Kur naudoti levandų žiedus, žino kone visi, bet labai retai kas susimąsto, kad levandų lapeliai yra puikus prieskonis mėsai marinuoti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Čia mano sodas“ sako levandų ūkio įkūrėja Jūratė Kregždienė. Tokios veiklos sėklą sudaigino vienas keistas sapnas, o dabar Jūratė su kitais dalijasi levandų auginimo subtilybėmis, gali plačiai papasakoti ir apie levandų giminaičius levandinus.
Levandos yra užkariavusios daugelio mūsų širdis, bet pas kai kuriuos jos atrodo nuostabiai ir puikiai veši, o pas kai kuriuos – skursta. Kokių klaidų nedaryti ir kaip teisingai prižiūrėti levandas?
Klasikinio dainavimo specialybę įgijusi Jūratė Kregždienė jau dvylika metų Vilniaus rajone augina levandas. Įdomu tai, kad levandų ūkis nebuvo jos svajonė, o viskas prasidėjo nuo keisto sapno.
„Susapnavau, kad esu labai laiminga tarp tų levandų. Asociacija, aišku, su Provansu. Kurgi tos levandos? Iš pradžių galvojau, kad reikia greitai važiuoti į Provansą ieškoti tos laimės, bet kadangi buvo žiema, niekur neišvažiavau. Kuo daugiau skaičiau, kuo daugiau domėjausi, tuo daugiau radosi noro pabandyti Lietuvoje, jeigu ne išvažiuoti į Provansą, jį persikelti į Lietuvą – bent jo gabaliuką“, – kalba ji.
Šis levandų ūkis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, tad žinių Jūratei teko ieškoti internete. Netrukus 50 arų sklypas išaugo į 2 hektarų levandų laukus, kurie džiugina ne tik akis. Iš levandų galima pasigaminti gardžios arbatos, levandų žiedai gali būti maišomi su įvairiausiais kitais augalais: serbentais, čiobreliais, mėtomis, melisomis, tereikia eksperimentuoti ir kiekvienam atrasti savą skonį.
„Apie levandų žiedus daugiau mažiau supranta visi, maždaug visiems aišku, kaip juos galima vartoti, bet labai retai kas susimąsto, kad levandų lapeliai yra puikus prieskonis mėsai marinuoti“, – atskleidžia Jūratė.
Levandų augintoja pasakoja, kodėl levandos auga nevienodai ir kaip jas reikėtų prižiūrėti: „Kiekviena atrodo ir bręsta labai individualiai, nors visos, pavyzdžiui, yra vieno amžiaus, sodintos tuo pačiu metu. Gruntas irgi bent jau turėtų būti panašus, bet skirtumą matome labai didelį. Galima spėti, kad vienos levandos gavo daug sniego, jos buvo paliktos ilgesnės, tad nuvirto. Kita auga nelygiai, negražiai, nors karpome kartą per metus, visą laiką padarome gražų „ežiuką“, kad levanda formuotųsi. Galima spėti, kad šis pavasaris tai levandai buvo per daug sudėtingas.“
Tačiau ir su ne tokia vešlia levanda yra viskas gerai, sako žinovė. Ji juk išgyveno, tik svarbu gražiai ją apkirpti. Kaip tai padaryti?
Levandinas maistui nėra tinkamas. Jis daug aitresnis. Levandinus visame pasaulyje naudoja kvapams, muilams gaminti, kosmetikos pramonėje, o jau levandos – arbatoms.
„Reikėtų be gailesčio suimti ir sekatoriumi nukirpti iki sumedėjusios dalies. Net jei žiedyno nėra, rekomenduočiau lygiai taip pat paformuoti, kad levanda kitais metais ataugtų lygesnė ir gražesnė. Jeigu yra galimybė, idealiausia būtų nusiimti derlių rudeniop, o pavasarį apeiti su sekatoriumi ir aplyginti visą krūmelį“, – pasakoja Jūratė.
Jei krūmelis – kone mirštantis, tačiau matosi iš vidaus auganti žaluma, vadinasi, šaknys yra gyvos. Tokiu atveju reikia gerai pavargti – visą krūmelį nukarpyti.
Jei pasodintos levandos pirmaisiais metais nežydi, Jūratė ramina: žydės kitąmet. Jeigu augalas ir pažeistas, bet šaknynas gyvas, svarbu gražiai apkirpti. „Nieko baisaus – neskubėkite iš karto rauti“, – pataria ji.
Levandas lengva supainioti su jų giminaičiais levandinais, kurie labai nemėgsta Lietuvos žiemų. Jūratė paaiškina, kaip juos atskirti.
„Antrus metus eksperimentuojame su levandinais ir labai tikimės, kad mums pavyks. Kaip atskirti levandiną nuo levandos? Levandino lapija labai nedidelė, jis daug lapijos neaugina. Maistui jis nėra tinkamas, turi labai ilgus, švarius žiedstiebius su labai mažai lapelių. Žiedynas – smailėjančios formos. Jo spalva irgi priblėsusi. Levandinas yra daug aitresnis, ryškesnis. Levandinus visame pasaulyje naudoja kvapams, muilams gaminti, kosmetikos pramonėje, o jau levandos – arbatoms“, – pasakoja levandų ūkio šeimininkė.
Jei norėsite levandas kirpti ir džiovinti, atkreipkite dėmesį į Jūratės patarimus. Visų pirma, džiovinimui kirpkite tik sausas ir prasiskleidusiais žiedeliais levandas. Kada žiedeliai prasiskleidžia, priklauso nuo oro sąlygų, temperatūros svyravimų: vienais metais gali būti kerpama rugpjūčio viduryje, kitais – spalio gale.
Pirkite jaunus sodinukus arba sėklas ir daiginkite patys. Sėklų daigumas iš atvežtinių yra tik 0,02 proc., dėl to rekomenduočiau rinktis sėklas iš lietuviškų ūkių.
„Geriausia pasirinkti nesaulėtą dieną, bet jos turi būti sausos. Jei sugalvojate džiovinti, idealiausia nuimti lapukus. Kaip minėjau, tai puikus prieskonis, labai panašus į rozmariną, tik daug švelnesnis. Lapukus susidžiovinkite atskirai, o švarius kotelius suriškite žemyn galva. Svarbu, kad negautų tiesioginių saulės spindulių, kad pakabinus vėdintųsi“, – dalijasi ji.
Beje, Jūratė perspėja: nebandykite gudrauti ir neskaidykite brandaus gražaus krūmo. Tai – negerai.
„Jūs jo į dvi dalis nepadalinsite. Pirkite jaunus sodinukus arba sėklas ir daiginkite patys. Sėklų daigumas iš atvežtinių yra tik 0,02 proc., dėl to rekomenduočiau rinktis sėklas iš lietuviškų ūkių, kurie jau turi levandų ir gali parduoti“, – kalba pašnekovė.
Levandos – įspūdingi ir nereiklūs daugiamečiai augalai. Kieme, saulėtoje užuovėjoje imkite ir pasisodinkite.
Plačiau – kovo 27 d. laidos „Čia mano sodas“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
