Galvos svaigimo priežasčių yra aibė, kaip ir jį galinčių lydėti papildomų simptomų. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė teigia, jog jeigu galva sukasi trumpai vos nubudus ar staiga atsistojus, tai dažniausiai nekelia rimtų problemų, bet galvos svaigimas gali signalizuoti ir apie kai ką rimtesnio – širdies ar neurologines ligas, pavyzdžiui, išsėtinę sklerozę ar prieširdžių virpėjimą.
„Man svaigsta galva.“ Kardiologė sako, kad tai vienas dažniausių skundų, kurį girdi medikai. Bent kartą per gyvenimą tuo skundėsi beveik pusė visų suaugusiųjų, o kai kuriems žmonėms galva svaigsta nuolat.
„Jeigu jums galva sukasi trumpai vos nubudus ar staiga atsistojus, tai dažniausiai nekelia rimtų problemų. Kartais galvos svaigimą išprovokuoja ir skysčių trūkumas, tačiau galvos svaigimas gali signalizuoti ir apie kai ką rimtesnio – širdies ar neurologines ligas“, – pažymi J. Plisienė.
Būna, galvos svaigimą lydi pusiausvyros praradimas, sumišimas, silpnumas, nuovargis, galvos skausmas ar galvos spaudimas, retais atvejais gali atsirasti diskomforto jausmas krūtinėje, pykinimas, netgi vėmimas.
Galvos svaigimą gali lydėti:
– Pusiausvyros praradimas
– Sumišimas
– Silpnumas
– Nuovargis
– Galvos skausmas ar galvos spaudimas
– Krūtinės skausmas ar spaudimas
– Pykinimas
– Vėmimas
Jauniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti išsėtinė sklerozė. Dažnai galvos svaigimas signalizuoja apie ligos pradžią.
Galvos svaigimo priežastys
– Neurologinės
– Širdies ligos
– Ginekologinės
– Ausų, nosies, gerklės bėdos
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, neurologas Antanas Vaitkus pasakoja, kad, kalbant apie neurologines galvos svaigimo priežastis, jauniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti išsėtinė sklerozė. Dažnai galvos svaigimas signalizuoja apie ligos pradžią. Galvos svaigimą gali sukelti dar viena neurologinė priežastis – dėl traumos sutrikusi vestibulinio aparato veikla.
„Ausyse turime vestibulinį aparatą. Yra trys vamzdeliai, kad mūsų smegenys žinotų apie mūsų kūno padėtį trimatėje erdvėje. Dėl šitų vamzdelių mes galime koordinuoti judesius ir galva nesvaigsta. Bet jeigu tik atsiranda kristalų, kurie patenka dėl tam tikrų buvusių traumų, judesio metu jie pradeda lakstyti, taip sukelia galvos svaigimą tam tikroje kryptyje. Tai dažniausiai būna užpakalinis pusrutulinis kanalas“, – kalba jis.
Anot jo, kai svaigsta galva, reikia atsisėsti ir šiek tiek pasukti galvą į „nesveiką“ pusę. Tada 20–40 sekundžių palaukite – svaigimas turėtų nurimti.
„Puiku, kad yra atvejų, kai galvos svaigimą galima pagydyti be vaistų. Bet ne kiekvienam galvos svaigimui galioja toks pratimas.
Pirmiausia reikia nustatyti priežastį. Kitos galvos svaigimo priežastys gali būti kardiologinės, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas. Tai yra netaisyklingas širdies susitraukimų ritmas, kada širdis plaka neritmiškai, ypač kada prieširdžių virpėjimo metu atsiranda pauzės, stabtelėjimai, tada gali būti ir galvos svaigimas“, – komentuoja kardiologė J. Plisienė.
Kardiologinės galvos svaigimo priežastys
– Prieširdžių virpėjimas
– Tachikardija
– Bradikardija (retas širdies susitraukimų dažnis; smegenys nepakankamai aprūpinamos krauju, tad atsiranda galvos svaigimas)
– Hipotenzija (žemas kraujospūdis, žemesnis nei 90 ir 60)
– Aterosklerozė
– Širdies vožtuvų liga
Jeigu atsiranda intensyvus galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas po traumos, tai gali būti traumos sukeltas kraujavimas į smegenis. Tokia būklė labai pavojinga, o toks svaigimas gali atsirasti ir praėjus keliolikai valandų.
Galvos svaigimą gali nulemti ir klausos pakitimai. Mūsų kūno pusiausvyrą apskritai valdo penkios sistemos, bet užtenka vienos iš jų sutrikimo, kad žmogus pajustų nestabilumą. Tie, kurių sutrikusi rega ir kurie blogai mato, taip pat pradeda blogiau kontroliuoti pusiausvyrą.
Demencija, predemencija, nemiga, mažakraujystė, nerimas, panikos atakos, vitamino B12 trūkumas, dehidratacija, šalutinis vaistų poveikis, netgi metimo rūkyti priemonės – yra aibė priežasčių, sukeliančių galvos svaigimą.
Visgi jeigu galvos svaigimą lydi tam tikri simptomai, jums būtina skubi medikų pagalba.
– Jeigu atsiranda intensyvus galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas po traumos, tai gali būti traumos sukeltas kraujavimas į smegenis. Tai rodo, kad galvos smegenyse didėja vidinis spaudimas. Tokia būklė, pasak A. Vaitkaus, labai pavojinga, o toks svaigimas gali atsirasti ir praėjus keliolikai valandų nuo traumos. Būtina kreiptis pagalbos, skambinti numeriu 112, kitu atveju gresia potrauminės komplikacijos.
– Jeigu su galvos svaigimu atsiranda alpimo epizodų, sutrinka regėjimas, pasikeičia kalba, tai gali rodyti insultą. Tokiu atveju taip pat reikia neatidėliotinai skambinti 112.
– Jeigu imate karščiuoti, atsiranda kaklo rigidiškumas (surakintas kaklas), tai gali rodyti meningitą. Tokiu atveju irgi reikia tuoj pat skambinti greitosios pagalbos numeriu 112.
– Jeigu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, kurį lydi galvos svaigimas, tai gali lemti kelios priežastys. Viena iš jų – miokardo infarktas. Ieškokite pagalbos.
– Greitas, nereguliarus ar lėtas širdies plakimas, pavojingi ritmo sutrikimai, skatinantys galvos svaigimą, ypač jeigu kartu būna ir sąmonės netekimo epizodų, perspėja – kuo greičiau kvieskite greitąją pagalbą.
Plačiau – gegužės 11 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
