Lietuvos poledinės žvejybos rinktinė praėjusią savaitę ant Rėkyvos ežero laimėjo poledinės žvejybos pasaulio čempionatą. Taigi, tūkstančiams žvejų atsirado dar didesnis noras paskutinį kartą ar du patikrinti ledo storį ir pasimėgauti poledine žvejyba. Ledas tikrai ne visur yra saugus, o kai kur jo iš viso praktiškai nėra likę, tačiau kai kurie telkiniai dar tikrai leidžia pakankamai saugiai mėgautis žiemos teikiamais malonumais.
Paskutinis ledas pavasarėjant gali atnešti vienas iš sėkmingiausių ir rezultatyviausių dienų žvejojant nuo ledo. Nereikia stebėtis, kad orui pradėjus šilti, o ledui ir sniegui tirpti, ant vis dar saugiu ledu pasidengusių vandens telkinių sulekia minios žvejų. Sunku nepastebėti, kad žiemos pradžioje vandens paviršių pradėjus traukti pirmam ledui visur skamba įspėjimai ir informacija apie nesaugų ledą ar tai, kaip patikrinti – saugus jis ar ne. O štai ledui pradėjus tirpti apie saugumą „trimituojama“ gerokai mažiau, tiesa, veltui, nes šis ledas ne tik sukuria puikias sąlygas sėkmingai žvejybai, bet yra ir labai pavojingas.
Pirmojo ledo saugumą pasverti matuojant ledo storį labai paprasta, kai telkinius padengia 5–7 centimetrų tamsus ir skaidrus ledas, pavieniams žvejams galima ganėtinai drąsiai ant jo lipti. O paskutinis ledas savo storiu gali sukelti labai apgaulingą saugumo jausmą, kadangi pasitaiko situacijų, kai net 20 ar daugiau centimetrų storio siekiantis ledas nenulaiko žvejo svorio. Taip yra todėl, kad paskutinis ledas retai kada būna skaidrus ir vientisas, daug dažniau šiuo metu rasime baltą, korėtą ledą, kuris yra ženkliai silpnesnis. Lipant ant tokio ledo reikia būti itin atsargiam.
Kaip saugiai mėgautis paskutiniu ledu?
Prieš važiuojant į žvejybą įsitikinkite, kad turite viską, ko reikia saugiai žvejybai ant pavojingo paskutinio ledo. Be abejo, visų pirmą pasitikrinkite ar su savimi turite smaigus, jų įstatymai reikalauja ne veltui, nes tai dažniausiai bus pirma priemonė, kurios griebiamasi įlūžus. Smaigus turėkite pasikabinę ant kaklo, kad visuomet galėtumėte greitai juos pasiekti, jų vieta tikrai ne žvejybinėje dėžėje ar dar kur po penkiais užraktais tik tam, kad žvejybos vietą aplankius aplinkos apsaugos inspektoriams galėtumėte parodyti smaigus ir išvengti baudos.
Nors to ir neliepia įstatymas, be smaigų rekomenduojama dėvėti ir neskęstantį žvejybinį kostiumą ar bent jau neskęstančia liemenę bei virvę, kuria galėtumėte pagelbėti įlūžusiam žmogui ar pamėtėti ją aplinkiniams, jeigu įlūžote pats. Žinoma, pradėjus kaitinti pirmai šiltai saulutei ir atšilus oro temperatūrai norisi apsirėdyti kiek lengviau ir mėgautis pavasarėjančiu oru. Vis dėlto, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad paprasti rūbai įlūžimo atveju labai greitai įgeria vandenį ir pasidaro itin sunkūs, taigi esant poreikiui išsilaikyti vandens paviršiuje ilgiau, tai padaryti tampa kone neįmanoma. Lipant ant pavojingo ledo, komfortas ir patogumas tikrai neturėtų būti aukštai jūsų prioritetų sąraše, už viską svarbiau yra saugumas.
Į žvejybą šiuo metu nerekomenduojama važiuoti vienam, dėl savo saugumo pasikalbinkite į kompaniją bendramintį, abiems bus saugiau – kai netoliese yra padėti pasiruošęs bičiulis. Kai jau pasiruošėte žvejybai ir atvykote prie vandens telkinio, prieš pradėdami mirkyti ant kabliuko pateiktus masalus, įsitikinkite ledo saugumu. Dažnai apie santykinai saugų ledą informuoja ant jo paviršiaus susibūrę kiti žvejai, tačiau vien tuo, kad ant ledo matote kitus žvejus, nereikia aklai pasikliauti.
Išgręžkite kelias eketes seklesnėse vietose, kur ledui neatlaikius vanduo nebūtų jums virš galvos, tai padarę patikrinkite ledo storį ir sandarą. Pats stipriausias ir patikimiausias yra skaidrus ledas, jis neturi per daug priemaišų bei viduje įšalusių oro burbuliukų, kurie gerokai susilpnina ledą. Balkšvas, neskaidrus ledas būtent ir pažymi minėtų oro burbuliukų buvimą, todėl lipant ant tokio ledo reikėtų įsitikinti, kad jis ganėtinai storas. Šiuo atveju, tikrai nepakanka 7 centimetrų storio ledo, kurio būtų per akis, jeigu ledas būtų skaidrus.
Kartais vandens telkinius padengia ir visiškai baltas, korėtas ledas, dažniausiai tai nutinka tada, kai esant palyginti šiltam orui prikrenta sniego ir temperatūra greitai nukrenta. Ant telkinio paviršiaus vėl užšalęs korėtas ledas susimaišęs su sniegu yra itin nesaugus, tokio ledo visuomet reikėtų vengti, net jeigu jo storis siekia 20 ar dar daugiau centimetrų.
Tikrindami ledo saugumą įvertinkite ir tai, kad lauke esant teigiamai temperatūrai paskutinis ledas ir toliau tirpsta, per dieną žvejybos jis gali suplonėti 1 centimetru ar dar daugiau. Taigi įsitikinkite, kad ant ledo ne tik užlipti galite saugiai, bet ir po žvejybos saugiai juo grįžti atgal į krantą. Taip pat aklai nepasikliaukite ir pirmomis arčiau kranto išgręžtomis eketėmis, pakeliui į žvejybos vietą ir atėjus į ją dar kartą patikrinkite ledą, nes skirtingose telkinio vietose ledas gali kardinaliai skirtis. Ledas visuomet bus plonesnis pakrantėse, vietose kur įteka upeliai ar prateka šaltiniai.
Jeigu jau nutiko taip, kad ledas jūsų svorio neišlaikė ir įlūžo, pasistenkite nepanikuoti. Čia itin pravestų anksčiau minėtas neskęstantis kostiumas, kadangi panirus po vandeniu jis sulaiko daug oro ir kartais leidžia iš vandens tiesiog iššokti net ten, kur nesiekiate dugno. Jeigu iš karto ant ledo iššokti nepavyko, verskitės ant nugaros ir įsispyrę į ledo kraštą kojomis stumkite save ant ledo paviršiaus. Į ledą kabinkitės turimais smaigais.
Išsikapanojus ant ledo paviršiaus, jokiu būdu nesistokite ant kojų, ant pilvo šliaužkite iki sausumos ar bent jau iki ten, kur žinote, kad ledas buvo saugus. Jeigu lipant ant ledo jo kraštas toliau lūžinėja kuo garsiau šaukitės pagalbos iš aplinkinių žvejų, jeigu jų nėra, bandykite siekti mobilaus telefono ir išsikviesti pagalbą skambindami telefonu 112. Nors šaltame vandenyje išsilaikyti sunku, tačiau įmanoma tai padaryti pakankamai ilgai, kad atvykę gelbėtojai sėkmingai jus ištrauktų.
Kodėl paskutinis ledas taip traukia žvejus?
Dabar galite galvoti, kad jeigu žvejyba ant paskutinio ledo tokia pavojinga, kodėl tiek žvejų renkasi rizikuoti savo sveikata? Ledui pradėjus tirpti ir orui pradėjus šilti, vanduo prisisotina deguonimi, taigi biologinis laikrodis praneša žuvims, kad atėjo metas aktyviau maitintis. O gavęs saulės spindulių pradeda daugintis ir zooplanktonas, suaktyvėja įvairios lervos, kuriomis minta žuvis.
Pradeda maitintis ir žuvis, kuri visą žiemos laikotarpį buvo neaktyvi, būtent nuo paskutinio ledo pagaunamos didžiausios kuojos, pradedami pagauti pirmieji sidabriniai karosai ar net lynai. Gerokai aktyvesnė tampa ir kita žuvis. Neretai žvejai sulaukia net kelis kartus didesnio laimikių skaičiaus būtent gaudant nuo paskutinio ledo. Niekam ne paslaptis, kad užkietėję poledinės žvejybos entuziastai yra šiek tiek pamišę ir ant ledo lips tol, kol atrodys, kad jis gali išlaikyti žvejo svorį, ypač jei žuvys kimba kaip išprotėjusios.
Norintys dar kartą užlipti ant ledo ir pamatuoti jo storį, nepamirškite savo saugumo. Su savimi turėkite ne tik smaigus, bet ir neskęstančia aprangą, virvę. Ant ledo stenkitės nelipti vieni ir nerizikuokite savo sveikata bei gyvybe, jeigu ledas atrodo nesaugus. Kilus bet kokioms dvejonėms reikėtų apsisukti ir keliauti namo. Ledas dar tikrai užšals ir poledine žvejyba galėsite vėl mėgautis atėjus kitai žiemai.
