Gebėjimas kaupti žinias atmintyje skiria mus nuo gyvūnų. Smegenų veiklos ir atminties tyrimai yra vieni svarbiausių neuromokslo srityje. Kaip veikia atmintis ir kaip ją lavinti, pasakoja gydytojas neurologas Arūnas Vaitkevičius.
Atmintis – tam tikras informacijos kodas smegenyse. Esant reikalui galime pasinaudoti šia užkoduota informacija, kurią esame sukaupę. Tuo, sako neurologas, ir skiriamės nuo visų kitų gyvų organizmų – ne tik turime instinktus, gynybinius mechanizmus, bet ir tam tikras žinias, kurias galime apibendrinti, integruoti ir panaudoti.
„Turbūt daugelis žinome, kad galime suskirstyti atmintį į darbinę, trumpalaikę, ilgalaikę. Štai ta trumpalaikė atmintis, kuria naudojamės čia ir dabar, iškart išsitrina, ateityje tai nebebus aktualu. Kita atmintis yra ilgalaikė, ta, kuri gali būti svarbi ateityje, dėl to stengiamės ją įsiminti įvairiais būdais. Čia ir yra daugiausia klausimų, kaip užkoduoti tą informaciją, išsaugoti duomenis, kokiu pavidalu jie saugomi ir t. t.“, – pasakoja A. Vaitkevičius.
Atmintyje laikome įvairią informaciją, pavyzdžiui, faktus, kuriuos žino visa visuomenė ar tam tikra žmonių grupė. Kita atminties rūšis – asmeninė informacija, man ar kitam žmogui asmeniškai svarbūs dalykai. Atminties lavinimo technikos ir remiasi tuo – susieti „plikus“ faktus su asmenine emocija.
„Gydytojai neurologai daugiausia susiduria su ligomis, vienos iš dažniausių – neurodegeneracinės ligos. Sutariama, kad daugelio priežasčių negalime modifikuoti, pakeisti, gimstame su tam tikru genetiniu kodu, kaip veikia mūsų atmintis, neuronai, kada jie pradeda degeneruoti.
Bet nemaža dalis veiksnių yra modifikuojami – savo gyvenimo eigoje galime juos keisti. Atminties lavinimas, sveikos galvos smegenų veiklos palaikymas prasideda nuo vaikystės. Vienas iš svarbių momentų – mokymasis. Yra duomenų, kurie parodo, kad kuo daugiau žmogus mokosi, tuo vėliau jis suserga įvairiomis atminties ligomis, tuo jo atmintis būna geresnė“, – komentuoja neurologas.
Plačiau – birželio 29 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
