Iškyla gali būti ne tik vasarą prie ežero. Kodėl nepabandžius paiškylauti ir žiemą? Tam nebūtina skirti visos dienos, įsitikinusios piknikų ir pusryčių klubo įkūrėjos. Nebūtina laukti ir šiltų orų, svarbiausia – gera kompanija ir tinkamas nusiteikimas.
Šiek tiek užkandžių, šiltas gėrimas, tinkama apranga ir kompanija – viskas, ko gali prireikti iškylai šaltuoju metų laiku. Iškylų organizatorės įrodo, kad nedidelę iškylą galima surengti beveik sostinės centre – Vingio parke.
Tokios iškylos populiarėja kaip tik dabar. Kaip pasakoja organizatorės, pirmieji įrašai apie piknikus atsirado dar 17 a. viduryje, o išpopuliarėjo 18 a., kai prancūzų aristokratai pradėjo burtis vidaus erdvėse ir ėmė kviesti draugus atsinešti maisto ir gėrimų. Labiausiai iškylos paplito per Prancūzijos revoliuciją aristokratams pasklidus po pasaulį, ypač Angliją. Piknikų klubuose žmonės ragaudavo maistą, kalbėdavosi, viskas peraugdavo į žaidimus ir šokius.
„Piknikai pradėti rengti lauke 20 a., kai atsirado transportas, priemonės, su kuriomis buvo patogu piknikui išeiti į lauką, mišką, miesto parką. Taip jie persikėlė į lauko erdves“, – pasakoja klubo įkūrėja Viktorija Aprimaitė.
Dabar iškylos – nebe tokios aristokratiškos kaip Monet paveiksle, bet gali būti tokios, kokių labiausiai tuo metu norisi. Gali užtekti vos kelių užkandžių ir jaukios vietos prisėsti.
„Piknikų krepšiai irgi išpopuliarėjo 20 a. Jie pradėti leisti į masinę rinką ir būtent tai buvo lūžio taškas, kai žmonės pradėjo krautis į savo piknikų krepšius maistą, išeiti į lauką. Ir šiandien mes galime pasiimti krepšį, įsidėti gėrimų, maisto, mėgstamų desertų ir tiesiog išeiti pasivaikščioti, pavedžioti šunį ar kitaip praleisti laiką“, – kalba Viktorija.
Iškyla nebūtinai turi tapti visos dienos pramoga, jai galima skirti ir pusvalandį ar pietų pertrauką, įsitikinusios entuziastės. Pašnekovių teigimu, iškylą galima susigalvoti ir jau išėjus pasivaikščioti, tada reikia tik artimiausios kepyklėlės ir susirasti jaukią vietą prisėsti. Žinoma, iškylai galima pasiruošti ir iš anksto.
„Reikėtų pagalvoti apie aprangą, be abejo, kiek truks tas piknikas. Jei jis bus pusvalandžio ar valandos trukmės, pietų pertraukos metu ar vakare, galima apsirengti ne taip šiltai, bet jeigu planuojame vykti į mišką ar paupį, žiemos metu reikėtų pasirūpinti ir kepure, ir pirštinėmis, ir šaliku, ir šiltesne striuke.
Be abejo, nepamirškite pikniko krepšelio, į kurį tikriausiai tradiciškai žiemos metu patenka termosas su šilta arbata ar kava, mėgstami užkandžiai, tai gali būti desertas ar kažkokie sūrūs dalykėliai, kuriuos mėgstate. Man atrodo, smagiausia, kai į pikniką įtraukiami visi jame dalyvaujantys žmonės ir kiekvienas į jį atsineša kažką nuo savęs, taip sukuriamas bendruomenės jausmas“, – mintimis dalijasi kita klubo įkūrėja Krista Sabaitytė.
Krista pasakoja su draugais turinti tradiciją – kiekvieną Vasario 16-ąją paminėti iškyla. Tada jie ieško stovyklaviečių, turinčių laužavietę.
„Jeigu vietą piknikui renkamės mieste, tai tikrai pakeliui rasime suolelį ar miesto parką, kur galima prisėsti, bet, aišku, jeigu planuojame ilgesnę, tarkime, pusdienio išvyką, reikėtų iš anksto pasižiūrėti vietas, kur būtų galima susiruošti visą stovyklavietę, kad būtų patogu, kad žiemos metu nesušaltumėte“, – pataria ji.
Iškylas galima rengti ir leidžiantis į ilgesnį žygį, tik verta pagalvoti, kiek daiktų reikės pasiimti į kuprinę, kuri gali tapti sunki. Taip pat verta pasitarti, kokių užkandžių ar maisto produktų gali kiekvienas atsinešti.
„Vasarą aktualu, kad maistas būtų negendantis arba greitai negendantis, o žiemą paprasčiau, bet svarbiausia, kad būtų toks maistas, kurį paprasta išpakuoti arba jam nereikia ilgo gamybos proceso. Tai gali būti nuo sumuštinių ar bandelių iki troškinio, sriubos, galbūt kažkokių mėsainių ant laužo“, – sako Krista.
Visgi pats svarbiausias dalykas, kurio negalima pamiršti, – geras kompanijos nusiteikimas ir noras būti kartu. Tada nei aplinka, nei vaišės nesugadins jokios iškylos.
Plačiau – vasario 11 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
