Per iškilusius spuogus organizmas praneša, kad kažkas negerai arba kažką darote ne taip. Kosmetikos priemonėmis ar procedūromis problemą galima sutvarkyti tik laikinai, tad LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kas iš tiesų sukelia uždegimą odoje ir kaip to išvengti.
Aknė – organizmo pagalbos šauksmas, o ne kosmetinė problema, pažymi daktaras. Pasak jo, per iškilusius spuogus organizmas mums praneša, kad kažkas negerai arba kažką darome ne taip. Šią problemą galima mėginti sutvarkyti kosmetiškai, bet pavyks tik laikinai. Be to, yra keletas kosmetinių sprendimų klaidų.
Jeigu jums aknė, venkite:
– Odos šveitimo
„Ant mūsų odos yra riebalinis sluoksnis, o jis saugo odą. Jeigu visą laiką nugramdome tą sluoksnį, oda neturi apsaugos. Nesakau, kad nereikia valyti veido, tiesiog tam naudokite švelnias priemones“, – pataria A. Unikauskas.
– Antibiotikų
Laidos vedėjas tikina, kad antibiotikai sunaikina ne tik blogas, bet ir geras bakterijas, esančias ant mūsų odos.
– Akutano
„Tai sintetinė vitamino A versija, kuri padeda, bet jeigu naudojama nuolat, gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, gali prasidėti kraujavimas iš nosies“, – perspėja medikas.
Riebalų liaukai prikaupus riebalų susidaro riebalų kamštis, o virš jo – uždegimiškas odos plotelis. Ten subėga įvairios imuninės ląstelės, kad kažką darytų. Visa tai sužaloja odą.
Kas yra spuogas?
„Spuogas yra odos gabaliukas, kuris yra paraudęs. Kodėl jis paraudęs? Dėl ten esančio uždegimo. Tame plotelyje yra uždegimas, o sąlygas šiam procesui vykti sudaro plauko šaknies riebalinės liaukos. Šitame procese labai aktyviai dalyvauja ir bakterijos. Riebalų liaukai prikaupus riebalų susidaro riebalų kamštis, o virš jo – uždegimiškas odos plotelis. Ten subėga įvairios imuninės ląstelės, kad kažką darytų. Ir visa tai palaikoma, visa tai sužaloja odą“, – pasakoja medikas.
Riebalinės liaukos labai jautrios hormonams. Svarbu išskirti dvi pagrindines jų grupes: tai androgenai, vyriški hormonai, ir estrogenai, moteriški hormonai. Kai jų yra per daug, ar vienų, ar kitų, atsiranda spuogų, nes riebaliniame maišelyje per daug riebalų.
Pažymėtina, kad jei esate vyras, tai nereiškia, kad jumyse nesigamina estrogenai, o jeigu moteris – androgenai. Svarbiausia yra tai, ar hormonų yra per daug, negu turėtų būti.
Kodėl organizmas gamina per daug androgenų?
1. Policistinių kiaušidžių sindromas
Jo simptomų yra daugiau, bet pagrindiniai yra šie:
– aknė,
– plaukų slinkimas,
– veido plaukuotumas,
– pastorėjęs balsas.
Jei jums – policistinių kiaušidžių sindromas, tai reiškia, kad viena arba kita jūsų kiaušidė, arba abi, išskiria per daug androgenų. Be to, esant šiai būklei moters organizme sutrinka ne tik lytinių hormonų, bet ir insulino gamyba.
„Tai įgimta būklė, o dėl to moters organizme nevyksta ovuliacija. Moteris įgimtai turi labai daug kiaušialąsčių, šimtus tūkstančių, bet šių moterų ypatybė yra ta, kad menstruacinio ciklo metu daugybė kiaušialąsčių neužauga iki normalaus dydžio. Kadangi dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros kiaušialąstės neužauga, nevyksta ovuliacija. Nevyksta ovuliacija, nėra menstruacijų.
Tai būklė, kuri pasireiškia įvairiais požymiais. Pagrindinis moterų nusiskundimas – retos menstruacijos. Kartais būna vieną kartą per mėnesį, kartais – vieną kartą per pusę metų. Be menstruacinio ciklo sutrikimų, taip pat yra būdingas padidėjęs plaukuotumas, dažniausiai veido srityje, tačiau būna ir pilvo srityje, spuogai. Kadangi yra sutrikusi insulino gamyba, dažnai išsivysto II tipo cukrinis diabetas. Beveik visos pacientės turi antsvorio, kurį sureguliuoti pačiai mityba beveik neįmanoma. Dar vienas labai svarbus skundas – negalėjimas pastoti. Jeigu nėra menstruacijų, nėra ovuliacijos, tai negali ir pastoti“, – pasakoja gydytoja akušerė-ginekologė Gražina Bogdanskienė.
Stebėkite save, ieškokite atsakymų ir naikinkite priežastis, o ne pasekmes.
Tad kas lemia policistinių kiaušidžių sindromą? A. Unikauskas primena, kad yra toks reiškinys, kaip atsparumas insulinui. Atsparumas insulinui – tai reiškia, kad insulino kiekis kraujyje bus per didelis, nes insulinas nepanaudojamas. Kai kraujyje daug insulino, tai sukelia policistinių kiaušidžių sindromą. Kai susitvarkote su insulino kiekiu kraujyje, policistinių kiaušidžių sindromas „pasitraukia“, kalba daktaras.
2. Per daug fermento, kuris testosteroną verčia į dihidrotestosteroną
„Kita priežastis, kodėl organizme gali būti per daug androgenų, vyriškų hormonų, – per daug 5-alfa reduktazės fermento. Šis fermentas testosteroną paverčia į žymiai agresyvesnę formą – dihidrotestosteroną, t. y. 10 kartų stipresnę testosterono formą. Galima priežastis – vitamino A trūkumas, nes vitaminas A padeda sumažinti fermento kiekį. Štai dėl ko ir gali veikti akutanas, kuris yra sintetinė vitamino A forma“, – aiškina laidos vedėjas.
3. Vitamino B5 ir cinko trūkumas
Kaip ir vitaminas A, vitaminas B5 ir cinkas veikia minėto fermento veiklą.
Jeigu androgenų per daug, reikia:
– mažinti insulino kiekį kraujyje – nustoti valgyti cukrų,
– vartoti daugiau natūralaus vitamino A (menkių kepenėles, sviestą),
– vitamino B5,
– cinko.
Kodėl organizme gali būti per daug estrogenų?
Mūsų organizme gaminami ir estrogenai. Jie gaminami nuolat, bet jeigu jų per daug, tai vėl gali būti aknės priežastis. Kyla klausimas, kas lemia, kad susidaro estrogenų perteklius? Atsakymas – kepenys.
„Normos atveju, kai kepenys sveikos, jos perteklių inaktyvuoja. Bet jeigu kepenų funkcija susilpnėjusi, jos nebegali to padaryti. Dažniausia to priežastis šiais laikais – kepenų suriebėjimas, kas vystosi dėl nuolatinio angliavandenių valgymo“, – komentuoja A. Unikauskas.
Vis dėlto yra ir daugiau priežasčių, kodėl organizme atsiranda estrogenų perteklius.
Kodėl jūsų organizmas gamina per daug estrogenų?
– Kepenų suriebėjimas
– Kai kurie vaistai nuo aukšto kraujospūdžio (kalcio kanalų blokatoriai)
– Antibiotikai
– Alkoholis
– Antidepresantai
– Skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai
Jeigu estrogenų per daug, padės:
– kryžmažiedės daržovės,
– dilgėlių šaknys.
„Oda yra pats didžiausias žmogaus organas ir jis mums duoda užuominas, kurios šnabžda, kad kažkas ne taip, kad kažkur vyksta nedideli pokyčiai. O kartais ji pradeda tiesiog šaukti, kad kažkas negerai, kažką reikia daryti. Stebėkite save, ieškokite atsakymų ir naikinkite priežastis, o ne pasekmes“, – priduria profesorius.
Plačiau – balandžio 12 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Motuzienė.
