Su plaukų slinkimu gali susidurti beveik kiekvienas – vaikai, moterys ir vyrai bet kuriame amžiuje, o plikimas pasireiškia apie 50 proc. žmonijos. Pagausėjęs plaukų slinkimas ypač gali pradėti varginti atėjus rudeniui ir tai yra fiziologinis procesas. Vis tik, problemai užsitęsus svarbu atkreipti dėmesį į signalus, kurie gali liudyti apie rimtas skalpo ligas.
Kada verta sunerimti ir kokie yra veiksmingi plaukų slinkimo ar plikimo gydymo būdai, pasakoja gydytoja dermatovenerologė-trichologė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Skirtingu periodu vargina kiekvieną
Rugpjūtis – kovos su plaukų slinkimo mėnuo – skatina atkreipti dėmesį į problemą, kuri skirtingu metu pasireiškia kiekvienam. Aušrinės Ramanauskaitės, „Nordclinic“ gydytojos dermatovenerologės-trichologės, teigimu, visi žmonės – vyrai, moterys ir netgi vaikai – per savo gyvenimą gali patirti padidėjusio plaukų slinkimo epizodų. Štai, pavyzdžiui, su alopecija (plikimu) susiduria net apie 50 proc. žmonijos.

„Moteris dažniau vargina slinkimas – pastebimai gausus plaukų netekimas, kuomet vonioje ir ant pagalvės randama neįprastai daug iškritusių plaukų. Tokiu atveju apimties sumažėjimo ar plikimo plotų nesimato. O štai vyrai dažniau kreipiasi dėl plaukų masės netekimo ir plikimo. 40–50 proc. vyrų plikimo požymius ar praplikimą pastebi dar nesulaukę trisdešimties“, – teigia A. Ramanauskaitė.
Psichosocialinė problema
Gydytojos teigimu, dėl gausaus plaukų slinkimo ar plikimo išgyvena visi – tai rimta psichosocialinė problema. „Tai tarsi užburtas ratas: plaukų slinkimą gali paskatinti psichologinės bei psichiatrinės patologijos, tokios kaip stresas, nerimas, netektis, depresija, kūno dismorfinis sutrikimas, taip pat vaistai šioms būklėms koreguoti.

Iš kitos pusės, plaukų netektis gali paskatinti psichologinių sutrikimų atsiradimą. Pastebima, kad kuo daugiau netenkama plaukų, tuo didesnė rizika išsivystyti depresijai, nerimui, žemai savivertei“, – komentuoja A. Ramanauskaitė.
Klinikinės studijos teigia, kad moterys, patiriančios didelį stresą, turi 11 kartų didesnę riziką patirti plaukų slinkimą ar alopeciją. Taigi vienas iš faktorių, siekiant sumažinti šią problemą, yra stresinių situacijų vengimas. Vis tik plaukų netekimą ar plikimą lemia ne vien stresas.
Lemia ligos, gyvenimo būdas, netinkama priežiūra
Be streso, plaukų slinkimą lemia fiziologiniai (branda, nėštumas ir gimdymas) ir patologiniai procesai (skydliaukės bei onkologinės ligos, anemija), taip pat badavimas, karščiavimas, operacijos ir narkozės, vartojami vaistai, klimato kaita, bendra organizmo būklė, mikroelementų bei vitaminų stoka, žalingi įpročiai, genetika, hormonų perteklius.
„Kartais tai nulemia ir netinkamai pasirinktos plaukų priežiūros bei formavimo priemonės, pavyzdžiui, per dažnas plaukų tiesinimas, garbanojimas, džiovinimas, įtempta šukuosena ir pan. Visgi kur kas dažniau plaukų sveikata priklauso nuo bendros žmogaus organizmo būklės“, – paaiškina gydytoja.

Jos teigimu, nors plaunant galvą galime pastebėti nemažai iškrentančių plaukų, pats plovimas jų slinkimo neprovokuoja. Tai labiau problemos atspindys.
Kaip atskirti sezoninį slinkimą nuo ligos?
Plaukų slinkimas bei jų netekimas yra normali plaukų gyvenimo ciklo dalis, tad svarstant, ar tai yra rimtesnė problema, verta atsižvelgti į keletą dalykų. Svarbu žinoti, jog sezoninis plaukų slinkimas dažnai yra fiziologinis, jis priklauso nuo plaukų augimo ciklų ir sezono – pavasarį ir rudenį daugumai žmonių plaukai slenka intensyviau. Per dieną žmogui įprasta prarasti 40–200 plaukų.
Vis tik, jeigu plaukų iškrenta daugiau, tai nerimą keliantis signalas. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti, kiek tęsiasi plaukų slinkimas: iki 6 mėnesių išliekantis slinkimas laikomas ūmiu, o užsitęsus ilgiau – lėtiniu.
Gydytojos teigimu, ilgalaikis negydomas plaukų slinkimas gali sukelti nuplikimą, taip pat gali reikšti tam tikras skalpo ligas. Pavyzdžiui, jei, be plaukų slinkimo, skalpą gausiai beria žvynais, tai liudija apie žvynelinę (psoriazę). Jei galvą stipriai niežti, yra šlapiuojančių žaizdų ir gausu pleiskanų, tai gali būti seborėjinio dermatito požymis.

Tuo atveju, kai plaukais slenka kuokštais, lieka pliki žiedo ar ovalo formos plotai, tai gali reikšti žiedinę alopeciją. Tuomet, kai skalpas kaista ir rausta, jį niežti, o slenkant plaukams atsiranda išplikimo plotelių, tai gali liudyti apie planopiliarinę kerpligę.
Jei skalpą ne tik niežti ir jis pleiskanoja, bet skalpas tarsi dega, atsiranda randinis plikimas, tai gali būti diskoidinės raudonosios vilkligės požymis. Panašiai būna, kai į odą bei plaukus įsiveisia grybelis. Tai dažnai pasitaiko vaikams, ypač po kontakto su gyvūnais. Dar viena galima liga – plikinantis folikulitas, kuomet skalpe susiformuoja skausmingų pūlinukų, atsiranda plikimo plotelių ir gausiai slenka plaukai.
„Odos ir skalpo susirgimų išties daug, tad pajutus minėtus simptomus būtina kreiptis į gydytoją dermatovenerologą-trichologą, kuris nustatytų diagnozę ir paskirtų gydymą. Antraip, jei problema ilgai negydoma, tai sumažina plaukų apimtį, atsiranda išplikusių plotų, sulėtėja plaukų augimas. Galiausiai, visa tai gali sukelti ir psichologinių sutrikimų“, – paaiškina A. Ramanauskaitė.






