Pagal vadovėlius, šilauogių krūmas turėtų turėti aštuonias šakas, bet augalas ne visada auga pagal vadovėlį. Labai svarbu ne tik kasmet genėti šilauogių krūmą, bet ir tai daryti teisingai, nukirpti seniausias, ligotas šakas. Kaip žinoti, kurios seniausios? LRT TELEVIZIJOS laidoje „Čia mano sodas“ šilauogių ūkio šeimininkė sako: į krūmą žiūrėkite it į žmogų, mat seniausios šakos yra grublėtos tarsi raukšlėtos.
Šilauoges smagu pasisodinti, bet su laiku krūmas didėja, o uogos smulkėja. Niekur nedingsi – reikia genėti. Bet kaip tai daryti?
Kad šilauogių derlių gautumėte tikrai gerą, reikia pasistengti. Daug kas šilauoges augina, bet ne visi jas tinkamai prižiūri. Tai ypač svarbu po žiemos. Pasak agronomo Tautvydo Gursko, pavasarį didžiausias darbas – įvertinti krūmo būklę, pažiūrėti, kaip atrodo šakos, kaip jos peržiemojo, o jeigu per žiemą buvote pridengę mulčiu, jį pastumti į kraštus. Visų svarbiausia – nukirpti seniausias, ligotas šakas.
Šilauogių ūkio šeimininkė Agnė Mažulienė sako, kad prieš pradedant genėti šilauogių krūmą reikia žinoti, kas rašoma vadovėliuose, o juose rašoma, kad šilauogių krūmas teoriškai turėtų turėti aštuonias šakas: dvi seniausias, dvi jaunesnes ir t. t.
„Bet, žinoma, augalas yra ne vadovėlis, jis ne visada taip auga. Ne visada tais metais būna tiek ūglių. Kai kurie ūgliai, būna, suserga, juos reikia nukirpti. Tobulai pagal vadovėlį niekada nepadarysi.
Tarkime, jeigu turime ketverių metų krūmą, seniausios šakos ir yra ketverių metų. Jos jau yra smulkios, tad ir uogos greičiausiai bus smulkios. Jei šaka yra nukritusi į tarpvagį, užaugusios uogos ją nulauš, jos voliosis, išsiteps, greičiausiai naudos nelabai bus. Tokią šaką galime nukirpti“, – pasakoja ji.
Kartais yra sakoma: šilauoges reikia dresuoti. Kuo daugiau kiekvienais metais genime, tuo daugiau ūglių, tuo daugiau didelių skanių uogų.
T. Gurskas
O kaip žiūrint į krūmą suprasti, kuri šaka yra kurių metų? Pasak augintojos, paprasčiausia orientuotis it žiūrint į žmogų: seniausios šakos yra storesnės, grublėtos tarsi raukšlėtos. Jei ant, pavyzdžiui, pernykštės šakos matote nudžiūvusių, ligotų, nušalusių galūnėlių, jas irgi pašalinkite. Taip pat nukirpkite silpnas, smulkias šakeles – jos ateityje uogų nelabai duos, tad jų laikyti neapsimoka, jos tik eikvos energiją. Palikite bent dvi šakas, išaugusias užpernai, – jos duos šių metų derlių.
„Šilauogės dera ant dvimečių šakų, ant jų bus uogų. Paliekame senesnių, šiek tiek jaunesnių ir jauniausių, kad kiekvienais metais jos rotuotųsi“, – kalba pašnekovė.
Anot L. Gursko, kai kurios šilauogių veislės leidžia mažiau ūglių, tad jas sunku atšviežinti. „Kartais yra sakoma: šilauoges reikia dresuoti. Kuo daugiau kiekvienais metais genime, tuo daugiau ūglių, tuo daugiau didelių skanių uogų“, – pažymi agronomas.
Tad norėdami gauti didesnį šilauogių derlių, krūmus genėkite kasmet. Naujus ūglius galime atpažinti iš žievės spalvos – jiems ir atlaisvinkite vietos pašalindami senesnes duoklę jau atidavusias šakas. Atminkite, ant mažiau išsikerojusio krūmo auga didesnės ir saldesnės uogos.
„Jeigu krūmas gerai ventiliuosis, gerai gaus šviesos, mažiau sirgs, bus mažiau kenkėjų, o uogos bus didesnės, saldesnės, geresnės. Visą laiką krūmą apeikite ir apžiūrėkite iš kelių pusių, o prieš tai perskaitykite visą literatūrą. Jeigu dar nesuprantate, eikite iš sodo. Jeigu suprantate, ramiai prieikite ir krutinkite šakas“, – patarimais dalijasi T. Gurskas.
Pajudinę šaką pamatysite, kur ji prasideda, baigiasi ir kas bus ją nukirpus. Jei matote, kad kažkur šakos trinasi, senesnę galima nukirpti. Ten, kur trinasi, gali atsirasti pažeidimas ir prasidėti liga.
„Nuimu neperspektyvias iš apačios, kurios man trukdys važiuoti su žoliapjove. Senas nuderėjusias šakas irgi nuimame – tai skatins naujų ūglių susidarymą. Būtent pavasarinis genėjimas skatina naujus vaiskrūmių ūglius. Jei šaka auga į vidų, irgi vėliau brūžinsis, vienareikšmiškai šaliname. Visą laiką genėdami turėsime jauną gražų krūmą, ant kurio augs pačios geriausios uogos“, – žada agronomas.
Plačiau – kovo 6 d. laidos „Čia mano sodas“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
