Kraujo skystinimas prieš ir po vakcinos nuo COVID-19 padės išvengti kraujo krešulių susidarymo – tuo įsitikinę lietuviai iš vaistinių pradėjo šluoti aspiriną. LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ komanda aiškinosi, ar tikrai aspirino vartojimas gali užkirsti kelią krešuliui susidaryti po skiepo ir kuo gali baigtis tokia savigyda.
Pasklidus žiniai, kad po „AstraZeneca“ vakcinos kai kuriems susidarė kraujo krešulys, dalis žmonių išsigando. Faktas, kad šis šalutinis poveikis pasireiškė vos keturiems iš milijono gavusiųjų skiepą, nenuramino, kai kurie apskritai nusprendė nesiskiepyti. Įdomu tai, kad būti nutrenktam žaibo šansų daugiau, nei patirti kraujo krešulį po vakcinos.
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas pažymi, kad niekas neatmeta minties, jog tokia tikimybė susidaryti krešuliui galima. Paskiepijus milijoną žmonių vienam, deja, galbūt gali išsivystyti ši komplikacija. Visgi susirgus COVID-19 infekcija tikimybė sunkiai susirgti ir numirti – viena iš dviejų šimtų.
Dalies besiskiepijančiųjų jokie faktai neguodžia. O jeigu būtent aš tapsiu tuo vieninteliu nelaimėliu iš milijono paskiepytųjų? Bijantieji krešulių susidarymo griebiasi aspirino. Viename didžiausių vaistinių tinklų aspirino per pastarąjį mėnesį parduota net 30 proc. daugiau.
„Aš noriu išgerti prieš skiepą, nes girdėjau žiniasklaidoje, per televiziją, kad yra rekomenduojama išgerti prieš skiepą ir po skiepo“, – klientų žodžius įgarsina vaistininkė Ramutė Januškevičienė.
Ir perka aspiriną žmonės dideliais kiekiais, dėžutėmis, kurioje yra mėnesio poreikis. Gali būti, kad žmogus aspiriną ima vartoti nuolat. Tačiau ar tikrai aspirinas gali sumažinti kraujo krešulio, dar kitaip – trombozės, riziką?
Anot Santaros klinikų neurologo prof. Daliaus Jatužio, iš pirmo žvilgsnio tame yra logikos, bet ne viskas taip paprasta.
„Krešulys, apie kurį mes kalbame, gali būti skirtingas, jo susiformavimo mechanizmas gali būti skirtingas. Žmogaus kraujagyslės yra dvejopos, arterijomis kraujas teka iš širdies į organus, o per venas grįžta atgal. Pasirodo, kadangi arterijų ir venų sienelės yra skirtingos struktūros, storio, nevienodas paviršius, tie patys krešuliai nevienodai formuojasi arterijose ir venose. Kraują skystinantys vaistai, kaip aspirinas, klopidogrelis ir pan., slopina kraujo kūnelių trombocitų funkciją, gebėjimą sulipti į krešulius ir sumažina riziką nuo arterinių trombozių, bet nuo veninių trombozių – labai menkai“, – pasakoja neurologas.
Paaiškėja, kad aspirinas skystina arterinį kraują, bet ne veninį. Reikėtų pabrėžti, kad tie keli krešulių atvejai po skiepo susidarė būtent venose. Jei ir jūs be medikų žinios aspirinu skystinate kraują, turite sužinoti, kuo rizikuojate.
„Pirma – kritimai, bet kokios traumos: įpjovimas, nukritimas nuo dviračio, paslydimas... Nukritę patiriame traumą, ji gali būti lengva ar sunki. Tarp vartojančių aspiriną kritimo atvejais grėsmingo gyvybei kraujavimo rizika yra labai reali.
Tu gali nukraujuoti iki mirties arba patirti hemoraginį insultą, kraujo išsiliejimą į kaukolės ertmę, į smegenis dėl to, kad griūdamas susitrenkei galvą. Nevartodamas aspirino to galbūt nebūtumei patyręs, tačiau jei kraujas linkęs krešėti mažiau, ta nedidelė trauma gali sukelti labai rimtas, kartais – fatalines pasekmes. Tai yra įrodytas faktas, kad tarp linkusių kristi žmonių vartoti aspiriną yra rizikinga“, – kalba D. Jatužis.
Profesorius kategoriškai nerekomenduoja patiems užsiimti kraujo skystinimu – ir ne tik dėl to, kad galite nukraujuoti.
Būtų protinga kurį laiką stengtis vengti labai didelio fizinio krūvio, labai stipriai nesportuoti, galbūt neiti į pirtį, per daug neprakaituoti, nes galite netekti skysčių, atitinkamai vartoti daugiau skysčių.
„Žmonės gali turėti storosios žarnos vėžį, kuris yra sunkiai nustatomas, klastingas ir gana ilgą laiką niekaip nepasireiškia, arba polipus virškinimo trakte, arba opaligę, erozinį gastritą... Visos šios virškinamojo trakto ligos taip pat gali komplikuotis kraujavimu. Aspirinas tikrai tą riziką padidina“, – pasakoja neurologas.
Jei esate moteris ir vartojate daug aspirino, įsidėmėkite: menstruacijos bus ilgesnės, o kraujo neteksite daugiau. Gali atsirasti net anemija. „Nemaža dalis moterų ir taip turi mažokai hemoglobino“, – pažymi jis.
Aspirinas nėra jau toks nekaltas vaistas, kaip daugelis galvoja. Vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, sako toksikologė Gabija Laubner. Tad kuo gali baigtis neatsargus aspirino vartojimas?
„Yra sutrikdoma organizmo veikla, ypač sutrinka inkstų, kepenų veikla. Krešulių susidarymo rizika yra tokia maža, tas procentas žmonių, kuriam galėtų pasireikšti krešuliai, yra toks nedidelis, kad aspirino sukeliamas blogasis poveikis, arba pašalinis poveikis, tikrai blogiau, negu patekti į tą procentą žmonių, kuriems susidaro krešuliai. Tai yra labai, labai maža rizika“, – kalba Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės klinikinė toksikologė G. Laubner.
Jei pasiskiepijote nuo COVID-19 ir paniškai bijote krešulio, pirmas dienas stebėkite savijautą: laiku atpažinus trombozę pražūtingų padarinių galima išvengti.
„Jeigu vystosi kojų venų trombozė, dažniausiai atsiranda giluminis skausmas kojoje, kai vena iš tiesų užsikemša, atsiranda kojos pabrinkimas, patinimas. Į gydytojus reikia kreiptis kuo skubiau“, – pažymi D. Jatužis.
Smegenų trombozę taip pat galima atpažinti. Pirmieji simptomai – anksčiau nebuvęs galvos skausmas, spaudžiantis, įkyrus, stiprėjantis, taip pat – regos sutrikimas, neryškus matymas lyg per rūką.
„Žmogus jaučia, kad rega trinka, anksčiau tikrai to nebuvo. Ir tai ne dėl to, kad vystosi amžinė toliaregystė, reikia akinius stipresnius užsidėti. Ne – tai iš tikrųjų yra blogas matymas kaip per rūką“, – apibūdina profesorius.
Pasiskiepijus medikai pataria nepulti į paniką dėl menkiausio negalavimo, tačiau rekomenduoja vengti kai kurių dalykų.
„Būtų protinga kurį laiką, dvi savaites, galbūt mėnesį, stengtis vengti labai didelio fizinio krūvio, labai stipriai nesportuoti, galbūt neiti į pirtį, per daug neprakaituoti, nes galite netekti skysčių, atitinkamai vartoti daugiau skysčių“, – rekomendacijomis dalijasi S. Čaplinskas.
Išvada viena – nei prieš skiepą, nei po jo nepulkite vartoti aspirino: nuo krešulių jis tikrai neapsaugos, o štai nukraujuoti ar susigadinti sveikatą galite nesunkiai.
Plačiau – balandžio 29 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
