Po kontakto su užsikrėtusiuoju COVID-19, aktorius Dominykas Vaitiekūnas sulaukė nurodymo saviizoliuotis. Tiesa, nuo susitikimo su infekuotuoju jau buvo praėjusios 10 dienų. „Gyvenime per dieną feisbuke nesu sulaukęs tiek naujų sekėjų ir kvietimų draugauti kaip po šio pasiskundimo“, – šmaikštaudamas portalui LRT.lt sako socialiniame tinkle patyrimais pasidalijęs aktorius, tačiau netrukus surimtėjęs priduria: akivaizdu, kad dėl šios situacijos vargsta daug žmonių.
Situacija, į kurią pateko ir išsamiai aprašė savo socialiniame tinkle, D. Vaitiekūnas sutiko pasidalinti ir su LRT.lt skaitytojais.
„Ryt oficialiai paskutinė mano saviizoliacijos diena, esu sveikas, simptomai nepasirodė, o ir testas – neigiamas. Žodžiu, šitoje vietoje man pasisekė, ir pasisekė labai, nes iš paskos į namų areštą galėjau nusitempti labai daug daug žmonių. O dar ir apkrėsti. O kolegoms, kuriuos, deja, virusas pakirto, linkiu pasveikti.
Lietuvos valdžiai, kuri kaip užsikirtusi kartoja, kad situacijai yra pasiruošusi, irgi linkiu pasveikti nuo melo ir išsiblaivyti nuo neadekvataus situacijos vertinimo. Bent jau kiek man tenka girdėti – SAM kartoja, kad situacijai yra pasiruošta. Ko gero, tą pasiruošimą liudija ir pranešimai, kad NVSC palieka darbuotojai, nes neatlaiko darbo krūvių.
Pirmadienis. Kolegė naktį mane informuoja, kad jos testas – teigiamas. Bandau karštąją linija užsiregistruoti testui. Neleidžia, sako, NVSC man jį paskirs. Paskyrė. Tik kažkodėl Kaune. Todėl testą pasidariau Vilniuje savo lėšomis. Pirmadienį buvo 7-ta diena po rizikingo kontakto. Vakare gaunu atsakymą – neigiamas.
Apsidžiaugiu. Nesergu. Ir galvoju, kaip dylinti reikalus toliau. Visi darbai palauks. Šuo priduotas draugams, nes vedžioti pagal taisykles negaliu. Bet penktadienį turiu išskristi mėnesiui į Islandiją. Meninei rezidentūrai. Gavęs neigiamą testo atsakymą noriu susisiekti su NVSC. Dėl Islandijos. Nebedirba.
Antradienis. Badau susisiekti su atvejį tiriančiais specialistais, dėl leidimo praėjus 10-čiai dienų po rizikingo kontakto nutraukti saviizoliaciją, nes simptomų nejaučiu, testas – neigiamas, turiu išskristi profesiniais reikalais į Islandiją. Ten ir taip privalu pasidaryti du testus penkių dienų laikotarpyje ir tas 5 dienas karantinuotis.
Skambinu bendruoju telefonu į NVSC. Jaučiu, ilgai nekels, įsikišu ausinę ir einu gamint pietų. Dvi valandas klausau džinglo. Pavalgau. Nekelia. Suvirškinu. Po poros valandų atsiliepia. Paaiškinu situaciją. Sako, nieko nežinau, skambinkite jūsų atvejį tiriančiam specialistui. Sakau, o kas tiria mano atvejį? Paaiškina, kad tas, kas jums skambino. Kad, sakau, man dar nieks neskambino. Aš pats jums skambinu. Kaip tai neskambino? Ir rašto nepasirašėt, kad sutinkat su saviizoliacijos taisyklėm? Kokio rašto, nustembu aš. Sako, tada skambinkit į Kauną jeigu sąlytis vyko Kaune.
Skambinu. Pakelia, sujungia. Paaiškinu situaciją. Specialistė sako dar nežinanti, ar galima man bus išskrist. Perskambins vakare. Paskambina vakare. Sako, ne, jokiu būdu. Jūs esate sistemoje, jums gresia administracinė atsakomybė už saviizoliacijos nesilaikymą. Ir nurodo mano saviizoliacijos pabaigą – spalio 5 d. Tai baibai Islandija.

Kitądien sulaukiu ponios Vilijos skambučio. Iš NVSC. Informuoja, kad mano izoliacija iki spalio 8 d. Klausiu kodėl. Paklausia, ar vaidinau tokiam ir tokiam spektaklyje. Sakau, kad nevaidinau. Pas mane parašyta, kad vaidinote. Sakau, aš vakar savo atvejį aptariau su Kauno epidemiologe, gal jūs su ja susiekite ir susiderinkite. Ponia Vilija mane patikina, kad susisiekti negali, nes Kauno kolegių nepažįsta, ji pati iš Vilniaus. Sako, o tai jūs raštą pasirašėt jau? Ne, nepasirašiau. Tai tada aš jums jo ir nesiunčiu. Jeigu kas keisis, aš jums perskambinsiu, bet jaučiu jums tada reikia klausyt, ką jums sakė Kauno kolegės.
Kitądien susipažįstu su dar viena NVSC darbuotoja. Malonaus balso ponia Regina iš Kauno. Pokalbis identiškas. Sakau, gal jūs galite, jeigu jau iš Kauno, pasikalbėti su savo kolegom tiriančiais atvejį. Sako, negaliu, nes aš tik informatorė. O raštą pasirašėt? Ne, negavau jokio rašto. Negavot. Tai mes jums perskambinsim.
Ketvirtadienį išsiaiškinu, kas konkrečiai tiria atvejį, prisiskambinu pats jau ketvirtam žmogui, panelei Kristinai. Ji manęs maloniai išklauso. Paaiškina, kadangi daug Kauno muzikantų ir teatralų izoliacijoj, biurokratiškai paprasčiau, kad visi bus izoliacijoj iki spalio 8 d. Ji man pritaria, kad nefaina be jokio pagrindo dar plius porą dienelių man namie praleisti. Nes mano kontaktas buvo 22 d. Atsiųsiu raštą – pasirašykit.
Sprendžiant iš to, kaip vėlai atsiuntė raštą, supratau, kad nemenkus viršvalandžius panelė Kristina dirba. Ir taip, praėjus 10 dienų po rizikingo sąlyčio, aš oficialiai buvau nusiųstas į izoliaciją. Bet jau neliko laiko ir gal prasmės įvertinti mano kontakto rizikingumo faktorių, patikslinti su kuo aš turėjau kontaktą.
Kokia viso to prasmė? Kokia oficialiai mane išsiųsti į izoliaciją po 10 dienų? Kokia prasmė sėdėti namie su neigiamu testu ir be simptomų? Paklausiau to savo šeimos gydytojos, ji man atsakė – prasmė yra tik biurokratinė. Kokia prasmė drausti nesergančiam žmogui neleisti išvykti iš šalies? Kokia prasmė neleisti pavedžioti šuns? Kokia prasmė neleisti išnešti šiukšlių? Nu biurokratinė.
Visų pokalbių su NVSC metu man pavyko išlaikyti mandagų toną, nors labai norėjosi ant ko nors parėkti, bet ir su manimi kalbėjusios moterys klausėsi, girdėjo, kalbėjo maloniai ir jos nėra vertos mūsų pykčio, nes tiesiog dirba savo darbą, dirba viršvalandžius ir nieko negali padaryti, nes sistema joms, panašu, nepadeda. Niekas joms nepadeda“, – feisbuke rašo į absurdišką situaciją pakliuvęs D. Vaitiekūnas.

Portalui LRT.lt aktorius sako pats nustebęs, kad jo įrašas socialiniame tinkle sulaukė tiek daug reakcijų. „Mano įrašo prasmė – ne tik paburbėti ar pasiskųsti. Man atrodo, dabar yra akivaizdus laikas konstatuoti, kad Vyriausybė situacijos nevaldo ir mūsų gyvenimai, jeigu taisyklės nesikeis, artimoje ateityje bus priklausomi nuo biurokratinių pinklių“, – svarsto D. Vaitiekūnas.
Nors pats sako, kad jo gyvenimas per saviizoliacijoje praleistas dienas nesugriuvo, aktorius įsitikinęs, jog yra žmonių, kuriems po laiko pritaikyti valdžios nurodymai gali atsirūgti skaudžiau. „Man gyvenimas dėl tokių dalykų nesugriuvo ir nesugrius. Vis dėlto labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad daugybei žmonių išvykimas iš namų, pavyzdžiui, gauti medicininių paslaugų, yra gyvybiškai svarbus. Taip pat yra žmonių, kurie vieniši augina vaikus, turi patenkinti jų poreikius, ir, galbūt, kaip aš, nedirba pagal pastovią darbo sutartį, o yra laisvai samdomi.
Mano atveju tokie sprendimai reiškia ne tik nuostolius, bet ir pajamų praradimą. Aišku, nuo to nukenčia ir valstybė, nes negaunu pajamų, todėl nesumoku mokesčių. Man atrodo, yra labai daug aplinkybių, apie kurias mes nepamąstome ir nepagalvojame, kad kai kuriems žmonėms kelios dienos priverstinio įkalinimo namuose yra labai svarbios“, – kalba D. Vaitiekūnas.

Aktorius pabrėžia, kad saviizoliacija ir nurodymų laikymasis yra svarbus ir būtinas, tačiau sako pastebėjęs sistemos nelankstumą. „Tikrai nenoriu pasakyti, kad nereikia izoliuotis ar būti atsargiems. Tačiau manau, kad sistema yra nelanksti.
Situacijos, į kurią patekau, absurdiškumas toks, kad mane pasiuntė į izoliaciją po 10-ies dienų po rizikingo kontakto, kai mano testo atsakymas buvo neigiamas ir nepasirodė jokie viruso simptomai. Kokia prasmė žmonėms dirbti, jeigu jie nespėja susekti viruso kelių?
Blogiausia tai, kad mes imame suprasti, kodėl, dirbdami su epidemiologais, žmonės meluoja, nenurodo kontaktų, slepia ir sprendžia situaciją patys. Akivaizdu, kad spręsdamas situaciją pats, ją išspręsi greičiau, negu tai už tave padarys specialistai.
Žmonės dirba prastai ne dėl to, kad yra prasti specialistai, o todėl, kad neturi laiko ir žmogiškų resursų. Būtent todėl, mano galva, savo sąmoningumu ir bendradarbiavimu turime padėti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui dirbti savo darbą“, – kalba D. Vaitiekūnas.






