Mikrobangų krosnelė lengvina buitį, bet gal paveikia maistą taip, kad šis daro neigiamą įtaką mūsų sveikatai? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ specialistai sklaido mitų rūką, gaubiantį mikrobangų krosneles: mokslas neturi įrodymų, kad jose šildytas maistas neigiamai veiktų sveikatą, o mikrobangų krosnelėje šildytame maiste vitaminų, antioksidantų išlieka net daugiau nei keptame.
Daugiau kaip 50 metų žmonija spėlioja – mikrobangų krosnelių bangos kenkia ar ne? Anksčiau buvęs nepakeičiamas šis prietaisas vis rečiau sutinkamas ir namuose, ir maitinimo įstaigose. Įdomu, kodėl? Juk patogu – įdėjai patiekalą ir po kelių minučių jis jau garuoja ant stalo. Vieni specialistai tikina, kad maisto kokybei toks šildymo būdas nekenkia, kiti sako priešingai. Ar toks nerimas nelaužtas iš piršto?
Ar esate susimąstę, kaip mikrobangų krosnelėje maistas sušyla net greičiau nei per minutę? Jei kalbėtume vien fizikams suprantamais terminais, būtų painu. Mėginant paaiškinti paprastai užtenka įsivaizduoti: kai per sekundę molekulės sujuda labai daug kartų, šyla. Taip „stebuklingai“ sušyla ir mūsų į krosnelę įdėtas maistas.
„Vieną kartą į vieną pusę, kitą sekundės dalį – į kitą. Taip – 9 mlrd. kartų per sekundę. Molekulė ir šoka pagal elektrinę bangą. Aplinkui yra daugiau molekulių, jos absorbuoja trintį ir energiją. Taigi – labai greitai gauname pašildytą maistą“, – pasakoja Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas dr. Kęstutis Svirskas.
Šildyti maistą keptuvėje mums atrodo visiškai natūralu, o štai dėl mikrobangų krosnelių galimai keliamo pavojaus sveikatai dažnai nerimaujama. Tačiau kodėl tada gydytojai sako, kad dar neteko gydyti nė vieno paciento dėl šio įrenginio tariamai sukeltų ligų?
„Pacientų, kurie tradiciškai ruošia maistą, matau kiekvieną savaitę, bet tokių, kurie pas mane ar pas kolegą ateitų dėl mikrobangų krosnelėje ruošto maisto, nebuvo“, – komentuoja gydytojas gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas.
Gaminti maistą mikrobangų krosnelėje ir jį ten šildyti – du skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, joje šildyti nepatartina kūdikių maisto, nes dėl elektromagnetinių bangų poveikio dalis baltymų suyra. Išties teigiama, kad mikrobangų krosnelėje suyra baltymas, tad į ją pašautas jautienos kepsnys neteks mums gyvybiškai svarbaus vitamino B12. Bet mikrobangų krosnelėje nesusidaro kenksmingos kancerogeninės medžiagos, skirtingai nei kepant ant keptuvės ar orkaitėje.
Neverta ginčytis, kad pats sveikiausias maistas yra ką tik pagamintas. Deja, ne visada turime tam pakankamai laiko. Vis tik visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja mikrobangų krosnelėje neužsiimti maisto gamyba, o tik pašildyti. Tai padaryti šiame įrenginyje bus ir greičiau, ir patogiau. Be to, jame maisto beveik neįmanoma prisvilinti.
Ne kartą teko girdėti, kad riebalai mikrobangų krosnelėje oksiduojasi. Labai priklauso nuo to, kiek laiko šildomas produktas, kiek yra riebalų, kokia produkto sudėtis, sako Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas.
„Oksidacija kartais būna didesnė, kartais mažesnė, bet tikrai ne tokia, kad valgydami pašildytą maistą žalotume sveikatą. Tam tikri pokyčiai vyksta, bet reikia turėti mintyje, kad riebalų oksidacija vyksta ir kepant keptuvėje“, – aiškina jis.
Banga sušildė, atidarėme dureles, viskas sustojo, liko tik šiluma.
K. Svirskas
Visgi maisto ekspertė Aida Čepukaitė atkreipia dėmesį – labai dažnai mikrobangų krosnelė naudojama perdirbtam maistui pašildyti, o tokio maisto energetinė ir maistinė vertės jau nelabai geros.
O kaip su vitaminais – ar mikrobangos jų nesunaikina? Ar pašildytame maiste lieka sveikatai reikalingų medžiagų? R. Stukas patvirtina, kad mikrobangų krosnelėje suyra vitaminas B12. Šis vitaminas labai svarbus tam, kad organizme geležis būtų panaudojama kraujo gamybai. Tačiau V. Urbonas pažymi, kad vitaminas B12 suyra ir verdant, ir kepant. „Mikrobangų krosnelėje vitaminų išlieka daugiau. Lygiai tas pats su antioksidantais“, – sako jis.
Kepant, verdant ar šildant sunkiai pavyksta išsaugoti maiste ir vitaminą C. Šis vitaminas labai jautrus karščiui.
Įrodymų, kad mikrobangos skatina vėžinių ląstelių atsiradimą, nėra
Dažna šildymo mikrobangomis klaida – užstatoma didžiausia galia ir trumpiausias laikas. Gamintojai pataria šildyti maistą naudojant kuo mažiau energijos, bet ilgesnį laiką. Per tą laiką šiluma gali sklisti iš šiltos dalies į šaltesnę ir taip susivienodinti.
Tačiau šildant mikrobangomis išgauti traškumo nepavyks, nes bangos šildo gaminį ir iš vidaus. Šildant, pavyzdžiui, kibino tešla taps minkštesnė, „gumiškesnė“. Bet esama patiekalų, kuriuos geriau gaminti krosnelėje nei keptuvėje ar orkaitėje.
„Patiekalas „Gyeran-jjim“ – kiaušiniai, plakti su vandeniu, druska, prieskoniais. Norint tobulai pagaminti, visada galima kepti mikrobangų krosnelėje. Išeina tolygus, karštas, skanus pudingas, pagaminamas per 2 minutes be jokio vargo“, – pasakoja A. Čepukaitė.
Ir vis tiek žmones neramina, kad galbūt mikrobangų krosnelė skleidžia mums pavojingas bangas. Šiam prietaisui veikiant mes į jį nekišame galvos ar rankų, bet tarp įspėjimų instrukcijoje galima rasti ir tokį: „Šildydami maistą atsitraukite nuo šio prietaiso, nes dalis mikrobangų gali sklisti netoliese.“ Kaip tada su maistu: ar tos bangos lieka pašildytame maiste ir mes jas suvalgome, ar visgi tai eilinis mitas?
Atsakyti, kenkia mikrobangų krosnelės maisto vertei ir sveikatai ar ne, būtų sunku. Dažnam skeptikui kyla logiškas klausimas: bangos prasiskverbia į maistą ir gal ten lieka, o galiausiai patenka į skrandį? Kaip yra iš tiesų?
„Bangų ten nelieka, – sako dr. K. Svirskas. – Banga sušildė, atidarėme dureles, viskas sustojo, liko tik šiluma.“
Visgi fizikos profesorius Artūras Jukna įsitikinęs, kad žmogų mikrobangos veikia, tik trūksta tyrimų, koks tas poveikis. O gal jis pasireiškia ne iš karto?
Elektromagnetinės bangos skleidžia nejonizuojančią spinduliuotę. Šviesa irgi skleidžia elektromagnetines bangas. Kai šviesą išjungiame, ji dingsta. Kai išjungiame mikrobangų krosnelę, tai irgi dingsta ir maiste neužsilaiko.
V. Urbonas
„Žmogus labai stipriai reaguoja į elektromagnetinių bangų poveikį, bet reakcija nelygu rezultatui. Žmogus gali labai stipriai reaguoti, bet gali ir labai greitai sugrįžti į pradinę būseną“, – kalba jis.
Maisto šildymas dažniausiai kritikuojamas dėl to, kad mažėja maistinių medžiagų. Mikrobangų krosnelėms daugiausia kritikos tenka dėl to, kad bangomis šildomi dar ir indai, dažniausiai plastikiniai, bet nepamirškite, kad patiekalai maisto vertę praranda ir šildomi ant keptuvės ar puode.
„Mokslas neturi jokių įrodymų, kad mikrobangų krosnelėje ruoštas maistas, ypač šildytas, turėtų neigiamą poveikį sveikatai. Įvairias prielaidas daugiau daro ne mokslininkai, o, kaip sakau, „plokščiažemininkai“, kurie abejoja“, – komentuoja V. Urbonas.
Dažnai spekuliuojama, ar mikrobangos neskatina vėžinių ląstelių atsiradimo. Tačiau mokslinių to įrodymų per pusę amžiaus nebuvo aptikta.
„Kai kas galvoja, kad mikrobangų krosnelėse galbūt lieka radiacija, bet jų elektromagnetinės bangos skleidžia nejonizuojančią spinduliuotę, vadinasi, ji nieko nesukelia. Šviesa irgi skleidžia elektromagnetines bangas. Kai šviesą išjungiame, ji dingsta. Kai išjungiame mikrobangų krosnelę, tai irgi dingsta ir maiste neužsilaiko, kaip neužsilaiko šviesa agurkuose ar mėsoje, jei buvo laikoma šviesioje patalpoje“, – sako gastroenterologas V. Urbonas.
Svarbiausi įspėjimai vartotojams visada būna surašyti buities prietaiso instrukcijoje. Naudojimosi instrukciją visada reikia skaityti, su ja susipažinti, o tada naudotis daiktu. Bet yra dviejų rūšių žmonės: vieni bando taip, anaip ir žiūri, kas būna, o kiti paskaito ir daro taip, kaip reikia, sako K. Svirskas.
Mikrobangų krosnelių bangos veikia tokiu pačiu dažniu kaip mobilūs įrenginiai ar belaidis interneto ryšys. Mikrobangos naudojamos ir medicinoje – pasitelkiant jas žmonėms atliekama reabilitacija po sudėtingų ligų. Tad ar verta ginčytis, kuris įrenginys labiau kenkia sveikatai, – mikrobangų krosnelė, televizorius ar kompiuteris? Kiekvienas buities prietaisas atlieka savo funkcijas. Jei jis būtų išties žalingas, kažin ar galėtume jį įsigyti.
Plačiau – gegužės 5 d. laidos „Vartotojų kontrolė“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
