Septyni dešimtmečiai. Tiek metų soste mini Jungtinės Karalystės monarchė Elžbieta II. Apie tai – šio vakaro „Dienos temoje“, kurioje dalyvauja buvęs Didžiosios Britanijos prekybos rūmų pirmininkas, Lietuvoje daugiau kaip 20 metų gyvenantis Chrisas Butleris.
– Britanija mini Elžbietos II platininį jubiliejų. Kokio tai masto šventė britams?
– Didžiulė. Mane šiek tiek stebina, kokias mases buvo galima vakar matyti prie Bekingemo rūmų. Didžiulė minia.
– Žmonės nakvojo palapinėse...
– Taip. Jie atskrido iš Kanados, iš Australijos, iš visų su Britanija susijusių kampelių. Mane tai stebina.
– Visas pasaulis mini karalienės jubiliejų, ypač Britų Sandraugos šalys, tačiau karalienei jau 96-eri ir vis dažniau pasigirsta apie jos silpną sveikatą. Štai ir šiandien atšaukė dalyvavimą mišiose, nors tai turėjo būti labai svarbus momentas. Kiek šis platininis jubiliejus yra tarsi ir simbolinis atsisveikinimas su viešuoju gyvenimu? Ar galime apie tai pradėti kalbėti?
– Aš manau, kad taip. Gal tai raktas, norint suprasti, kodėl šita šventė yra taip stipriai švenčiama. Manau, žmonės supranta, kad ji gyvena paskutinius gyvenimo metus, yra soste. Turime pripažinti šį faktą. Kita vertus, ar karalienė pasiruošusi visiškai pasitraukti iš viešo gyvenimo? Man atrodo, kad ne. Per pastaruosius 2–3 mėnesius, gal net ilgiau, galima stebėti, kas bus. Karalienė visur dalyvauja, jei turi jėgų. Publikai buvo pasakyta: pasiruoškite, jei parašyta, kad karalienė dalyvaus, bet nenustebkite, jei ji neatvyks dėl pablogėjusios sveikatos.
– Matome, kad vis dažniau pareigos perduodamos jos sūnui Charlesui arba vaikaičiui Williamui.
– Taip, reikėtų nepamiršti, kad, kai princas Charlesas buvo parlamente, kai šis buvo atidarytas, jis skaitė karalienės kalbą. Tai reiškia, kad karalienė niekur nedingo, tačiau princas Charlesas tuo atveju buvo atstovas, kuris vykdė karalienės pareigą.
– Ar galima sakyti, kad karalienė rengia princą Charlesą tapti karaliumi, įpėdiniu? Aišku, pagal tradiciją taip ir priklausytų, tačiau Britanijoje buvo daug debatų, ne visais laikais Charlesas buvo mylimas. Prisiminkime princesės Dianos žūtį, peripetijas dėl skyrybų, dėl meilužės Kamilos. Kaip manote, britai atleido Charlesui? Jie pasiruošę, kad jis taptų naujuoju karaliumi?
– Labai geras klausimas, yra įvairių nuomonių. Pirmoji klausimo dalis – ar karalienė rengia Charlesą tapti karaliumi. Ir taip, ir ne. Vis dėlto suprantu, kad karalienė nori karaliauti iki galo, kol gali, iki mirties dienos, jei sveikata leis. Kita vertus, galima sakyti, kad visas Charleso gyvenimas buvo pasiruošimas tapti karaliumi.
– Jis laukia jau ilgai.
– Taip, laukia ilgai. Ar jis mylimas? Nesakyčiau, neplačiai mylimas. Ar žmonių gerbiamas? Taip. Ar viską prarado per skyrybas ir peripetijas? Nežinau, nesakyčiau, kad viską, bet turime pripažinti, kad tikriausiai jis turi savų kompleksų ir neatrodo, kad jis gimė būti mylimas publikos.
– Kiek dar yra debatų, kad Charlesas turėtų užleisti vietą Williamui?
– Buvo tokių kalbų. Dabar atrodo, kad jų mažiau. Negaliu pasakyti, kodėl, gal kad karalienė aiškiai pasakė, kad Charlesas turi būti įpėdinis, kad ir Camilla turi tapti karaliene. Tai buvo gana įdomus ir svarbus momentas prieš maždaug tris mėnesius. Man atrodo, kalbos dabar nyksta.
– Nes karalienė siunčia ženklus apie savo valią ir tai, ko ji tikisi. Na, o jei apie simboliką šiek tiek: vakar buvo toks gražus, tradicinis pasisveikinimas iš Bekingemo rūmų balkono. Ten stovėjo Charlesas ir Williamas, bet nebuvo vaikaičio Harry, kuris iš karališkosios šeimos pasitraukė, atsisakė titulo. Buvo paaiškinta, kad ten tik oficialias pareigas einantys karališkosios šeimos nariai. Tai irgi buvo tam tikras pareiškimas, kad po manęs bus Charlesas ir Williamas su savo sutuoktinėmis?
– Tai buvo ir ženklas, ir pakankamai protingas problemos sprendimas. Nebuvo nei Harry, nei Andrew...
– ... kuris įsivėlė į sekso skandalą.
– Taip. Tai buvo labai geras būdas išspręsti abi problemas.
– Žvelgiant į karalienės asmeninį gyvenimą – jis toli gražu ne rožėmis klotas. Iš keturių vaikų – trys išsiskyrę, dabar paminėjote princą Andrew, į tokį nemalonų skandalą įsivėlusį, Harry drama, kai buvo atsisakyta titulų ir pasitraukta iš karališkosios šeimos...
– Taip, trys iš keturių vaikų išgyveno skyrybas. Puse lūpų galima juokauti, kad karalienė gyvena kaip paprastas žmogus šiuo atveju. Kita vertus, karalienė turėjo nepaprastai gerus santykius su savo vyru. Jų santuoka truko irgi 70 metų. Tai pliusas jos asmeniniame gyvenime.
– Ar manote, kad karalienės savijautą paveikė princo Philipo netektis?
– Ar tai tik atsitiktinumas, ar susiję dalykai, – pažiūrėkite, kokia karalienės sveikata buvo prieš metus, ir kokia šiandien. Pokyčių yra. Nežinau, ar tai susiję su tuo, ar tiesiog tai yra natūralu, nes ji yra 96-erių metų moteris. O gal netektys irgi paveikė fiziškai, paliko įspaudą. Manau, kad ir tai, ir tai.
– Užsiminėme apie princą Harry, kuris dabar gyvena JAV. Jis vis dėlto atvyko tokia svarbia proga, į platininį jubiliejų. Tai irgi tam tikras pagarbos parodymas ir buvo pranešta, kad susitiks su karaliene, parodys provaikaitį.
– Taip. Ir, žinote, aš vakar padariau išvadą, kad dabar karalienė deda visas pastangas Harry su žmona Meghan vėl įtraukti į šeimos glėbį, kad jis nebūtų atstumtas. Karalienei su amžiumi šiek tiek lengviau būti taikdare.
– Kad po jos šeima liktų darni?
– Nenustebčiau, kad karalienė šia proga turi ir tokių intencijų.
– Pone Bulteri, ką atsakote klausiantiems, kodėl britams reikalinga monarchija? 2022 metai, o mes stebime paauksuotas karietas, karalienės vaikus, ant žirgų jojančius karinio parado metu.
– Geriau klausti kitaip: ar monarchija šiais laikais yra sistema, kuri reikalinga, ar ji kaip santvarka naudinga? Atkreipkite dėmesį į bet kokią valstybę, ypač Europoje. Pagal Konstituciją valstybės vadovas ar vadovė yra silpnas, nes visa valdžia reziduoja parlamente, Vyriausybėje. Prezidentas iš esmės yra papuošimas, reprezentuojantis ir puošiantis Konstituciją. Aš jaučiu, kad mums, britams, karalienės arba po to karaliaus funkcija yra lygiai tokia pati. Jei paklaustumėte manęs, man asmeniškai geriau turėti karalienę, monarchiją, nes mano, kaip Britanijos piliečio, demokratijos santvarką užtikrina parlamentas, o ne Bekingemo rūmai.
– Bekingemo rūmai ir Elžbieta II – šalies simbolis?
– Taip, vienijantis. Kariuomenei vadovauja karalius, o ne Konstitucija, ne vėliava. Tai karalius, tai simbolis.
– Kodėl karalienei Elžbietai II pavyko išlikti tokiai populiariai ir žmonių mylimai?
– Ji labai ilgai gyvena, buvo visko. Buvo momentų, kai ji buvo ir nelabai populiari. Buvo ir tokių, kai ji buvo populiari. Karalienė nėra intelektualė, ji nėra profesoriaus tipo asmenybė, bet ji yra labai nuovoki ir sugebėjo taip ilgai išlikti mylima ir gerbiama.
– Paminėjote ilgą gyvenimą, kurį tikriausiai geriausiai atspindi pavyzdys, su kiek premjerų, ministrų pirmininkų ji yra dirbusi. Pradėjo nuo Winstono Churchillio ir baigia su Borisu Johnsonu. Gali būti, kad jis toli gražu ne paskutinis.
– Taip. Ir įsivaizduokite, kokia svarbi per 70 metų sukaupta karalienės patirtis. Jei esi premjeras, kas savaitę turi galimybę susitikti su karaliene, paprastai tai daroma antradieniais. Ir įsivaizduokite, jūs – premjeras – turite problemą, neišspręstą klausimą, su kuo galėsite pakalbėti? Žmona? Vienu, kitu ministru? Jūs galite pakalbėti su karaliene, kuri dabar turi dvi labai stiprias savybes: viena, ji turi tokią patirtį, kuri aprėpia 70 metų, kai visko buvo su vyriausybėmis ir premjerais, ir gali argumentuotai patarti; antra, tu žinai, kaip premjeras, kad to, ką pasakėte pokalbio metu, karalienė niekada nepaviešins.
– Nes ji niekada gyvenime nėra davusi interviu.
