Lietuvoje telkšo maždaug 2,8 tūkst. natūralių, didesnių nei 0,5 ha ploto ežerų. Dar daugiau – natūralios kilmės mažų ežerėlių. Forma primenantys širdies ar Lietuvos kontūrus, nusėti gintarų pakrantėmis, kviečiantys į nemokamas purvo vonias ar paukščių koncertus – portalas LRT.lt sudarė 10 įdomiausių ir šią vasarą aplankyti vertų Lietuvos ežerų sąrašą.
1. Gėlos ežeras (Vilniaus r.)
Ko gero, jau vien iš pavadinimo galima įtarti, kad Nemenčinės miške telkšantis ežeras tituluojamas vienu švariausių ežerų Vilniaus apylinkėse. Šalia Gėlos įrengti du paplūdimiai, rekreacinis takas, o viduryje ežero matyti nedidelė sala. Gėlos ežeras išskirtinis ne tik tuo – jo krantas padengtas baltu moliu, tad greta II paplūdimio įrengtoje molio vonioje galima nemokamai pasimėgauti gamtos teikiamomis SPA procedūromis.

2. Lūksto ežeras (Telšių r.)
Telšių rajone, Varnių regioniniame parke esantis Lūksto ežeras – antras pagal dydį Žemaitijoje, jo dubuo susidaręs buvusio ledo luisto vietoje. Lūkstas unikalus tuo, kad jame randama Lietuvos auksu laikomo gintaro. Kalbama, jog gintarų geriausia ieškoti po audros. Daugiau gintarėlių ežeras išmeta ir pavasarį, nutirpus ledui. Prie ežero kasmet vyksta tarptautiniai festivaliai „Bliuzo naktys“ ir „Kilkim žaibu“, jo pakrante vingiuoja pažintinis „Gintarų takas“.
3. Kalotės ežeras (Klaipėdos r.)
Pajūrio regioninio parko teritorijoje besidriekiantis Kalotės ežeras nuo Klaipėdos nutolęs apie 10 km. Įdomu tai, jog ežero forma primena širdį, o didžiausias jo gylis – vos 2,4 m. Šalia įrengtoje poilsiavietėje galima ne tik pasigrožėti gamta ar surengti iškylą – rudenį ir pavasarį į Kalotės ežerą laikinam prieglobsčiui susirenka reti migruojantys paukščiai. Galite būti tikri – jie dovanos ir puikų reginį, ir gražų koncertą.

4. Apvalaso ežeras (Rokiškio r.)
Pasienyje su Latvija besidriekiantis ežeras Rokiškio rajone labiausiai išsiskiria savo forma – iš paukščio skrydžio galima pamatyti, kad natūralūs ežero kontūrai primena Lietuvos kontūrus žemėlapyje. Šalia Apvalaso, dar vadinamo Akmeno ežeru, įsikūrę Alksnių ir Ilzenbergo kaimai. Pastarajame stūkso ūkiu garsėjantis Ilzenbergo dvaras.
5. Švento ežeras (Zarasų r.)
Švento botaniniame draustinyje, patenkančiame į Gražutės regioninį parką, tyvuliuoja Švento ežeras. Pasak legendos, kadaise ežero vietoje stovėjo bažnyčia, tačiau vėliau išsiveržęs vanduo apsėmė šventyklą ir apylinkes, tad vietoje maldos namų atsirado Šventas ežeras. Ežero vanduo laikomas vienu skaidriausių ir švariausių Lietuvoje, o jį supantis smėlis – vienu balčiausių.

6. Karstiniai Kirkilų ežerai (Biržų r.)
Biržuose telkšantys karstiniai ežerėliai, kurių šiose apylinkėse – per 30, yra jauniausi Europoje. Jie susiformavo karstinių procesų metu, atsivėrus Biržų kraštui būdingoms smegduobėms. Daugiausiai ežerėlių yra Kirkilų ir Drąseikių kaimuose ir jų apylinkėse.
Tai – nuo 30 iki 100 m ploto vandens telkiniai, vidutinis jų gylis – nuo 0,8 iki 4,5 m. Beje, ežerėliuose galima aptikti žaliųjų ir purpurinių sieros bakterijų kolonų, kurių dar randama tik Italijoje. Kalbama, jog vasarą dėl vandens cheminės sudėties ežerėliai keičia savo spalvą. Pasigrožėti išskirtiniu reginiu galima žygiuojant pasivaikščiojimo taku arba įkopus į netoliese esantį pusmėnulio formos Kirkilų apžvalgos bokštą.

7. Zaraso ežeras (Zarasų r.)
Lietuvos ežerų sostine tituluojamuose Zarasuose telkšo įspūdingasis Zarasas – ežeras su keturiomis salomis. Didžioji sala užima net 44 ha. Anksčiau joje buvo užveistas medelynas miestui apželdinti, o dabar ji tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, kurioje yra ir pagrindinis miesto paplūdimys. Viena Zaraso sala savo forma primena Italijos kontūrus – šios šalies garbei sala ir buvo pavadinta. Beje, pažvelgti į Zaraso platybes galima nuo unikalaus statinio – išskirtinės formos apžvalgos rato.
8. Mergelių akys (Druskininkai)
Nedidelis pelkėtas ežerėlis nutolęs apie 1,5 km į pietvakarius nuo Druskininkų centro ir telkšo pušynų apsuptoje raistingoje dauboje. Įdomi šio ežero forma – jis sudarytas iš dviejų ovalo formos ežerėlių, sujungtų tarpusavyje maždaug 7 m pločio ir 40 m ilgio sąsiauriu. 1944–1953 m. į ežerą buvo metami nukauti apylinkių partizanai – jų atminimui ežero pakrantėje stovi paminklas. Šiandien iki Mergelių Akių veda poilsinis takas, rytiniame ežero krante poilsiautojams įrengtas lieptelis.

9. Sravinaičio ežeras (Iganalinos r.)
Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje telkšantį Sravinaičio ežerą supa net 4 kaimo turizmo sodybos. Sravinaičio ežero kraštas garsėja pagal šimtametes Rytų Aukštaitijos krašto žvejų tradicijas gaminama žuviene, verdama ežero vandenyje.
10. Lūšiai (Ignalinos r.)
Apie 4 km į vakarus nuo Ignalinos, Aukštaitijos nacionaliniame parke, driekiasi Lūšiai – daugiau nei 6 km ilgio ežeras. Įdomią vandens telkinio formą lemia tai, jog Lūšiai jungiasi plačiais sąsiauriais su Asalnų ir Šakarvų ežerais. Beje, iš visų pusių ežerą supa kaimai: rytiniame pakraštyje yra Palūšės kaimas, šiauriniame krante – Pabiržės kaimas, šiaurės rytuose – Meironys, pietvakariniuose krantuose yra Mačiutiškės, Kiškiai, Kaukiškė.
Šiaurinėje ežero pakrantėje pastatyta 15 dekoratyvinių medžio skulptūrų, kuriose įamžintos Ignalinos krašto legendos, rytinėje pakrantėje įrengta stovyklavietė, valtinė, botanikos takas, kempingas. Aplink ežerą veikia net 12 kaimo turizmo sodybų.









