Gali būti, kad skandalingajam Egidijui Dragūnui dėl jo neseno pareiškimo „Užmušit Valinską ir atnešit man jo galvą“ teks aiškintis teisėsaugai – Arūnas Valinskas kreipėsi į policiją, o sulaukęs kritikos ir kandaus klausimo dėl raginimų atsiriboti nuo prieštaringai apie karą Ukrainoje pasisakančių atlikėjų, garsus vyras akcentavo: jeigu Ukraina bus praryta, tai ir Lietuvoje išvysime tai, ką dabar stebime ten. Apie neseną skandalą, ilgametės santuokos paslaptis, porą sujungusią jūrą ir Klaipėdą A. Valinskas su žmona Inga Valinskiene pasakojo Jūros šventės metu Smiltynėje surengtame pokalbių cikle „Mane užaugino jūra“.
Antrąjį Jūros šventės vakarą Smiltynėje surengtame pokalbių vakare „Mane užaugino jūra“ į vakaro vedėjo Roberto Petrausko bei žiūrovų klausimus atsakinėjo ir Arūnas Valinskas su žmona Inga Valinskiene.
Pora sulaukė daugybės įvairiausių klausimų, tačiau vos tik sutuoktiniams užlipus ant scenos neišvengta klausimo, susijusio su nesenu konfliktu tarp A. Valinsko ir grupės SEL lyderio Egidijaus Dragūno.
LRT.lt jau skelbė, kad liepos viduryje E. Dragūnas savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje tiesioginės transliacijos metu, atsakydamas į klausimą, kada jis vėl pradės koncertuoti, pareiškė: „Koncertas tada, kada užmušit Valinską ir atnešite man jo galvą“.
Tuomet A. Valinskas buvo užminęs, kad E. Dragūnui dėl jo pasisakymo teks kalbėti su teisininkais.
Šeštadienį Smiltynėje į sceną užlipusio A. Valinsko vienas iš renginio žiūrovų neslėpdamas susierzinimo klausė, kodėl žinomas vyras nusprendė turintis teisę uždrausti tam tikrų atlikėjų koncertus.
A. Valinskas, išklausęs klausimo, patikslino, kad jis pats savo ruoštu jokių draudimų nesiėmė, tačiau kreipėsi į visuomenę, politikus, pramogų verslą, įvairius transliuotojus, renginių organizatorius, ragindamas atsisakyti rengti tokių atlikėjų, kaip grupė SEL, „Rebelheart“, Gytis Paškevičius, koncertus.
„Ta visuomenės dalis, kuri pateisina karą Ukrainoje, nepalaiko žmonių, kurie kariauja už mus. Jūs norite, kad Klaipėda po trejų metų būtų lyg Mariupolis? Kad čia gatvėse mėtytųsi, kaip Bučoje, žmonių lavonai? Dveji, treji, penkeri metai ir jeigu Ukraina bus praryta, tai čia bus vaizdai tokie patys Lietuvoje. Mes to nenorime. Ir vat šis pilietis – jam, pasirodo, yra brangiau suknistas SEL koncertas negu mūsų nepriklausomybė ir mūsų vaikų laisvė. Vat jums mano atsakymas“, – emocingai kalbėjo A. Valinskas.
Iškart po pokalbio nuo scenos Smiltynėje nulipęs A. Valinskas LRT.lt sakė, kad dėl E. Dragūno pasisakymo kreipėsi į teisininkus, kurie pateikė pareiškimą policijai ir šiuo metu laukiama sprendimo dėl tyrimo pradžios.
„Turi būti teisinis vertinimas, o ne emocinis. To teisininkai ir ėmėsi“, – paklaustas, ar E. Dragūno žodžius suprato kaip grasinimą, teigė A. Valinskas.
Pašnekovo teigimu, karo akivaizdoje reikia pasirinkti pusę – nėra pilkos spalvos, yra tik balta arba juoda ir tai yra vertybių klausimas.
„Mes turime suprasti, kad tai yra mūsų karas, o kare negali būti jokių dalykų, kurie pateisina žudymus, subombarduotus vaikus ir tokie tarpusavio dalykai, man atrodo, yra netoleruotini. Jų negali būti, nes gerai kažkam demokratijos aplinkoje loti, kai kažkas už tą demokratiją kovoja ir lieja kraują“, – sakė A. Valinskas.
Turi būti teisinis vertinimas, o ne emocinis.
A. Valinskas
Apie jūrą, kuri sujungė
Tiesa, tai buvo anaiptol ne viena tema, kuria sutuoktiniai kalbėjo Smiltynėje surengtame pokalbių cikle.
A. Valinskas ir I. Valinskienė pasakojo ir apie jųdviejų meilės pradžią ir tai, kokį vaidmenyje šioje istorijoje suvaidino jūra bei Klaipėda.
„Jūra mano gyvenime yra būtent ta, kuri mus sujungė“, – pastebėjo A. Valinskas.
Smiltynėje į vedėjo bei susirinkusiųjų klausimus atsakinėjęs A. Valinskas papasakojo ir istoriją, kai pačioje romantiškos draugystės pradžioje pakvietė I. Valinskienę į tuomet Smiltynėje veikusį viešbutį. Vyras pamena, kad tuo metu, kai iš Smiltynės išplaukė paskutinis keltas ir buvo aišku, kad I. Valinskienė tą naktį negrįš namo, ji nuėjo pas viešbučio budėtoją ir paskambinusi mamai pranešė, kad namuose jos nelauktų.
„Mama pašiurpo: dukra negrįš. Kadangi tuo metu aš visiškai nevartojau alkoholio, Inga ji gėrė šampaną, o aš – pieną su bandelėmis. Dabar po tiek metų ji klausia, kada vėl taip bus. Aš sakau, kad niekada. Galiu pasakyti, šiame krašte, šiame lopinėlyje, būtent Smiltynėje, buvo mūsų neoficiali, bet pirmoji naktis. Štai kaip mus sujungė jūra“, – linksmai pasakojo A. Valinskas.
I. Valinskienė pasakojo, kad ji, būdama 16–18 metų mergina itin mėgo Smiltynę, jos paplūdimius ir iki šiol pamena, kaip „pablizginusi lūpas“ vaikščiodavo čia pajūryje ar vykdavo degintis, stengėsi atrodyti gražiai, norėjo atkreipti į save dėmesį.
Nors sutuoktiniai ir gyvena sostinėje, I. Valinskienė tvirtina, kad ji nesikrato minties, jog kažkada galėtų vėl grįžti gyventi į Klaipėdą.
„Vilniaus per tiek metų aš nespėjau pamilti tiek, kad man būtų taip gera ten. Klaipėda man yra toks sentimentas. Ji kitokia, ji jaukesnė, ji prie jūros“, – ant jūros kranto kalbėjo I. Valinskienė.
Ji taip pat akcentavo, kad nemėgsta Palangos vasarą, kai ji būna sausakimša poilsiautojų, tačiau rudenį ar žiemą, kai būna ištuštėjusi, čia gera pasivaikščioti ir leisti laiką.
A. Valinskas pastebėjo, kad Klaipėda jį džiugina, gyrė uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską bei sakė, kad Klaipėda yra „šiek tiek nurautu stogu miestas“.
„Klaipėda yra toks šiek tiek nurautu stogu miestas, kaip meras muzikantas, kuris vadovauja, bet tai daro gerai. Būtinai kas turi būti, tai žmonės, kurie gyvena prie jūros, nori jūrą mylėti, nori ją gerbti, gerbti miestą, ir būti su juo kartu“, – sakė A. Valinskas.
Klaipėda man yra toks sentimentas. Ji kitokia, ji jaukesnė, ji prie jūros.
I. Valinskienė
Tiesa, A. Valinskas pasakojo apie vieną slogų, nuo pat jaunystės per gyvenimą lydintį prisiminimą ir patirtį, kurią įgijo būtent pajūryje.
Po vestuvių A. Valinskas ir I. Valinskienė vieną vasarą Nidoje dirbo gelbėtojais. Tą vasarą pačią pirmąją savo atostogų dieną jūroje nuskendo keturiolikmetis.
Kaip kartais per tokias tragedijas pasitaiko, kūnas pradingo vandenyje ir niekas negalėjo jo rasti. Jūra velionį grąžino po 3 parų nuo nelaimės, bangos kūną į krantą atidavė už kelių kilometrų nuo skendimo vietos.
„Buvo žiaurus potyris, nes mums reikėjo jį su medikais paimti. Mes nusileidžiame prie jūros, panašiai kaip čia, užkrauname jį ant neštuvų, nešame. Tos keistas jausmas… tos smiltys ir vėjas jas, tarytum mažas kultas į akis, į skruostus – lyg nenorėtų atiduoti šito savo grobio. Kartais būna, kad naktimis aš atsibundu ir šitą jausmą prisimenu. Labai gaila, kad taip nutinka. Skaitau, kaip čia šėlsta Palangoje ir Klaipėdoje tie visi berazumiai, kurie perlipa per skenduolį ir lipa į jūrą – mane tiesiog šiurpas krečia. Saugokime vieni kitus ir patys save. Kas savęs nesaugo, tam ir Dievas nepadės“, – prisiminimais dalijosi A. Valinskas.
Apie intelektinius žaidimus ir nesibaigiantį darbą
Susirinkusiesiems įdomu buvo ir tai, kaip A. Valinskas nusprendė kurti intelektinius žaidimus. Pasak A. Valinsko, ši jo veikla prasidėjo žaidimu „Taip ir ne“.
„Tuo metu buvo vienintelė televizija Lietuvoje, tai yra Lietuvos televizija ir Ostankinas – rusai. Ir buvo tokia laida „Tam davė, o“, kurią vedė Remigijus Vilkaitis. Tikrai nemeluosiu, namie gulėdamas žiūrėjau tą laidą ir ji man buvo tokia neįdomi, pats sau garsiai pasakiau: „aš galiu padaryti geriau“. Kitą dieną paskambinau į televiziją ir mane priėmė Algis Kaušpėdas, kuris tuo metu buvo direktorius televizijos. Mes jau buvome pažįstami iš koncertinių laikų. Jis pasakė: „tai gerai, parašykite“. Nuo to ir prasidėjo. Vėliau buvo „Šeši nuliai – milijonas“, „Žodžių mūšis“, „Pusė per pusę“, tada atsirado ir „Auksinis protas“. Grįžus iš Seimo po ketverių metų tremties, kaip vadinu, nes kūrybingam žmogui ten labai neįdomu sėdėti“, – pasakojo A. Valinskas.
Jis taip pridūrė norintis atsiprašyti I. Valinskienės, jog tuomet ir ji išrinkta į Seimą ketveriems metams turėjo sustabdyti savo koncertinę veiklą.
I. Valinskienė žiūrovams užsiminė dažnai klausianti sutuoktinio, kada jis išeis iš darbo, tačiau tuo pačiu suprantanti, jog tokio žingsnio šis veikiausiai nežengs niekada.
Pasak žinomos moters, I. Valinskas nėra iš tų vyrų, kurie gali uždaryti biuro duris ir visas su darbu susijusias problemas, klausimus, idėjas palikti už jų, mat vyras dirba namuose, o tai yra nemenkas išbandymas šeimai.
„Čia klausimas – kada numirsiu“, – juokaudamas į I. Valinskienės klausimą, kada ketina išeiti iš darbo, atsakė A. Valinskas.
Tuo tarpu I. Valinskienė pastebėjo, kad jai pačiai sustoti ir atsitraukti nuo darbų nėra taip sudėtinga, kaip jos vyrui.
„Arūnas tiesiog nenori sau leisti, jo būdas kitas – jis niekada nenurims. Jį nuramins tik tam tikra vieta. Yra kitos kategorijos žmonių. Tokių, kaip aš, kurie mielai vaikščiotų pajūriu ir ilgai. Jeigu kas paklaustų: ar tau nenuobodu, kaip tu gali būti viena tiek ilgai? Galiu. Aš moku su savimi pasišnekėti, dar gražiau moku pasikalbėti su jūra. Tarp kitko, nėra geresnio pašnekovo: niekada nesiginčija, nešoka į akis, visada išklauso, viską priima. Pabandykite kada nors“, – kalbėjo I. Valinskienė.
A. Valinskas: į Seimą nuėjome, nes mus išrinko
Pasiklausyti poros pasakojimo atvykusius žmones domino ir tai, kaip daugiau nei prieš dešimtmetį A. Valinskas nusprendė dalyvauti Seimo rinkimuose.
„Nuėjome, nes mus išrinko“, – trumpai į žiūrovės klausimą, ko ėjo į Seimą, atsakė A. Valinskas.
2008–2012 metų kadencijoje Seimo pirmininko postą užėmęs A. Valinskas apie savo kelią politikoje papasakojo kiek plačiau. Kandidatuoti Seimo rinkimuose nusprendė dėl to, kad eilę metų prieš pat rinkimus sulaukdavo įvairių partijų kvietimų tapti rinkimų sąrašo nariu.
„Jie taip norėjo pasiruošti savo rinkiminę eglutę. Tai buvo tiek dažnai ir tiek kartų, kad galų gale su kompanija nusprendėme, kad užtenka būti tais eglutės žaisliukais. Pasidarykime savo eglutę. Simboliškai kalbant – taip“, – sakė buvęs politikas.
Jis taip pat akcentavo, kad tuometė valdžia sulaukė nemažai kritikos dėl vadinamų „naktinių“ įstatymų ar reformų, dėl padidinto PVM procento, tačiau tuometė dauguma darbą Seime baigė jau prieš dešimtmetį, o PVM į ankstesnį lygį nėra sugrąžintas iki šiol.
„Kodėl jie negrąžino atgal PVM iki 18 proc.? Atsakymas paprastas – todėl, kad biudžetas ir dabar nesusiseitų, jeigu sumažintų iki 18 proc.“, – sakė A. Valinskas.
Nors šiuo metu aktyvioje politikoje vyras neveikia, tačiau apolitiškas netapo – seka visas aktualijas ir yra įsitikinęs, kad nestebėti šių procesų ir nereaguoti į juos tiesiog negalima.
„Visiems rinkėjams sakau: kuo mažiau iš valdžios tikėsitės prie rinkimus, tuo mažiau jūs nusivilsite. Kiti įsivaizduoja, kad ateis valdžia, lyg mesijas, ir viską sutvarkys. Ateis Nausėda ir padarys gerovės valstybę ir mes gerai gyvensime – taip ir laukiame visi. Nereikia nieko laukti. Niekas nebarstys nieko iš dangaus“, – pastebėjo A. Valinskas.
Visiems rinkėjams sakau: kuo mažiau iš valdžios tikėsitės prie rinkimus, tuo mažiau jūs nusivilsite.
A. Valinskas
Apie ilgametės santuokos paslaptis
Sutuoktiniai sulaukė ir klausimų apie ilgametį gyvenimą drauge ir sėkmingos santuokos paslaptis.
Vis dėlto I. Valinskienė tvirtino, kad visiems tinkančio laimingos santuokos recepto tiesiog nėra.
„Nėra paslapčių, yra gyvenimas ir mokymasis. Mokymasis kiekvieną akimirką, jokios paslapties ir jokio recepto niekas jums niekada neduos. Tai yra tiesiog jūsų patirtis. Kartais skaudi, kartais džiaugsminga, kartais nustebina. Yra tik kiekvienos ateinančios pamokos galbūt nauja, galbūt jau pažįstama patirtis ir arba džiaugsmas, arba tavo paties branda, suvokimas ir filosofiškas požiūris į gyvenimą. Arba pasipustai padus ir eini pajūriu“, – dėstė I. Valinskienė.
Jos vyro nuomone, santuoka pasmerkta būti laiminga tol, kol vienas žmogus kitą myli bent kiek labiau nei save. Tiesa, A. Valinskas taip pat akcentavo, kad santuokos institutas silpsta ir anksčiau ar vėliau jis išnyks, mat žmonės, jo nuomone, nėra monogamiški.
„Bet aš manau, kad mano gyvenimo užteks tai monogaminei sąvokai šeimos“, – garsus vyras.
