Per pandemijos atoslūgį kūrybos namai „Dansu“ ėmėsi didžiausio projekto įmonės istorijoje – Lietuvoje filmuojamas „Netflix“ serialas, šalies piniginę papildysiantis maždaug 5 mln. eurų. Ir nors kiekviena galimybė suskambėti tarptautinėje kino industrijos arenoje – garbė, „Dansu“ vadovės Gabijos Siurbytės Lietuvos vaizdai užsienio kine nebestebina: „Kur kas labiau širdį virpina titruose matomos lietuvių pavardės.“
Šį rudenį Vilnius sukasi tarsi gerai sutepta kino gamybos mašina. Į sostinę sugužėję rekordiškai daug užsienio kino kūrėjų teikia vilčių, kad pavyks atsigriebti bent dalį to, ko netekome užklupus pandemijai, kai kino mašina buvo priversta stabtelėti.
Prieš kurį laiką Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė žurnalistams sakė, jog rudenį, be kitų šalių kūrėjų, Vilniuje viešėjo net trys švedų kompanijos, filmuojančios kriminalinius serialus. Vienas tokių – šešių dalių kriminalinis serialas apie nusikaltėlį Clarką, kuriamas „Netflix“ platformai.
Nusikaltėlio vardu pavadintame seriale „Clark“ bus pasakojama 1947 m. gimusio Clarko Odertho Olofssono gyvenimo istorija. Šis nusikaltėlis išgarsėjo visame pasaulyje, o po jo įvykdyto nusikaltimo kilo Stokholmo sindromo pavadinimas (tai psichologinis reiškinys, kai pagrobti įkaitai ima jausti teigiamus jausmus – savanorišką paklusnumą, pagarbą, meilę ir pan. – savo pagrobėjams, nepaisydami to, kad pagrobimo metu kyla pavojus jų gyvybei ar sveikatai).
„Netflix“ vardas – kokybės garantas
Lietuvai visada garbė sulaukti užsienio kino kūrėjų, o jeigu kinas dar kuriamas visame pasaulyje žinomai milžinei „Netflix“, šis vardas – tarsi automatinis kokybės garantas, teigia aktorė, projekto prodiuserė G. Siurbytė. Komandoms, su kuriomis pasirenka dirbti, „Netflix“ kelia kokybės kartelę itin aukštai.
„Jeigu nori dirbti su „Netflix“, turi atitikti daugybę kriterijų. Kompanijoje galioja griežtos taisyklės, jos užtikrina, kad būtų laikomasi visų įstatymų, išvengta nešvaraus verslo modelio, kad, siaučiant koronavirusui, būtų užtikrintas komandos saugumas.
Tiek švedų kompanija, kuri yra pagrindinė serialo „Clark“ prodiuserė, tiek „Netflix“, kuris jį rodys, tikrina ir žiūri, kad tiekėjai atitiktų jų kokybinius standartus ir būtų sąžiningai mokesčius mokanti bendrovė. Todėl sulaukti kreipimosi dėl tokio didelio projekto „Dansu“ kūrybos namams – didelis įvertinimas ir ženklas, kad mumis pasitiki“, – portalui LRT.lt sako „Netflix“ projekto prodiuserė G. Siurbytė.
Didžiausias projektas per 15 metų
Anot „Dansu“ vadovės, nors laiko trukme ne pats ilgiausias, tačiau pinigine prasme šis projektas – pats didžiausias per 15 įmonės gyvavimo metų. Skaičiuojama, kad Lietuvos biudžetą jis papildys ne vienu milijonu eurų.
„Per šiuos ir kitus metus švedų serialo kūrėjai Lietuvoje planuoja išleisti apie 5 mln. eurų. Tiesa, dėl karantino suvaržymų ir galimų filmavimų stabdymų skaičiai gali kisti. Pandemijos laiku niekas dėl to negali būti tikras“, – sako G. Siurbytė.
Šiuo metu švedų serialo komandoje dirba maždaug 120 lietuvių. Keletas jų pluša ne tik už kadro – lietuvių veidų bus galima išvysti ir kadre. Tiesa, jie atliks ne pagrindinius vaidmenis, mat serialas filmuojamas švedų kalba, o ja kalba tik nedaugelis mūsų tautiečių.
„Vis dėlto galiu patikinti, kad serialo pabaigoje matysime nuostabius titrus, kuriuose puikuosis daugelio lietuvių, dirbančių prie šio serialo, pavardės“, – džiaugiasi G. Siurbytė.
O štai Švedijos žiūrovai seriale, ko gero, atpažins savo šalies kino grietinėlę. Seriale „Clark“ pasirodys ir ne pirmą sykį Lietuvoje viešintis Billas Skarsgårdas, vaidinęs filmuose „Tas“, „Karūnos brangakmeniai“, „Atominė blondinė“ ir kt.
Serialo žiūrovai išvys naujai atgimusius ir į kitas pasaulio vietas persikūnijusius didžiųjų Lietuvos miestų vaizdus. „Daugiausia filmuojame Vilniuje, vykome ir į Kauną. Svarstėme filmuoti ir Klaipėdoje, tačiau šio sprendimo atsisakėme dėl logistikos“, – aiškina G. Siurbytė.
Karantino metu atsirado ir naujų pareigybių
Anot G. Siurbytės, kino kūrėjams dar pavasarį teko išmokti pamoką – dirbti mintyje turint planą B, C ir net D. Saugumo priemonių serialo filmavimo aikštelėje buvo imtasi dar nespėjus blokšti antrajai koronaviruso bangai.
Čia naudojamos visiems puikiai žinomos veido kaukės ir dezinfekcinis skystis, be to, filmavimo komandos nariai dirba susiskirstę į skirtingas zonas. Jei į komandą įsisuktų koronavirusas, pakaktų izoliuoti tam tikrą zoną, o ne visą filmavimo komandą, paaiškina G. Siurbytė.
Pradėjus daugėti susirgimų koronavirusu, pastarąsias tris savaites visiems pašaliniams asmenims, peržengiantiems filmavimo aikštelės slenkstį, atliekami koronaviruso testai, testuojami masinių scenų aktoriai. Beje, prie serialo plušantys žmonės testuojami iš Švedijos atgabentais greitaisiais koronaviruso testais. „Tam, kad neužimtume eilės ir Lietuvos žmonių, kuriems reikalingi testai, vietų“, – paaiškina G. Siurbytė.
Nemažai sumaišties į filmavimo aikštelę įnešęs koronavirusas padiktavo ir naujos pareigybės poreikį. Pandeminiu laikotarpiu ėmė dirbti kovido koordinatorė, kuri rūpinasi visais reikalais, susijusiais su koronavirusu.
„Filmavimo aikštelėje taip pat turime asistentą, kuris prižiūri, kad visi dėvėtų veido kaukes ir laikytųsi atstumo, kasdien pas mus dirba ir dvi medikės. Beje, šiuo metu galvojame dar plėsti komandą“, – pasakoja projekto prodiuserė G. Siurbytė.
Kas lėmė Lietuvos sėkmę didžiuliame konkurse?
Dėl šio švedų projekto Lietuva dideliame konkurse varžėsi su kaimyninėmis šalimis, nemažai stambių projektų filmuojančiomis Vengrija ir Čekija. Anot „Dansu“ vadovės, Lietuvos sėkmę tarptautinėje arenoje nulėmė ne vienas privalumas, patraukęs kino kūrėjų dėmesį.
„Visų pirma – nuostabi profesionalų komanda, kiekvienam projektui atiduodanti labai daug širdies. „Dansu“ komanda su švedų partneriais dirba pastaruosius 13–14 metų, mums teko dirbti ir su „Oskarus“ pelniusiais aktoriais. Pasaulio kino industrija nėra tokia didelė, todėl geri atsiliepimai, perduodami iš kitų profesionalų lūpų į lūpas, yra geriausia reklama“, – vardija G. Siurbytė.
Ne paslaptis, jog užsienio kino kūrėjams Lietuva patraukli ir dėl mokestinės lengvatos. Pagrindinis pelno mokesčio lengvatos filmų gamybai tikslas – sudaryti palankias filmų gamybos sąlygas šalies ir užsienio filmų gamintojams ir užtikrinti galimybę Lietuvos įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį, aiškinama Lietuvos kino centro tinklapyje. Tokiu būdu suteikiama galimybė Lietuvoje kuriamo filmo finansavimui iš privačių rėmėjų pritraukti iki 30 procentų filmo gamybos biudžeto Lietuvoje sumos.
Be šios lengvatos šalyje nebūtų vykdoma tiek daug projektų. Kas žino, jei ne lengvata, galbūt užsienio kūrėjai iš viso aplenktų Lietuvą, svarsto G. Siurbytė.
„Vienokią ar kitokią mokestinę lengvatą kino gamybai turi dauguma šalių, taip pat ir Lietuvą supančios valstybės. Tai nėra išskirtinis bruožas, kurį turėtų tik Lietuva, tačiau mūsų mokestinė lengvata yra patraukli, lengvai veikianti ir suprantama.
Tiesa, mes su lengvata šiek tiek pavėlavome. Pavyzdžiui, Latvija ją įsivedė kur kas anksčiau, todėl kurį laiką didieji projektai traukė į Latviją. Dabar, galima sakyti, atsigriebiame, o projektų pakanka ir Lietuvai, ir Latvijai“, – sako G. Siurbytė.
Užsieniečius gerai nuteikia ir jiems atviros Lietuvos valstybinės institucijos, išnaudojančios galimybę ne tik garsinti Lietuvos vardą, bet ir kino produkcijos eksportu užtikrinti šalies biudžeto didėjimą.
Kaip pažymi G. Siurbytė, tiek didžiųjų miestų kino biurai, tiek Lietuvos kino centras padeda visur, kur tik gali: priima užsienio svečius, konsultuoja mokestinės lengvatos klausimais, ištikus pandemijai padeda spręsti neeilinius klausimus, tarpininkauja bendraujant su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC).
Lietuvos vardas užsienio kine nebestebina
Nors į Lietuvą plūstantys užsienio kino kūrėjai vis dar jaudina tautiečius, G. Siurbytė neslepia, kad ekrane matomi Lietuvos vaizdai jos nebestebina net ir tokiose visame pasaulyje žinomose platformose kaip „Netflix“.
„Ekrane matyti Lietuvą man jau įprasta. Vis dėlto man džiugu, kad mumis ima pasitikėti, o lietuvių komanda ir kūrėjai įvairiuose užsienio projektuose gauna vis aukštesnes pareigas. Labiau už tai, kad ekrane matau Lietuvą, man širdį virpina tai, kad matau aukštose pozicijose dirbančią lietuvių komandą. Ji to išties verta“, – sako G. Siurbytė.
Į užsienio projektus prodiuserė žiūri kaip į vertingas pamokas. „Mano tikslas – mokytis iš didžiųjų užsienio projektų su mintimi, kad tokius būtų galima kurti ir Lietuvoje“, – tikina „Dansu“ vadovė.
