Atgarsių visame pasaulyje sulaukęs „Netflix“ dokumentinis filmas „The Tinder Swindler“ priminė – kone identiškas sukčiavimo atvejis užfiksuotas ir Lietuvoje. Garsaus „Žalgirio“ krepšininko vardu prisistatęs vaikinas apgavo daugiau nei 30 merginų, iš jų išviliojo ne vieną tūkstantį eurų. Teisininkė tai vadina „gudriu sukčiavimu“ ir primena: ne visada tai, ką matote socialiniuose tinkluose, – tiesa.
„Netflix“ hitas priminė – identiška situacija vyko ir Lietuvoje
Socialiniai tinklai ir pasaulio žiniasklaida mirga nuo klausimų, komentarų ir įspūdžių apie visai neseniai platformoje „Netflix“ pasirodžiusį dokumentinį filmą „The Tinder Swindler“. Jame pasakojamos trys sukčiaus aukomis tapusių moterų istorijos.
Anot filmo pašnekovių, Simono Levievo vardu prisistatęs sukčius „Tinder“ pažinčių programėlėje užsiregistravusias moteris suviliodavo prašmatniu gyvenimo būdu, kurį jam neva garantuoja darbas deimantų pramonėje.
Užmezgęs santykius per atstumą, jis išprašydavo iš moterų tūkstančius dolerių, kurie, sukčiaus teigimu, buvo reikalingi siekiant išvengti problemų versle. Kaip rašo „People“, S. Levievas sukčiavimo būdu įgijo daugiau kaip 10 mln. JAV dolerių (daugiau apie „Netflix“ filmą skaitykite čia).
Po pirmojo vasario savaitgalio dokumentiniam filmui viešojoje erdvėje sukėlus nemenką triukšmą, teisininkė Iveta Jarašiūnaitė priminė, jog kone identišką sukčiavimo atvejį turėjome ir Lietuvoje.
Kaip savo instagramo paskyroje dėstė I. Jarašiūnaitė, lietuvė pažinčių programėlėje „Tinder“ susipažino su vyru, prisistačiusiu „Žalgirio“ krepšininko Roko Jokubaičio vardu. Į sutartą pasimatymą jis atvyko automobiliu, pažymėtu „Žalgirio“ krepšinio klubo atributika, pasirodė vilkėdamas „Žalgirio“ komandos apranga, ant jos buvo parašyta „Jokubaitis“.
Ir tai dar ne viskas – porai būnant viešoje vietoje, prie jų priėję kiti asmenys į vaikiną kreipdavosi Roko Jokubaičio vardu. Vaikinas siųsdavo vaizdo medžiagą iš treniruočių, taip pat viešbučių, kuriuose jis neva apsistojęs su „Žalgirio“ krepšininkais. Sukčius turėjo sporto klubo abonementą krepšininko vardu, merginos akivaizdoje daiktus pirkdavo taip pat prisidengdamas garsia pavarde.
„Vaikinas įtikino merginą, kad neva pildant mokesčių deklaraciją įsivėlė klaida ir VMI užblokavo jo banko sąskaitą, todėl paprašė merginos laikinai paskolinti jam 10 tūkst. eurų. Ir, žinoma, jų negrąžino.
Merginai susisiekus su policija ir šiai pradėjus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad minėtas vaikinas tokia taktika apgavo daugiau nei 30 merginų.
Vienos merginos vardu išsinuomojo automobilį, kol ši mokėjo jo sąskaitą, antros merginos vardu pirko daiktus trečiai merginai, o trečios merginos pinigais žavėjo ketvirtą ir taip pasaka ėjo be galo.
Tiksliau su galu – vaikinas buvo sulaikytas ir 2020 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Tiesa, bylos baigtis neaiški ir žinant, koks didelis nukentėjusiųjų skaičius, tikėtina, kad byla dar nėra baigta“, – instagrame dalijosi teisininkė I. Jarašiūnaitė.
Lietuvoje per metus sukčiai išviliojo virš 8 mln. eurų
Nors apskritai sukčiavimas mūsų šalyje – itin dažnas nusikaltimas, romantinio sukčiavimo atvejų, kai turtas išviliojamas prisidengiant jausmais, pasitaiko rečiau, pažymi I. Jarašiūnaitė.
„Lietuvoje per metus užregistruojama netoli 3 tūkst. sukčiavimo atvejų, o realūs skaičiai yra dar didesni, nes aukos dažnai nesikreipia į teisėsaugą dėl įvairių priežasčių: gėda, nenoras užsiimti teisminiais procesais ir pan.
Vien praėjusiais metais sukčiavimo būdu buvo išviliota virš 8 mln. eurų, o sukčiavimo atvejų per metus išaugo 18 procentų. Visgi reikėtų paminėti, kad didžiąją sukčiavimo atvejų dalį užima sukčiavimas telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais.
Romantinio sukčiavimo atvejų pasitaiko kur kas rečiau, itin retai – kai nuo vieno sukčiaus nukenčia tiek daug aukų, kaip, pavyzdžiui, jau minėtu vadinamuoju Roko Jokubaičio atveju“, – portalui LRT.lt komentuoja I. Jarašiūnaitė.
Dažna sukčių schema – „Įvyko bėda ir man reikia pagalbos“
Romantinio sukčiavimo atvejais asmenis dažniausiai bandoma apgauti apsimetant verslininku, sėkmingu ir įtakingu žmogumi. Tam ypač pasitarnauja socialiniai tinklai, pastebi teisininkė.
„Neretai ne tik susikuriama netikra anketa socialiniame tinkle, bet ir nusiperkami sekėjai. Potencialiai aukai kilus įtarimų, sekėjų skaičiumi yra manipuliuojama: „Iš kur turėčiau 20 tūkst. sekėjų, jei nebūčiau sėkmingas verslininkas?“ – komentuoja I. Jarašiūnaitė.
Ji priduria, kad romantinio sukčiavimo metodai paprastai būna grįsti aukos įgytu pasitikėjimu. Nereta manipuliacija – „Įvyko bėda ir man reikia pagalbos“.
„Dažniausiai, ypač norint apgauti merginas, žaidžiama naudojantis jų empatija. Sukčius gali meluoti, kad turi sveikatos problemų, kad yra ligoninėje, laukia operacijos. Meluoja, kad nebeturi galimybių pasinaudoti savo banko sąskaita – ji nebeveikia, yra užblokuota, todėl trumpam nori pasiskolinti pinigų arba, pavyzdžiui, ką nors nusipirkti ar išsinuomoti. Sukčius gali prašyti leisti aukos vardu nusipirkti kompiuterį, pasiimti greitąjį kreditą, išsinuomoti automobilį“, – apie sukčiavimo schemas pasakoja teisininkė.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Komunikacijos skyrius portalui LRT.lt atsiųstame komentare nurodo, kad, aukai išpildžius vieną sukčiaus norą, dažnai būna kitas.
„Profesionalūs sukčiai gerai išmano žmogaus psichologiją ir žino, ką, kaip ir kada pasakyti, kad tiek moterys, tiek vyrai patikėtų jų rimtais ketinimais. Dažniausiai sukčiai bando išvilioti pinigus (prašo elektroniniu būdu pervesti pinigų, nupirkti dovanų ar apmokėti paslaugas, pasakyti savo el. bankininkystės prisijungimus), kai draugystė tampa artimesnė ir sukuriamas emocinis ryšys.
Išpildžius vieną sukčiaus norą, eina ir kiti. Sukčiaus prašymu atsiųstos intymios nuotraukos ar vaizdo įrašai, tikėtina, vėliau bus panaudoti tiek finansiniam, tiek kitokio pobūdžio šantažui“, – nurodoma komentare.
Vadina gudriu sukčiavimu
Tokį sukčiavimą, apie kokį pasakojama „Netflix“ filme, I. Jarašiūnaitė vadina gudriu. „Detaliai pakomentuoti filmo atvejį sudėtinga, mat jame nebuvo smulkiai pasakojama, kodėl sukčius buvo nuteistas tik vienoje šalyje, t. y. Izraelyje, o kitose šalyse jam nebuvo iškeltos bylos.
Ko gero, tai bus susiję su tuo, kad sukčiaus nusikaltimų schema veikia per keliolika šalių. Tokį nusikaltimą tampa sunku ištirti, nes reikia, kad visų šalių teisėsauga bendradarbiautų, kartu rinktų įrodymus, duomenis, jais dalintųsi ir kt.“, – komentuoja teisininkė.
Skirtingose šalyse už sukčiavimą baudžiama skirtingai. Štai Lietuvoje už tai gali grėsti įvairios bausmės – viešieji darbai, bauda, jei sukčiavimas traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas. Jeigu sukčiavimo būdu išviliojamas didelės apimties turtas, sukčiavimas gali būti vertinamas kaip sunkus nusikaltimas, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki 8 metų, aiškina teisininkė.
„Lietuvoje įvykusio vadinamojo Roko Jokubaičio atveju sukčiavimo būdu įgytas turtas viršija 10 tūkst. eurų, taip pat fiksuojamas didelis aukų skaičius, o sukčius jau ir praeityje yra teistas už sukčiavimą. Mažai tikėtina, kad jis išsisuks su pora mėnesių kalėjimo – tikėtina, kad laisvės atėmimas bus skirtas net keleriems metams“, – įžvalgomis dalijasi I. Jarašiūnaitė.
Ji pabrėžia, kad kol kas šios bylos baigtis nėra aiški – kai yra tiek daug nukentėjusiųjų, teisinis procesas trunka ilgai – gali tęstis net keletą metų.
Ir nors aukos neretai vengia kreiptis į teisėsaugą dėl jau minėtų priežasčių – gėdos, nenoro veltis į teisminius procesus ir kt., visgi teisininkė pažymi, kad sukčiavimo, ypač masinio, atvejais viešumas tampa itin geru ginklu. Mat tikėtina, kad, kilus visuotiniam pasipiktinimui, ir teisėsauga imsis ryžtingesnių veiksmų, sako I. Jarašiūnaitė.
Ar pinigus įmanoma atgauti?
Pasirodžius filmui „The Tinder Swindler“, interneto komentaruose dalis žiūrovų ėmė kaltinti aukas – juk pinigus sukčiui jos „skolino“ pačios. Kaltinimai kaltinimais, tačiau teisininkė pažymi – nors filmo herojus išties gudrus sukčius, panašioje situacijoje atsidūrusios aukos nebūtinai liks visai beviltiškoje situacijoje.
„Norint teisiškai įrodyti, kad tai yra sukčiavimas, reikia įrodyti apgaulės faktą – kad buvo iškraipyta tiesa, nuslėpti tam tikri faktai ir ta apgaulė buvo tikslingai panaudota siekiant suklaidinti žmogų tokiu būdu iš jo gaunant turtinės naudos.
Jeigu apgaulės nėra, linktume prie to, kad tai yra tiesiog civiliniai santykiai ir pinigus galima išieškoti civiline tvarka. Visgi jei yra apgaulė, sukčiavimas, tokiu atveju reikia kaip įmanoma greičiau kreiptis į teisėsaugą. Bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau tai peraugs į teisminius procesus – jų metu iš sukčiaus galima išieškoti pinigus.
Deja, tokie sukčiai neretai savo vardu neturi turto ar pajamų. Vis dėlto priteista skola niekur nedings – jei sukčius ateityje įsidarbins, įgis turto, gaus pajamų, jas bus galima nuskaityti, kad būtų atlygintos skolos“, – dėsto I. Jarašiūnaitė.
Jei galvojate, kad jums taip nenutiks
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbi valanda“ kalbėjęs psichologas Edvardas Šidlauskas pastebėjo – kuo žmogus nelaimingesnis, tuo jis lengvesnis grobis sukčiams.
„Manipuliatoriams tereikia paspausti tinkamus mygtukus ir pataikyti į tas skaudžias ar silpnas vietas, nerealizuotas svajones – ar tai pinigai, ar meilė, ar dar kas nors. Ir tiesiog žmonės pasiduoda tai gražiai, žaviai iliuzijai, kad tai vis dėlto yra įmanoma, o tada sveiko proto nebelieka ir jais tampa labai lengva manipuliuoti. Sakyčiau, nelaimingi žmonės, neišsipildę lūkesčiai, vienatvė, skurdas – daug faktorių“, – kalbėjo E. Šidlauskas.
Visgi nuo sukčių neapsaugotas nė vienas, tad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Komunikacijos skyrius ir teisininkė I. Jarašiūnaitė primena, ką, bendraujant „Tinder“ ar kitose pažinčių programėlėse, svarbu žinoti norint nepakliūti į sukčių rankas.
1. Atidžiai peržiūrėkite naujo pažįstamo socialinio tinklo paskyrą, patikrinkite jo vardą ir pavardę „Google“ paieškos sistemoje, palyginkite viešai skelbiamą ir jums asmeniškai pasakojamą informaciją.
Pažiūrėkite, ar patiktukų skaičius po naujojo pažįstamo įrašais atitinka sekėjų skaičių. Jeigu asmuo turi 50 tūkst. sekėjų, tačiau po jo nuotraukomis tėra keli patiktukai, tikėtina, sekėjų skaičius yra suklastotas.
2. Atkreipkite dėmesį į rašybos klaidas ir sklandžiai dėstomas mintis.
Jeigu žinutėse matote labai daug klaidų, o dėstoma mintis dažnai šokinėja, tikėtina, kad su jumis bendrauja sukčius iš užsienio arba neturintis išsilavinimo ir tik finansinės naudos siekiantis asmuo.
3. Atkreipkite dėmesį, jei naujasis pažįstamas rodo nenatūraliai didelį dėmesį, pažinties pradžioje ima siekti itin artimo bendravimo.
Jeigu asmuo kviečia socialiniuose tinkluose bendrauti privačiomis žinutėmis, giria jūsų išvaizdą, charakterį, pripažįsta įsimylėjęs, nori susitikti, į tokius pareiškimus reiktų reaguoti atsargiai, nepulti į kraštutinumus ir emocijas. Mat spontaniški prisipažinimai neretai būna tik melas – sukčiai gražiais žodžiais siekia kuo greičiau įgyti pasitikėjimą.
4. Susirašinėdami nebijokite paklausti konkrečių klausimų ar paprašyti, pavyzdžiui, įjungti vaizdo kamerą.
Jei matote, kad žmogus išsisukinėja, bando sugalvoti pretekstą ir atsisako pasirodyti, tai gali būti signalas, jog bendraujate su sukčiumi.
5. Su mažai pažįstamu žmogumi nesidalykite jokiais asmens ar mokėjimo kortelės duomenimis, dokumentų kopijomis, el. bankininkystės slaptažodžiais, taip pat neperveskite pinigų už sukčių į kitą sąskaitą, nes taip galima prisidėti prie pinigų plovimo.
6. Neskolinkite pinigų lengva ranka, vien pasitikėdami. Jei skolinate pinigus, pagalbos kreipkitės į teisininkus.
Rašyti juridiškai netvirtinamo skolos raštelio nerekomenduojama. Saugiausia sudaryti tokias skolos sutartis, kurios tvirtinamos teisininkų. Beje, jau vien pasakymas, kad pinigus skolinsite tik patvirtinus vekselį pas notarą ar sudarius sutartį pas teisininką, gali atgrasyti sukčių. O jei ir neatgrasytų, tai palengvintų skolos išieškojimą ateityje.
