muziejus įkurtas vieno žmogaus asmeninės kolekcijos pagrindu. Tas žmogus buvo Jonas Žentelis. Mūsų krašto šviesuolis, bet visų pirma – mokytojas. Mokytojavo, dėstė ne vieną dalyką: geografiją, istoriją, muziką, tikybą ir darbus. Dar mokytojaudamas subūrė styginių, pučiamųjų orkestrus. Jiems ir vadovavo“, – pristato miestelio muziejaus administratorė-edukatorė Eglė Žentelienė.
Jonas Žentelis 1967 metais pradėjo kurti muziejų, kuriame šiandien daugiau nei 8 tūkstančiai eksponatų. Pirmieji į muziejų atkeliavo iš senų griaunamų sodybų, daugiausia tai darbo įrankiai, buities rakandai.
„Jonas Žentelis pats nevairavo. Jis su dviračiu ar arkliuku, vežimu apkeliavo visas apylinkes, ėjo per sodybas, žmones ir rinko, prašė eksponatų. Taip pat mokytojo darbas jam gerokai pagelbėjo šioje srityje. Jis skatino eksponatus nešti ir savo mokinius. Čia esantys eksponatai vienaip ar kitaip tiesiogiai susiję su Vepriais“, – sako E. Žentelienė.
Eksponatas – tik daiktas, kol jis nepasakoja istorijos, tikina muziejaus administratorė-edukatorė ir priduria, kad renkami ne tik su krašto istorija susiję daiktai, bet ir pasakojimai, faktai apie juos atgabenusius žmones.
„Eksponatai vis dar atkeliauja į muziejų. Ne taip jau seniai gauti eksponatai, pavyzdžiui, vokiečio kareivio šalmas, kurį prieš porą metų besimaudydamas mūsų krašto gyventojas ištraukė iš Šventosios upės dugno ir atvežė į muziejų. Kitas eksponatas irgi atkeliavo iš netoliese esančių Rizgonių žvyro karjero. Ten ekskavatorininkas kasdamas žvyrą rado vokiečio ryšininko telefoną. Tai – Antrojo pasaulinio karo palikimas“, – tikina pašnekovė.
Veprių miestelis, greičiausiai, daugumai žinomas dėl kraterio, kuriame ir yra įsikūręs.
„Prieš 160 mln. metų šioje vietoje, kur dabar įsikūrusi Veprių seniūnija, nukrito meteoritas ir išmušė 8 km diametro ir 500 m gylio kraterį. Šitas krateris yra ištirtas, vienas labiausiai ištyrinėtų Lietuvoje. Tai patvirtintas faktas, kad esame didžiausiame iš ištirtų Lietuvoje ir Baltijos apylinkėse meteorito kraterių. Plika akimi dabar nebepamatysi, praėjo 160 mln. metų. Nei duobės, nei šlaitų kažkokių dabar jau mes nematome“, – pasakoja muziejaus administratorė-edukatorė E. Žentelienė.
Miestelyje gausu skulptūrų, kurių daugumą sukūrė skulptorius Viktoras Žentelis. Naujausias jo kūrinys – vandens malūno ratas. Jis pastatytas užtvankoje, kad primintų čia ne vieną šimtmetį stovėjusį senąjį istorinį trijų aukštų Veprių vandens malūną.
„Vepriai Ukmergės rajone yra plotu mažiausia seniūnija, bet lankytinų objektų mes turime daugiausia iš viso rajono. Turime nepaprastai gražią gamtą ir daug istoriškai arba gamtiškai išskirtinių objektų. Šiame krašte turime ir mitologinius akmenis, Šventosios-Širvintos upių santaką, pušynus, smėlynus, piliakalnius, šaltinius. Du iš trijų šaltinių – mineralinės kilmės. Tai gal ir meteorito padarinys“, – pabrėžia E. Žentelienė
Miestelio pašonėje – Veprių dvaras, o tarp ežero ir Šventosios upės išsidėsčiusios Kristaus kančios kelią įamžinusios Kalvarijos. Miestelio centre – bažnyčia su išskirtine istorija.
„Bažnyčia, kai buvo pastatyta, atrodė kiek kitaip. Ji turėjo aukštą 40 m bokštą. Jo viršuje buvo varpinė, ten kabėjo trys varpai ir, deja, nutiko taip, kad palei Šventosios upę 1944 m. per II pasaulinį karą ėjo fronto linija. Čia ties Vepriais vyko įnirtingi mūšiai. Labiausiai nukentėjo mūsų bažnyčia. Vokiečiams atsitraukiant buvo susprogintas bažnyčios bokštas“, – atskleidžia Veprių muziejaus darbuotoja E. Žentelienė.
Anot muziejininkės, atvykus į Veprių karštą dera neskubėti, skirti visą dieną ir pažinti istoriją, pasimėgauti gamta, išgirsti vietos legendas, atsipalaiduoti tvenkinio pakrantėje.
Plačiau – rugpjūčio 1 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
