80 proc. žmonių bent kartą gyvenime skundėsi nugaros skausmais, o skausmas yra signalas, kurį kūnas siunčia norėdamas įspėti, jog kas nors negerai, LRT darbuotojams surengtoje paskaitoje „Stuburo, nugaros ir kaklo skausmų profilaktika“ kalbėjo „Affidea“ klinikos sporto medicinos gydytojas Mantas Ambraška. Nugaros skausmas neatsiranda per dieną, o viena pagrindinių jo atsiradimo priežasčių – šiandienis gyvenimo būdas.
Nugaros skausmai nebūtinai signalizuoja apie stuburo problemas
Suskaudus nugarai, neretai sunerimstama, jog ėmė kamuoti stuburo problemos. Visgi gydytojas M. Ambraška atkreipia dėmesį, kad nugaros skausmo priežastys gali būti įvairios. Stuburas nekaba ore – tai yra struktūra, glaudžiai susijusi su raumenų, kaulų sistema ir fiziologiniais organizmo procesais: kvėpavimu, virškinimu, kraujotaka.
„Pavyzdžiui, kvėpuojant reikia, kad sklandžiai dirbtų diafragmos raumuo, kuris yra prisitvirtinęs prie šonkaulių ir stuburo. Norint sklandžiai judėti, svarbi stuburo ir liemens kontrolė, jai reikalingas tiek raištinės, tiek raumeninės sistemos bendradarbiavimas. Net ir raumenys, kurie neturi tiesioginio ryšio su stuburu, yra svarbūs jo sveikatai“, – aiškina gydytojas M. Ambraška.
Todėl, pasak mediko, sutrikęs virškinimas ar sustreikavusi kito vidaus organo veikla gali sukelti vadinamuosius atspindžio skausmus – nors skausmo priežastis visai kita, ima skaudėti nugarą, tad suklaidinti pradedame galvoti, jog turime rimtų stuburo problemų.
Nugaros skausmas neatsiranda per dieną
Tikrasis nugaros skausmas dažniausiai neatsiranda per dieną, pastebi medikas. „Nugaros skausmas dažnai nėra rašiklio kėlimo nuo žemės pasekmė. Dažniausiai tai yra ilgą laiką akumuliuoto nugaros kankinimo pasekmė. Žinoma, kartais pasitaiko nelaimingų atsitikimų, keliami dideli svoriai ar nutinka netikėtų situacijų, per kurias akimirksniu galima įsitaisyti disko išvaržą. Visgi tai – retesnis atvejis“, – sako gydytojas M. Ambraška.
Statistika liūdina – 80 proc. populiacijos bent kartą gyvenime skundėsi nugaros skausmais. Šiandien suprastėjusiai nugaros sveikatai didelę įtaką daro laikmečio ypatumai, pastebi medikas.
Žvelgiant evoliuciniu požiūriu, stuburo sandara esame panašūs į kitus žinduolius. Pasak gydytojo M. Ambraškos, kai kurie mokslininkai pastebi, jog žmogaus kūno sudėjimas turi panašumų net ir su žuvies skeletu. Tiesa, panašiausi šiuo atžvilgiu esame į primatus, nors žmogaus klubai siauresni, šiek tiek siauresnis ir pečių lankas, aukštesnis liemuo.
„Toks sudėjimas mums leidžia švaistyti mažiau energijos ir efektyviau judėti ant dviejų kojų, vaikštant mus mažiau apšviečia saulė, taigi, esame prisitaikę judėti ir būti ištvermingi. Visgi šie prisitaikymai turėjo savo kainą – mūsų liemuo gana ilgas, laibas, tad juosmeninei stuburo daliai tenka nuolatinis krūvis. Ypač tai išryškėjo po pramonės revoliucijos, kai pasikeitė gyvenimo būdas, žmogus tapo sėslus.
Problemų atsiranda ir kaklo dalyje, ypač dabar, kai gyvena vadinamoji telefonininkų karta: daug veiksmo vyksta mums panosėje, koncentruojame žvilgsnį į arti esančius daiktus, lenkiame galvą, kūprinamės ir taip sukuriame papildomą įtampą ne tik juosmeninei daliai, bet ir kaklui“, – aiškina gydytojas M. Ambraška ir vaizdingai priduria – teoriškai visi, kurie šiandien dėl darbo pobūdžio ar kitų priežasčių yra pririšti prie kėdės, galima sakyti, yra pasmerkti kančiai.
Nugaros stiprinimas prasideda nuo sėdmenų ir pilvo raumenų
Šiandien dažnas suaugęs žmogus vidutiniškai daugiau nei pusę paros laiko praleidžia sėdėdamas: 8 valandas dirba, maždaug 2 valandas praleidžia automobilyje, mažiausiai 3 kartus valgo – taip pat sėdomis, laisvalaikį leidžia prie televizoriaus, skaitydamas knygą, kiti net mankštinasi sėdėdami ant treniruoklių.
Sėdint, pasak gydytojo M. Ambraškos, silpsta sėdmenys, įsitempia apatinė nugaros dalis, silpnėja pilvo raumenys, įsitempia klubinis juosmens raumuo. Todėl, norint pradėti spręsti nugaros problemas, pirmiausia reikėtų pradėti stiprinti pilvo raumenis, sėdmenis, paskui pereiti prie klubinio juosmens raumens tempimo ir tik tada pradėti galvoti apie nugaros stiprinimą.
„Nugara yra komandos lyderė, tempianti visus į priekį ir niekada nepasiduodanti, dirbanti iki galo. Jai reikia išlaikyti mūsų vertikalią padėtį, ir jei kas nors neveikia, nugara bando tai kompensuoti – įsitempia, daugiau dirba.
Todėl pirmiausia į komandą reikėtų sugrąžinti tuos žaidėjus, kurie ne visai puikiai atlieka savo vaidmenį – sėdmenis, pilvo raumenis, juosmenį. Tai padės atpalaiduoti įtemptą nugarą, o tada, nejausdami diskomforto ir turėdami savo mankštos režimą, pradėkite stiprinti nugarą“, – pataria gydytojas M. Ambraška.
Jis įspėja ir dirbančiuosius iš namų. Nors gali atrodyti, kad namuose galime darbuotis patogiai įsitaisę ant lovos, toks patogumas turi didelę kainą, sako medikas.
„Kaip žinia, nervas turi savo struktūrą, sluoksnius, kraujagysles, kurios išsidėsčiusios ne tiesiai kaip elektros laidai, bet yra išsišakojusios, vingiuotos, turi šiek tiek erdvės įsitempti, atsipalaiduoti. Tai gelbsti, mat galime atlikti plačius judesius ir nepertempti, nenuplėšti nervo.
Visgi yra tokių padėčių, kuriose kraujagysles įtempiame ar net maksimaliai užspaudžiame, todėl sutrinka nervo kraujotaka. Ilgai laukti netenka – netrukus prasideda tirpimo pojūčiai, atrodo, lyg toje kūno dalyje bėgiotų skruzdėliukai.
Taip nutinka todėl, kad nervas, negavęs deguonies ir maisto medžiagų, pradeda informuoti, kad kai kas darosi ne taip. Tada mes reaguodami į siunčiamus signalus pakeičiame padėtį, ieškome, kaip įsitaisyti. Taigi, jei dirbate ar skaitote lovoje, pagalvokite du sykius, ar tikrai norite kankinti nervą“, – įspėja gydytojas A. Ambraška.
Kodėl suklupę futbolininkai taip smarkiai išgyvena skausmą?
Ko gero, ne vienas esame matę tokį vaizdą iš futbolo rungtynių: su priešininku susidūręs ar aikštėje pargriuvęs futbolininkas krenta ant žemės, ima rėkti iš skausmo, prie jo puola kiti komandos žaidėjai ir personalas. Tačiau po kelių minučių žaidėjas stojasi ir netrukus vėl bėga į aikštelę. Nors toks reginys ne vienam sukelia šypseną, tokia vaizdinga skausmo išraiška – nebūtinai vaidyba, sako gydytojas M. Ambraška.
„Kaip žinia, susidūręs su dirgikliu, kūnas yra prisitaikęs reaguoti į skausmą žmogui nė nespėjus apie tai pagalvoti. Visi žinome pavyzdį, kai staiga atitraukiame ranką nuo karštos žvakės liepsnos. Kas nutinka, kai futbolininkai susižeidžia?
Sportininkai neretai turi nemalonios patirties, kuri buvo skausminga ir po kurios reikėjo daug laiko atsigauti: lūžo kaulai, plyšo raiščiai, raumenys ir pan. Todėl smegenys, pajutusios skausmą, be racionalaus paaiškinimo jį priima ir interpretuoja kaip labai smarkų. Tačiau kai po kurio laiko vietoje refleksinių lankų įsijungia analizės procesai, žmogus gali suprasti, kad tas skausmas nebuvo toks baisus, kaip jam pasirodė“, – aiškina medikas M. Ambraška.
Panašios reakcijos vyksta ir eilinių žmonių kasdienybėje. Pasak gydytojo, sveiko žmogaus skausmo slenkstis yra aukštesnis, jis gali pakelti didesnį maudimą, o štai chroniškus, kelis mėnesius ar net metus besitęsiančius nugaros skausmus kenčiantis asmuo tampa jautresnis skausmui.
„Tai reiškia, kad net kai rankoje, nugaroje, kojoje ar kitoje vietoje nebėra skausmo, smegenys net švelnų prisilietimą prie tos vietos gali interpretuoti kaip skausmą. Būtent todėl neretai kenčiantiems chroniškus skausmus pacientams gydytojai išrašo, pavyzdžiui, raminamųjų vaistų.
Pradėjus jausti nugaros skausmą, nerekomenduočiau kentėti ir atidėlioti. Smegenų aktyvumą galima nuraminti pratimais, fizioterapinėmis procedūromis, tačiau nereikėtų iš karto griebtis medikamentinio gydymo ar vaistų, kurie smegenyse veikia papildomo aktyvumo židinius“, – dėsto gydytojas.
Stuburo pokyčiai: kas – normalu, o dėl ko sunerimti?
Su amžiumi stuburas neišvengiamai keičiasi – jau sulaukus 20-ies metų ima rastis pirmieji tarpslanksteliniai degeneraciniai pakitimai. „Visgi struktūros pakitimai nebūtinai reiškia skausmą, o skausmas – nebūtinai struktūrinius pakitimus“, – sako gydytojas M. Ambraška ir įspėja, kad geriau nelaukti, kol atsiras struktūrinių stuburo pakitimų. Medikas išskiria nugaros ir stuburo pokyčius, kuriuos galima laikyti normaliais, ir tokius, kurių sveiko žmogaus kūne neturėtų pasireikšti.
Normalūs nugaros ir stuburo pokyčiai
– Apie 40-uosius metus pradeda mažėti žmogaus ūgis. Beje, mūsų ūgis kinta kas dieną – priklausomai nuo ūgio, per dieną žmogus gali „pamažėti“ net iki 5 cm. Taip nutinka dėl to, kad sunkio jėga iš tarpslankstelinio disko išstumia vandenį, tarpslankstelinių audinių skysčius. Geriausiai skysčiai atsistato gulint, todėl kitą rytą po poilsio nakties ciklas vėl prasideda iš naujo.
– Dėl sąnarių paslankumo pokyčių mažėja sukimosi, lenkimosi į šoną judesių amplitudės.
– Su amžiumi mažėja kaulų tankis – tai lemia ir sėslus gyvenimo būdas, mityba, mažas fizinis aktyvumas.
– Nuo 60-ies ima mažėti raumenų masė, kristi raumenų tonusas. Vienintelis efektyvus būdas išlaikyti efektyvią raumenų masę – mankštintis ir priversti raumenis dirbti.
Nenormalūs nugaros ir stuburo pokyčiai
– Eisenos pokyčiai (platėja žingsnis, siaurėja jo ilgis, atsiranda nestabilumas). Taip nutinka dėl to, kad sėdint „išsijungia“ sėdmenų raumenys, ypač vidurinis sėdmens raumuo, atsakingas už tai, kad vaikščiodami nesiūbuotume į šonus (įsivaizduokite pingvino eiseną).
– Laikysenos pokyčiai.
– Osteoporozė, patologiniai lūžiai – jiems būtinas gydymas, dažnai – medikamentinis.
– Išvaržos – tai nėra natūrali amžiaus pasekmė, beje, nugaros išvaržos neretai menkina gyvenimo kokybę, riboja žmogų.
– Nugaros, sprando, krūtinės skausmas. Skausmas nėra normali būsena. Pasak M. Ambraškos, skausmas yra biologinis signalas, taip kūnas bando pasakyti, jog kas nors vyksta ne taip, kaip turėtų, todėl reikėtų ko nors imtis.
