Miškus nuklojo melsvi apdainuotųjų žibuoklių patalai. Kai kurie šiuo grožiu nori džiaugtis ir namuose, tad susigundo nusiskinti smulkių gėlių žiedelių. Tačiau ar taip nepakenkiame gamtai? Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad žibuokles skinti nėra draudžiama. Nenusižengsime ir nutarę jų išsikasti bei pasisodinti savo kieme. Tiesa, svarbu žinoti keletą dalykų.
Miškus ankstyvą pavasarį papuošiančios mėlynžiedės žibuoklės, rodos, taip ir vilioja nusiskinti smulkių gėlyčių – norisi jomis pasigrožėti iš arčiau, parsinešti namo, o gal pasidaryti gražią nuotrauką. Tačiau ar skindami gėles nedarome žalos gamtai?
Kaip portalui LRT.lt atsiųstame komentare nurodė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, žibuoklės nėra įtrauktos į apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, kurį įsakymu 2000 m. patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministras.
„Sąraše nustatyta, kad draudžiama skinti ir prekiauti visų rūšių vandens lelijų (Nymphaea) ir visų rūšių šilagėlių (Pulsatilla) žiedais. Taip pat draudžiama išrauti, iškasti su šaknimis ar kitaip naikinti šių rūšių augalus: paprastąjį burbulį (Trollius europaeus); miškinę leliją (Lilium martagon); lieknąją plukę (Anemone sylvestris); pavasarinę raktažolę (Primula veris); didžiažiedę rusmenę (Digitalis grandiflora).
Draudžiama rauti, skinti ir prekiauti visų rūšių pataisais (tai – bežiedžiai augalai, augantys žemės paviršiuje arba kaip epifitai –LRT.lt)“, – LRT.lt nurodė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius.
Sužinoti, kurie augalai yra saugomi, galima ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše.
Į saugomų augalų sąrašą įtrauktos griovinė (Viola stagnina Schult) ir liūninė (Viola uliginosa Besser) našlaitės, vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens), mažažiedė lūgnė (Nuphar pumila) ir kt.
Tuos augalus, kurie į sąrašą nepatenka (tarp jų – ir žibuoklės), skinti nėra draudžiama. Nenusižengsite ir nutarę išsikasti žibuoklių ir jų pasisodinti savo kieme, kad pavasariais džiugintų akį.
„Tik būtina laikytis tam tikros tvarkos: kasant augalus dekoratyviniams tikslams ar dauginimui, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų ar jų sąžalyno. Šis apribojimas netaikomas žemės ūkio paskirties žemėje. Draudžiama kasti augalus šlaituose, kurių nuolydžio kampas didesnis negu 10 laipsnių“, – aiškina Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos skyrius.
Tiesa, Valstybinė miškų urėdija įspėja, kad žibuoklės – pavojingas augalas. Ir nors gėlytes skinti galima, institucija primena – pagalvokime, kad nuskinti žiedai džiugins kur kas trumpiau nei augantys natūraliai.
„Žibuoklė yra pakankamai nuodingas augalas, kaip ir dauguma vėdryninių šeimos atstovų. Prieš skindami šiuos trapius žiedelius, pagalvokime: pamerkti jie greit nuvys, o gamtoje dar ilgai džiugins ne vieno žmogaus akis. Šiuos bene pirmuosius pavasario žiedus skinti galima. Tačiau turime prisiminti, kad besaikis jų skynimas gali padaryti didelės žalos.
Aplinkos ministerija informuoja, kad Lietuvoje draudžiama skinti, pardavinėti, perdirbti ar kitaip naikinti augalus, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą. Už saugomų laukinių augalų neteisėtą rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą jų įgijimą gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda“, – LRT.lt atsiųstame komentare nurodė Valstybinės miškų urėdijos komunikacijos specialistė Simona Macijauskaitė.
Apdainuotosios žibuoklės – daugiametis žolinis augalas, užaugantis 5–25 cm. Po žeme slepiasi trumpas, tamsiai rudas su žvyneliais augalo šakniastiebis. Jis kiekvienais metais išleidžia naują pridėtinių šaknų „ratą“, pagal jų skaičių galima pasakyti, kiek augalui metų.
„Triskiaučiai lapeliai turi ilgus kotelius, padengtus plaukeliais, jie gėles saugo nuo pavasarinių šalnų. Apatinė lapo pusė apaugusi šilkiniais plaukeliais, violetinio atspalvio, o viršutinė – odiška, žalia. Lapai puikiausiai peržiemoja po sniegu. Atsiradus žiedams, po truputį sunyksta. Išauga nauji šviesiai žali lapeliai.
Žibuoklės žydi balandžio – gegužės mėn. Dažniausiai jų galime surasti lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, krūmynuose, pamiškėse, pakelėse. Vaisiai – vienasėkliai riešutėliai, turintys ataugėlių su aliejaus lašeliais. Tai – skruzdžių gardėsis.
Taip žibuoklės „draugauja“ su skruzdėmis, kad platintų jų sėklas. Žibuoklės dauginamos sėklomis ir vegetatyviškai. Nesubrendusios sėklos nukrinta žemėn birželį ir gali dygti keletą metų. Sėjinukai pradės žydėti tik po 3–4 metų.
Prieš žiemą žibuokles patariama pamulčiuoti. Augimo metu jų žemė turi būti pakankamai drėgna. Žibuokles galime dauginti ir šakniastiebiais su 2–3 pumpurais liepos–rugpjūčio mėn.“, – LRT.lt nurodė Valstybinės miškų urėdijos komunikacijos specialistė.
