Maždaug pusės tūkstančio kilometrų piligriminį „Camino Lituano“ kelią papildė nauja atšaka, vedanti per Žemaitiją. Ji siekia beveik 200 kilometrų ir vingiuoja per gražiausias Žemaitijos vietoves. Vos atidarytą maršrutą panoro išbandyti keliasdešimt žygeivių, kurie leidosi į savaitę truksiančią kelionę.
„Pati Žemaitija yra unikali savo gamta, kraštovaizdžiu, bendruomene, žmonėmis ir visa atmosfera, kurią mes čia randame. Bijome, kad šita atšaka nukonkuruos pirminę atšaką pagal visus parametrus, kuriuos ką tik išvardijau“, – sako „Camino Lituano“ savanoris Marius Minkevičius.
Prieš kelerius metus sukurtas pagrindinis „Camino Lituano“ kelias veda nuo Latvijos per Žagarę, vingiuoja per Šiaulių, Kauno, Alytaus apskritis, kol pasiekia Seinus Lenkijoje. Dabar šį maždaug pusės tūkstančio kilometrų piligriminį kelią papildė dar beveik 200 kilometrų Žemaitijos atšaka.
„Objektai bus patys įvairiausi: Telšių katedra, nuo kurios nuostabus vaizdas į Masčio ežerą, dvarai, piliakalniai, Šatrijos kalnas, Varniai su Žemaitijos krikščionybės muziejumi ir daugelis kitų. Mes sunkiai spėjame aplankyti viską, ką norime“, – pasakoja M. Miknevičius.
Nors šiuolaikiniai piligriminiai žygiai nereikalauja ypatingų fizinių pastangų ir „Camino Lituano“ keliu gali keliauti visi norintys, žygiui pasiruošti reikia. Svarbiausia taisyklė – kuprinė neturi viršyti 10 procentų kūno masės.
„Žygeiviai daro klaidą, kai galvoja, kad žygiui riekia visko. Žygiui nereikia daug daiktų: poros atsarginių sausų rūbų, batų, paprastai su savimi nešamės miegmaišį. Reikia pasirūpinti maistu, vandeniu vienai dienai“, – kalba „Camino Lituano“ savanoris Kęstutis Songaila.
„Camino Lituano“ suskirstytas į vidutiniškai 25 kilometrų dienos kelionės etapus. Jie sužymėti tradicinėmis geltonomis rodyklėmis ir kriauklėmis. Kai kurie žygio dalyviai „Camino Lituano“ keliais eina jau ne pirmą kartą. Dalis yra aplankę po kelias užsienio šalis, kuriose nuėjo tūkstančius kilometrų.
„Lietuva dar šitoje srityje žengia pirmuosius žingsnius, kol kas žmonės, kuriuos sutinkame, dar žiūri į piligrimus įtariai. Ispanijoje, Portugalijoje tave sveikina. Teko pereiti Japonijos salą – ten tau žmonės jaučia pagarbą, nori netgi padėti finansiškai, kad tau būtų lengviau tai įveikti“, – teigia keliautojas Evaldas Karalius.
Tokie šiuolaikiniai piligriminiai žygiai populiarėja. Užsienyje, pasak keliautojų, net madinga įveikti šimtus kilometrų. Žygeiviai pasakoja tokiose kelionėse atrandantys ne tik daugybę kultūros paveldo objektų, bet ir sustiprėja dvasiškai ir fiziškai.
„Tai yra tikras stebuklų šaltinis. Vyksta tokios permainos, kurių jūs net neįsivaizdavote. Žmonės atranda save, kitus, atranda bendrystę, gamtą. Paskui prasideda mintys apie tvarumą, kas dabar madinga, po to eina tokie dalykai kaip pelningumas, turtėjimas, nekilnojamasis turtas – suranda apleistas sodybas, perka iš karto, vietoje sudaro sandorius. Tokie stebuklai vyksta, net atranda meiles“, – mintimis dalijasi keliautoja Rasa Augutytė.
Per dieną įveikusių maždaug 20–30 kilometrų atkarpą piligrimų laukia nakvynės vietos, maitinimo įstaigos. Pirmadienį iš Telšių į piligriminį žygį leidęsi keliautojai per savaitę įveiks apie 180 kilometrų. Žygis baigsis Šiaulių rajone Kurtuvėnuose.
Plačiau – gegužės 3 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
