2022 metų „Eurovizijoje“ Turine triumfavo Ukrainos grupė „Kalush Orchestra“, kuri surinko net 631 balą. Dabar atlikėjai grįžo į Ukrainą. Išskirtiniame interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos temos“ „Kalush Orchestra“ lyderis Olehas Psiukas pasakojo apie realybę karo fone, jaučiamą palaikymą ir ką kiekvienas galime padaryti dėl Ukrainos.
– Jau kelias dienas esate grįžę į Ukrainą. Kaip šiuo metu jaučiatės?
– Dabar leidžiame sau pailsėti, išsimiegoti. Pastarasis metas buvo gana įtemptas, tad ilsimės ir ruošiamės naujiems žygiams.
– Oficialus dainos „Stefanija“ klipas su karo vaizdais pasirodė iškart po jūsų pergalės ir per kelias dienas, iki šios popietės, yra surinkęs 12 mln. peržiūrų. Kokią žinią siunčiate šiuo nauju vaizdo klipu?
– Klipe stengiamės parodyti savo valstybę tokią, kokia ji yra dabar. Parodėme Ukrainos motiną tokią, kokia ji yra, kokią patys ją šiuo metu matome. Norėjome parodyti, kaip palaikome Ukrainą šiomis dienomis. Toji žinutė yra nuoširdi, kviečiu klipą pažiūrėti visą, iki galo.
– Jūs klipą filmavote subombarduotų namų ir gatvių fone, tai sunkūs ir skausmingi vaizdai. Ką filmuodami mąstėte?
– Tiesą pasakius, sunku ir patiems žiūrėti. Sunku matyti, kaip viskas sugriauta, suniokoti miestai, visur nuolaužos. Ten vaikščiodamas, filmuodamas supranti, kiek daug žmonių žuvo. Mums buvo išties sudėtinga, bet suprantame, kad būtina visa tai parodyti.
– „Stefanija“ iki karo nebuvo politiška daina. Ji buvo apie jūsų mamą. Į ką dabar virto daina?
– Daina „Stefanija“ buvo kurta mamai, tačiau prasidėjus karui žmonės į ją ėmė žiūrėti kitaip. Dabar jie motiną supranta kaip pačią Ukrainą, tad daina tapo labai artima Ukrainos žmonėms. Daug žmonių sako, kad tai ir mūsų karo himnas, bet aš pats manau, kad geriau sakyti, jog tai mūsų pergalės himnas.

– Jūsų mama dabar, ko gero, viena populiariausių mamų pasaulyje. O jums ši daina ką dabar reiškia?
– Mano mama labai patenkinta ir džiaugiasi, kad tokia daina buvo sukurta jai. Tikiu, kad būtent tokie nuoširdūs veiksmai ir patinka žmonėms. Daina buvo parašyta ne šiaip sau, o buvo skirta mamai.
– Greitai bus trys mėnesiai, kaip vyksta karas Ukrainoje. Ir politiniai sprendimai, Europos Sąjungos sprendimai, stringa, bet piliečių palaikymas, skirtas Ukrainai, nemažėja. Kaip jūs jį jaučiate?
– Sunku suprasti net patį save, kai aplink tiek daug sprogimų, kai virš galvos skrenda raketos ir nežinai, kur šį kartą jos pataikys. Jos krenta chaotiškai, gali kliudyti bet kurį gyvenamąjį namą. Labai sunku nuo to atsiriboti, o susitaikyti su tuo nesinori.

– Kaip jūs jaučiate pasaulio piliečių palaikymą?
– „Eurovizijoje“ matėme bei jautėme labai daug valstybių ir žmonių palaikymą, empatiją. Labai dėkojame tiems, kurie palaiko Ukrainą – kiekvienai valstybei, kiekvienam žmogui. Svarbios visos palaikymo formos. Mes dėkingi. [...]
– „Eurovizijos“ finale paprašėte padėti Mariupolio gynėjams. Dabar vyksta jų evakuacija, daug žinių nėra, bet kaip jūs vertinate šią evakuaciją?
– Norisi, kad visi žmonės būtų evakuoti ir galėtų pasiekti namus Ukrainoje.

– Jūs sugrįžę į namus Ukrainoje jaučiatės saugūs?
– Ne, deja... Niekas čia nėra saugus.
– Ko reikia, kad jaustumėtės saugūs?
– Kad kuo greičiau baigtųsi karas.
– Kada, manote, karas galėtų baigtis?
– Nežinau, gal šis klausimas labiau tiktų prezidentui. Tai klausimas, į kurį ir pats norėčiau gauti atsakymą. Manau, kiekvienas mūsų norėtų. Ir kuo greičiau.
– Vienas jūsų grupės narys šiuo metu tarnauja kariuomenėje. Jūs palaikote ryšį su juo? Kaip jam sekasi?
– Taip, jis dabar fronte, gina Kyjivą. Jis turi visą ekipuotę, yra gyvas bei sveikas, pasiruošęs ir toliau ginti savo bei mūsų šalį. Didelė pagarba jam.
– Jis nesiruošia prisijungti prie grupės? Savos sprendimo nėra pakeitęs?
– Jis yra grupės narys, bet sprendimo nepakeitė. Dabar kiekvienas Ukrainoje prisideda, padeda taip, kaip jiems atrodo tinkama. Aš turiu savą savanorių organizaciją: ieškome transporto, padedame medikamentais, ieškome gyvenamųjų vietų. Jau padėjome dešimtims, šimtams žmonių.

– Grįžkime prie „Eurovizijos“. Rusija ir Baltarusija buvo pašalintos iš Eurovizijos, o Rusijos žiniasklaidos priemonės netgi bandė neigti Ukrainos laimėjimo faktą, buvo skelbiama, kad konkursą laimėjo Britanija. Kaip manote, ar gali Rusija ir Baltarusija kitais metais dalyvauti „Eurovizijoje“?
– Nežinau, šis klausimas dar bus sprendžiamas. Tikriausiai spręs pasaulio visuomenė. Aš, deja, nieko negaliu pasakyti.
– O, jūsų manymu, ar galėtų Rusija ir Baltarusija dalyvauti?
– Žinau, kad Rusija jau buvo diskvalifikuota iš labai daug renginių. Pasaulis taip rodo savo poziciją, pasipriešinimą karui. Tai pat daug Rusijos piliečių supranta, kas dedasi, šitaip pasaulis parodo, kad kažkas yra negerai.
– Kitais metais „Eurovizija“ turės vykti Ukrainoje. Kokiame mieste? Jau kalbate apie tai?
– Šiuo atveju derėtų teirautis visuomeninės televizijos. Manau, kad vis dėlto tai bus Kyjivas.

– Kalbėta ir apie Krymą ir Mariupolį. Gali „Eurovizija“ kitąmet vykti ten?
– Nežinau, galbūt.
– Grįžote į Ukrainą, porą dienų ilsėjotės, ką planuojate veikti toliau? Kokie artimiausi planai?
– Mes norime rengti koncertus, priminti, raginti palaikyti ukrainiečius. Visur, kur lankysimės, koncertuosime ir surinktus pinigus skirsime Ukrainai.
– Jūsų prioritetų sąraše Ukrainos miestai ar ir Europa?
– Negaliu planuoti taip toli į priekį. Reikėtų sekti „Kalush“ „Instagram“ paskyrą, ten ir skelbsime visą informaciją apie būsimus pasirodymus.

– Muzika, ko gero, yra universali kalba, ją supranta visi. Kokius naujus kūrinius planuojate po „Stefanijos“ sėkmės?
– Šiuo metu planuojame kelias naujas dainas. Jau dabar su jomis dirbame, kuriame. Gana greitai, gal po mėnesio, planuojame išleisti naują dainą, tad sekite mūsų socialinius tinklus ir neilgai trukus pamatysite.

– Galite išduoti, apie ką bus daina?
– Turime nemažai dainų, tačiau dar nenusprendėme, kuri iš jų bus išleista pirmoji. Yra dainų apie įvykius Ukrainoje, apie meilę. Yra dainų apie skausmą. Visos jos skirtingos, tad kol kas nežinome, kuri iš jų bus kita išleista.
– Trumpai kalbėjome apie tai, kad grįžę namo nesijaučiate saugūs. Kaip pasaulis dar gali jums padėti?
– Reikalinga visa pagalba, kurios paprašys mūsų prezidentas. Taip pat labai reikėtų informacinės pagalbos: visi, kurie apie tai rašys, dalysis savo socialinių tinklų paskyrose, taip pat padės. Kiekvienas, turintis „Instagram“ paskyrą, jau gali mums padėti.










