Balandžio 9-ąją iškeliavusio 99-erių princo Philipo ir 94-erių Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II meilės pasaka vadinama viena romantiškiausių istorijoje. Princas Philipas yra kalbėjęs, jog poros laimingos santuokos paslaptis – tolerancija, o vyro gedinti karalienė Elžbieta II sako, kad Philipas visada buvo jos ramstis, kuriam ji lieka skolinga.
Pirmą kartą princas Philipas ir karalienė Elžbieta II susitiko 1939-ųjų vasarą, kai princesė Elžbieta tebuvo trylikametė paauglė, o penkeriais metais vyresnis princas Philipas tarnavo Britanijos karo laivyne.
Tą sykį Elžbietos šeima lankėsi Karališkojo laivyno koledže. Kalbama, jog išvaizdus šviesiaplaukis jaunuolis jau tada sužavėjo jauną princesę – ši jį pamačiusi kaskart nurausdavo.

Tiesa, romantiški jausmai tarp trečios eilės pusbrolio ir pusseserės užsimezgė gerokai vėliau. Jie ne vienus metus susirašinėjo laiškais, o apie savo planus tuoktis pora pranešė po aštuonerių metų, 1947-aisiais, kai Elžbietai sukako 21-eri.
Princas Philipas Elžbietai įteikė sužadėtuvių žiedą su deimantais ir brangakmeniais iš savo motinos, Graikijos princesės Alice, tiaros.
Prieš vestuves Didžiosios Britanijos karalienė motina, Elžbietos mama, paklausė būsimojo žento, ar jis brangins jos dukterį. Mylimąją Philipas meiliai vadindavo „Lilibet“ – taip į Elžbietą vaikystėje kreipdavosi ir jos šeimos nariai.

„Ar branginsiu Lilibet? Kažin, ar tas žodis išreiškia, ką aš jaučiu“, – atsakė jis ir pridūrė, kad besąlygiškai myli būsimąją žmoną.
Savo jausmus Philipas patvirtino ir 1947-ųjų laiške, kurį rašė Elžbietos II motinai. „Lilibet man yra vienintelis visiškai tikras dalykas šiame pasaulyje“, – rašė jis laiške, kuris cituojamas knygoje „Young Prince Philip: His Turbulent Early Life“.
Pora susituokė 1947 m. lapkričio 20-ąją Vestminsterio abatijoje. Rožėmis išsiuvinėtą, 10 tūkst. perlų ir krištolų išpuoštą atlasinę suknelę vilkėjusi princesė Elžbieta tą dieną tiesiog spindėjo. „Spalvų blykstelėjimas sunkiame kelyje, kuriuo einame“, – taip poros vestuves tuo metu pavadino britų politikas Winstonas Churchillis.

Dar neišblėsus prisiminimams apie neseniai pasibaigusį karą ir nuogąstaujant dėl antivokiškų nuotaikų, keli princo Philipo giminaičiai vokiečiai, tarp jų – trys jo seserys – į iškilmes pakviesti nebuvo. Daugiau apie nelengvą princo Philipo vaikystę skaitykite čia.
Kad galėtų vesti princesę, Philipas atsisakė savo titulų ir graikų ortodoksų tikėjimo, tapo Britanijos piliečiu ir paėmė savo motinos anglišką pavardę Mountbatten.
Kai 1952 m. Elžbieta buvo karūnuota Didžiosios Britanijos karaliene, Karališkajame laivyne tarnavęs Philipas atsisakė savo tarnybos. Iki tol jis sėkmingai kopė karjeros laiptais, jo tarnybos metais šeima kuriam laikui buvo persikrausčiusi gyventi į Maltą.

Balandžio 9-ąją iškeliavus princui Philipui, sutuoktinių vaikai interviu BBC sakė, jog dėl sprendimo tėvas neabejojo, nors ir tikėjo, kad susitaikyti su nauju gyvenimo jam galėjo būti nelengva, ypač turint omenyje, kad tai buvo 20 a. šeštasis dešimtmetis – laikmetis, kai moteris nedažnai užimdavo aukštesnes pareigas ar titulą nei vyras.
„Karališkajame laivyne jis buvo atsakingas už laivus, priiminėjo visus svarbius sprendimus. Naujajame savo gyvenime, galima sakyti, jis priiminėjo labai mažai sprendimų. Tikiu, jog su tuo susitaikyti galėjo būti labai sunku“, – BBC kalbėjo princesė Anne.
Pats laivyne tarnavęs princas Andrew, Philipo ir Elžbietos II sūnus, BBC pasakojo, kad su tarnybai pasišventusiu tėvu niekada nėra diskutavęs apie tai, ar princui Philipui reikėjo tęsti tarnybą. „Jis suprato, kad jo pareiga – palaikyti karalienę“, – sakė princas Andrew.

Karališkoji pora susilaukė 4 vaikų: pirmojo eilėje į sostą princo Charleso, porai gimusio praėjus metams po vestuvių, princesės Anne, princų Andrew ir Edwardo.
Kaip BBC yra sakiusi viena karališkosios šeimos sekretorė: „Princas Philipas yra vienintelis vyras pasaulyje, kuris su karaliene elgiasi tiesiog kaip paprastas žmogus. Jis – vienintelis, kuris tai gali“.
Sarah Campbell tekste BBC rašoma, kad viešumoje karalienė buvo Elžbieta II, o namuose šeimos galvos pareigas perimdavo princas Philipas. Jųdviejų porą užsienio žiniasklaida vadino puikiu tandemu – princas Philipas lydėjo karalienę Elžbietą II į visus renginius, oficialius susitikimus, sukaktis. Edinburgo kunigaikštis laisvai šnekučiuodavosi su svečiais ir dažnai būdavo tas, kuris „pralauždavo ledus“ oficialiuose susitikimuose su karaliene.

Net ir dalyvaudami viešuose renginiuose, princas Philipas ir karalienė Elžbieta II nepamiršdavo intymių akimirkų – kameros ne sykį juos užfiksavo slapčia meiliai vienas į kitą žvelgiančius ir besišypsančius tik dėl jiems dviem suprantamų priežasčių, rašo BBC.
Jų laimingos santuokos paslaptis buvo ir tai, kad pora retkarčiais trumpam išsiskirdavo ir savo pareigas atlikinėdavo ne drauge, bet atskirai. „Laimingos santuokos paslaptis – turėti skirtingų interesų“, – sykį yra sakęs princas Philipas, rašo BBC.
Karalienė visada garsėjo savo meile šunims ir žirgams, nemažai laisvo laiko ji praleidžia su veisėjais ir žirgų treneriais. Princas Philipas visą gyvenimą buvo pasišventęs sportui, domėjosi šeimos turto valdymu, o vėlesniais gyvenimo metais dažnai važinėdavosi karieta po Vindzoro pilies parką ar Sandringhamo rūmų apylinkes.

1997 m., per 50-tąsias poros vestuvių metines, Elžbieta II atidavė pagarbą Edinburgo kunigaikščiui sakydama: „Per visus šiuos metus jis paprasčiausiai buvo mano stiprybė. Aš ir jo visa šeima, ši ir kitos šalys yra skolingi jam daugiau nei jis kada pripažins ir daugiau negu mes žinome“.
Princą ji dar pavadino „savo uola“ ir teigė, kad stiprybės visus tuos metus sėmėsi iš savo šeimos: „Edinburgo hercogo indėlis į mano gyvenimą – neįkainojamas. Kaip ir indėlis daugeliui labdaros bei paramos organizacijų, prie kurių veiklos jis prisidėjo.“
Tąkart princas Philipas taip pat atsakė padėka ir šiltais žodžiais: „Manau, didžiausia pamoka, kurią išmokome, kad tolerancija – svarbiausia kiekvienos laimingos santuokos sudėtinė dalis. Tai gali būti ne taip svarbu, kai viskas klostosi sklandžiai, tačiau tampa gyvybiškai būtina, kai ištinka sunkumai. O karalienė yra be galo tolerantiška.“

Paskutiniuosius santuokos mėnesius pora dėl COVID-19 pandemijos kartu praleido dar daugiau laiko. Šių metų sausio pradžioje Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir jos sutuoktinis princas Philipas buvo paskiepyti nuo COVID-19.
Karalienė ir princas dėl savo garbingo amžiaus didžiąją pandemijos dalį praleido Vindzore, o paskutines bendras Kalėdas sutiko Sandringhamo dvare Rytų Anglijoje. Lapkritį pora minėjo 73-ąsias vestuvių metines.
“He has, quite simply, been my strength and stay all these years, and I, and his whole family, and this and many other countries, owe him a debt greater than he would ever claim, or we shall ever know.”
— The Royal Family (@RoyalFamily) April 10, 2021
-Her Majesty The Queen, 1997. pic.twitter.com/wbSldSavNA
Oficiali karališkosios šeimos tviterio paskyra balandžio 10 d. pasidalijo bendra karalienės Elžbietos II ir princo Philipo nuotrauka ir sutuoktinio gedinčios karalienės žodžiais, ištartais 1997 m.:
„Per visus šiuos metus jis paprasčiausiai buvo mano stiprybė. Aš ir jo visa šeima, ši ir daugelis kitų šalių liekame jam skolingi daug daugiau, nei jis kada nors pareikalautų ar mes patys žinotume“, – tviteryje cituojami karalienės Elžbietos II žodžiai.
At The Queen’s Coronation in 1953, The Duke of Edinburgh swore to be Her Majesty’s ‘liege man of life and limb.’
— The Royal Family (@RoyalFamily) April 10, 2021
The Duke was a devoted consort (companion to the Sovereign) for almost 70 years, from Her Majesty’s Accession in 1952 until his death: https://t.co/GCMvYfu4SD pic.twitter.com/smGpiIMbDe









