„Oskaras“ – bene kiekvieno aktoriaus svajonė, bet kai kurioms Holivudo žvaigždėms nepavyksta pelnyti nė vieno. Tiesa, yra šeši aktoriai, kurie statulėlę atsiėmė po tris kartus, o „Oskarų“ rekordininkė Katharine Hepburn – net keturis. Ne visų jų karjeros pradžia žadėjo sėkmę ar šlovę – kritika dėl išvaizdos ar balso kai kurių vos neatgrasė nuo svajonių profesijos.
Kovo pabaigoje bus 94-ąjį kartą išdalyti JAV Kino meno ir mokslo akademijos (angl. Academy of Motion Picture Arts and Sciences) apdovanojimai, daugelio vadinami tiesiog „Oskarais“.
Gauti šią statulėlę svajoja daugelis, tačiau pasiseka ne visiems. Tiesa, yra ir tokių, kurie šį apdovanojimą atsiėmė ne kartą. Net 37 aktoriai yra atsiėmę po du „Oskarus“, tarp jų – Marlonas Brando, Robertas De Niro, Jane Fonda, Tomas Hanksas, Seanas Pennas, Elizabeth Taylor, Jodie Foster, Renee Zellweger ir kt.
Per daugiau nei devynis dešimtmečius po tris statulėles yra susižėrę tik šeši aktoriai. Viena jų – Holivudo numylėtinė Meryl Streep. Geru humoro jausmu ir neeiliniu talentu garsėjančios aktorės karjera prasidėjo 1975-aisiais, o kino pasaulis ją pastebėjo maždaug 1977–1978 m., kai aktorė nusifilmavo pirmosiose savo juostose „Julia“ ir „Holocaust“.
Tiesa, Graghamui Nortonui duotame interviu M. Streep prisiminė, kad savo karjeros pradžioje ji negavo vaidmens filme apie King Kongą: „Pamenu, prodiuseris, nesuvokdamas, kad moku itališkai, savo sūnui italų kalba pasakė, kad esu siaubingai negraži.
Jis nesiliovė stebėtis, kad tokia negraži aktorė buvo pakviesta į peržiūrą. Man, kaip jaunai merginai, tai buvo ne pati maloniausia patirtis, tačiau italų kalba jam atsakiau, jog gaila, kad nesu pakankamai daili vaidinti „King Konge“.
Šiandien aktorės biografijoje – daugybė įsimintinų vaidmenų: „Madisono grafystės tiltai“, „Ir velnias dėvi Pradą“, „Abejonė“, „Mamma Mia“, „Mirtis jai tinka“, „Geležinė ledi“ ir kt.
Jos šlovė neblėsta jau kelis dešimtmečius – 72-ejų M. Streep buvo nominuota kone 500 įvairių apdovanojimų, iš kurių pelnė pusantro šimto. Ji – daugiausia kartų (per 20)„Oskarui“ nominuota aktorė.
Ji yra sakiusi, kad visuomet buvo laiminga, nes karjera klostėsi sėkmingai. Nors, kaip rašė „People“, sulaukusi keturiasdešimties manė, kad kiekvienas vaidmuo gali būti paskutinis – anot jos, kine jaunystės kultas buvo tvirtai įleidęs šaknis.
„Holivudas man – tas pats, kas ir daugeliui kino gerbėjų. Aš nesu Holivudas, esu kažkur už jo ribų“, – „Independent“ yra sakiusi ji, nes šeima, visuomet buvo svarbiau už Holivudo legendą ir spindesį. Ir nors dabar daugelis žavisi tvirta M. Streep šeima, neretai pastebima, kad ją kaip aktorę suformavo skaudi netektis pačioje karjeros pradžioje.
Pirmoji jos meilė – aktorius Johnas Cazale`as. Pora drauge pragyveno trejus metus, bet 1978-aisiais J. Cazale`ą pasiglemžė plaučių vėžys. Biografinėje knygoje „Meryl Streep: aktoriaus anatomija“ (2014 m.) legendinė aktorė sako, kad ji taip ir neužmiršo pirmosios savo meilės: „O ir nenoriu užmiršti. Tas skausmas vis tiek lieka kažkur giliai, vienoje iš proto kertelių.“
Tris „Oskarus“ yra pelnęs ir britų aktorius Danielis Day-Lewisas. Beje, jo tėvas buvo gimęs Airijoje, o motina turėjo žydiško kraujo, aktoriaus senelių iš motinos pusės šeimos atsikėlė į Angliją iš Latvijos ir Lenkijos. Dėl savo kilmės D. Day-Lewisas sukaldavo vietos vaikų užgauliojimų.
Kadangi jo tėvas buvo Jungtinės Karalystės rūmų poetas, jo šeima buvo laiko aukštuomene. Dėl to Danielis taip pat sulaukdavo patyčių. Tad jis gerai išmoko vietinę tartį bei manieras ir tai savo biografijoje „Daniel Day-Lewis: The Fires Within“ vadino ankstyvąja įtikinama savo vaidyba.
Paauglystėje jis kėlė daug rūpesčių savo tėvams – vagiliaudavo ir pažeidinėjo įstatymus įvairiais smulkiais nusikaltimais, taigi pakeitė ne vieną mokyklą. Jau paauglystėje jį domino vaidyba. Būdamas keturiolikos, Danielis suvaidino chuliganą filme „Sunday Bloody Sunday“, už kurį gavo porą svarų, tačiau džiaugėsi galėdamas legaliai apgadinti porą prabangių automobilių.
Blėstant maištingumui, jo gyvenime atsirado dramos studijos ir teatro scena, vėliau kino filmavimo aikštelė. Jo filmografijoje – „Lincolnas“, „Nekalybės amžius“ ir daugelis kitų ryškių vaidmenų.
Daugiausia kartų (12) „Oskarams“ nominuotas aktorius vyras – Jackas Nicholsonas, namo parsivežęs tris statulėles. Į Holivudą pirmą kartą atvyko 1954-aisiais, būdamas septyniolikos, netrukus gavo pirmąjį darbą kino industrijoje, tačiau pradžia buvo lėta. Lūžis aktoriaus karjeroje įvyko 1969-aisiais, kai J. Nicholsonas suvaidino juostoje „Kelionė“.
Dar vienas itin sėkmingas vaidmuo – 1975-ųjų metų filme „Skrydis virš gegutės lizdo“, kur aktorius suvaidino psichiatrinės ligoninės pacientą, tapusį tikru lyderiu kitų gydymo įstaigos pacientų akyse.
Filmo sėkmė įvertinta apdovanojimais – devynios „Oskarų“ nominacijos, iš kurių penkios atiteko filmo komandai. J. Nicholsonas tąkart už vaidmenį gavo savo pirmąją Kino akademijos statulėlę.
64-erių „Klajoklių žemė“ ir „Trys stendai prie Ebingo, Misūryje“ žvaigždė Frances McDormand – dar viena „Oskarų“ laureatė, apdovanojimą gavusi net tris kartus.
Viešumos vengianti F. McDormand, ištekėjusi už nepriklausomo kino režisieriaus Joelio Coeno ir gerai žinoma dėl savo itin draugiškos prigimties, kine debiutavo 1984 m. trileryje „Paprastas kraujas“, taip pat yra suvaidinusi keliuose vyro J. Coeno ir jo brolių filmuose.
Didžiausias aktorės proveržis didžiajame kine įvyko F. McDormand sulaukus tokio amžiaus, kai daugelis moterų aktorių Holivude tampa tiesiog nebereikalingos – per senos.
„Buvau per sena, per jauna, per stora, per plona, per aukšta, per žema, per šviesi, per tamsi, bet tam tikru laiku jiems reikėjo ir to, ir to. Taigi, man puikiai sekėsi tuo būti“, – duodama interviu „The New York Times“ F. McDormand prisiminė karjeros Holivude pradžią.
Kai kurių jos įkūnytų moterų gyvenimo istorijos didesne ar mažesne dalimi primena ir jos pačios likimo vingius. Tikrieji tėvai jos atsisakė, tačiau, kai jai buvo pusantrų metukų, ją įsivaikino globėjų šeima.
Vaikystėje F. McDormand šeima dažnai kraustėsi iš vienos valstijos į kitą, mat įtėvis pastorius turėdavo tarnauti skirtingose parapijose. Būsimoji aktorė vidurinę mokyklą baigė Pensilvanijoje. Pirmąjį Ledi Makbet vaidmenį F. McDormand gavo būdama vos 14-kos.
1979 m. ji baigė bakalauro studijas ir įgijo aktorės specialybę, po kelių metų Jeilio dramos mokykloje įgijo magistro laipsnį.
Beje, sutikusi savo vyrą Joelį Coeną, kartu su juo įsivaikino šešių mėnesių amžiaus berniuką iš Paragvajaus. „Būdama mama, gyveni ties tragedijos riba. Taip tiesiog yra. Aš nepagimdžiau savo sūnaus, susipažinome, kai jam buvo šeši mėnesiai, tačiau nuo tos minutės, kai jį paėmiau ant rankų ir užuodžiau jo kvapą, žinojau, kad mano pareiga – rūpintis jo gyvybe“, – leidiniui „Belfast Telegraph“ yra sakiusi F. McDormand.
Tiesa, labai ilgą laiką ji nedalijo interviu ir plačiajai visuomenei buvo pažįstama tik iš televizijos ekranų. „10 metų labai sąmoningai stengiausi nebendrauti su spauda ir nesiekti viešumo. Kai kurie žmonės galėtų pagalvoti, kad tai – labai pavojinga aktorės karjeroje, tačiau mano pastangos atsipirko. Tai, kas aš esu, liko paslaptyje, tad vaidindama galėjau žiūrovus nukelti į tokias vietas, į kurias jų negalėtų nukelti žurnalų pardavėjai“, – „The New York Times“ sakė F. McDormand.
Tris „Oskarus“ turėjo ir 1974-aisiais užgesęs amerikiečių aktorius Walteris Andrew Brennanas. Jis yra vienintelis aktorius, kuris tris apdovanojimus pelnė už antrojo plano vaidmenį. Tiesa, aktoriumi jis tapo dėl taip susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių.
Po karo W. A. Brennanas viename Bostono laikraštyje dirbo finansinių naujienų reporteriu, tačiau svajojo gyventi Gvatemaloje ir auginti ananasus. 20 a. pradžioje jis ėmė verstis nekilnojamuoju turtu, bet 1925-aisiais per krizę rinkoje prarado visus savo pinigus.
Likęs be cento, jis pradėjo filmuotis „Universal Studios“ kuriamų filmų masinėse scenose. Per dešimtmetį jis nusifilmavo galybėje juostų, kol 1935-aisiais jo karjeroje įvyko savotiškas lūžis – režisieriai jam skyrė antraplanius vaidmenis su tekstu. 1936 m. jis pelnė pirmąjį savo „Oskarą“ už vaidmenį juostoje „Come and Get It“, antras apdovanojimas jam atiteko 1938 m. už vaidmenį filme „Kentucky“, 1940-aisiais – už darbą „The Westerner“.
Tarp daugiausia „Oskarų“ pelniusių aktorių – ir legendinės „Kasablankos“ žvaigždė, švedų aktorė Ingrid Bergman. Būdama 67-erių, ji užgeso 1982 m. Jos istorija taip pat verta knygos. Būdama dvejų I. Bergman neteko motinos, o tėvas siekė, kad jo dukra taptų operos žvaigžde, tad vaikystėje leido ją į dainavimo pamokas. Ji taip pat lankė prestižinę mergaičių mokyklą, tačiau joje nebuvo labai mėgstama bendraamžių.
Buvo juokaujama, kad Ingrid buvo viena iš labiausiai fotografuojamų vaikų Skandinavijoje, nes jos tėvas buvo fotografas ir mėgo dukrą įamžinti savo nuotraukose, o dukrai labai patiko pozuoti. Kai Ingrid buvo 14 metų, jos tėvas mirė nuo vėžio ir mergaitė porą kartų keitė namus, apsigyvendama vis su kitais giminaičiais. „Gyvenau su nepakeliamu skausmu“, – vėliau duotame interviu prisiminė garsi aktorė.
Tiesa, net ir skausmo kupiname gyvenime buvo vilties spindulys – svajonė tapti aktore. Gavusi stipendiją studijuoti prestižinėje Švedijos teatro mokykloje, ji pradėjo mokytis išsvajotos profesijos subtilybių ir vaidinti ant scenos, vėliau atsidūrė ir kino filmavimo aikštelėje. I. Bergman išgarsėjo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai persikėlė į Holivudą.
Moteris buvo triskart ištekėjusi ir susilaukė keturių vaikų. Viena jų – šiandien puikiai žinoma italų aktorė Isabella Rossellini, kurios I. Bergman susilaukė su antruoju sutuoktiniu, italų kino kūrėju Roberto Rossellini. Pora tapo puikiu kūrybiniu tandemu.
Beje, tarp daugybės I. Bergman sukurtų herojų – iš koncentracijos stovyklos išsigelbėjusi lietuvaitė Karina, nuo karo siaubo pabėgusi į Italiją. Apie tai pasakojama R. Rosselini režisuotoje juostoje „Stromboli“.
Vienintelė aktorė kino istorijoje, kurios dar niekam nepavyko aplenkti – Katharine Hepburn, pelniusi net keturis „Oskarus“, visus juos nuskynė kaip geriausia pagrindinio vaidmens atlikėja.
Kinas Hepburn žavėjo nuo vaikystės, šeštadienio vakarus ji leido kino teatre, o grįžusi namo svajojo, kad vieną dieną ir pati taps aktore. Tiesa, jos jaunystę apkartino brolio savižudybė. Po jos mergina užsidarė ir tapo atsiskyrėle.
Atsigavusi po smūgio, Katharine nusprendė išpildyti mamos norą ir pradėjo studijuoti istoriją bei filosofiją, tačiau jautėsi varžoma ir nelaiminga. Galiausiai ji nusprendė įgyvendinti seną troškimą – kitą dieną po diplomų teikimo ji išvyko į Baltimorę ir įtikino vieno teatro kūrėją, kad duotų jai vaidmenį. Nors jos planas suveikė, ji sulaukė kritikos dėl savo balso tembro, taigi mergina išvyko jį į Niujorką.
Jos karjera teatre nenutrūko, tačiau pradžia buvo nesėkminga ir lydina aštrios kritikos. Vis tik jai pavyko patobulėti ir 1932-aisiais ji buvo pastebėta Holivudo talentų medžiotojų. Netrukus jos biografijoje atsirado daugybė vaidmenų, apdovanojimų, tarp kurių ir keturios „Oskaro“ statulėlės.
Nors tapo žvaigžde, K. Hepburn buvo labai uždara – nedalijo interviu, mažai bendravo su gerbėjais. Ji atsiribojo nuo žvaigždės gyvenimo, kurį laikė perpildytu tuštybės ir mieliau dėvėjo kasdienius drabužius, nei prabangias sukneles ant raudonojo kilimo. Anot jos biografijų autorių, ji netgi vengė restoranų. Tiesa, su amžiumi ji darėsi atviresnė, yra davusi kelis išskirtinius interviu. Paskutiniais gyvenimo metais moters sveikata buvo prasta, ji kentė nuo senatvinės demencijos. 60 metų karaliavusi kino ekranuose K. Hepburn užgeso 2003-aisiais, būdama 96-erių.
94-oji „Oskarų“ teikimo ceremonija vyks jau kovo 27-ąją, tiesa, anot organizatorių, ji bus daug kuklesnė nei įprastai. Daugiau apie tai skaitykite čia.
