Indijos garbės konsulas Lietuvoje, indų restorano Vilniuje šeimininkas Rajinderas Kumaras Chaudhary skuba paspausti rankos kieme prisėdusiam atlikėjui Andriui Mamontovui. „Jis pas mus lankosi daugiau nei dešimtmetį“, – nusišypso. Tokių ištikimų svečių restorane – ne vienas. Iš pradžių žvelgę kiek įtariai, lietuviai prisijaukino ryškius rytietiškus skonius. „Sykį paragavus, sunku nuo jų atprasti“, – įspėja restorano įkūrėjas.
Darbo reikalais apskraidęs nemažą dalį Žemės rutulio, iš Delio į žemėlapyje vos įžiūrimą Vilnių R. K. Chaundary pirmą sykį atvyko 1994-aisiais. Su žmona ir draugais Kaune atšventęs dvejas Kalėdas, Lietuvoje Indijos garbės konsulas nutarė atversti naują gyvenimo puslapį.
„Baigėsi mano darbo sutartis su britų kompanija Maskvoje, tad svarsčiau, ką daryti: grįžti į Indiją, vykti į Jungtines Amerikos Valstijas pas ten gyvenančius sūnus ar pradėti verslą Lietuvoje. Draugai paragino likti čia, pažadėjo mums padėti“, – portalui LRT.lt savo istoriją pradeda pasakoti R. K. Chaundary. Bičiulių mintis jam pasirodė panaši į tokią, dėl kurios verta rizikuoti.
Restoraną atidarė neturėdamas patirties
Dvidešimt pirmo amžiaus priešaušryje Lietuvoje dar nebuvo vietų, kuriose būtų galima paragauti indiško maisto, todėl mintis tokią įkurti kilo visai natūraliai, šypteli pašnekovas. Nesutrukdė ir tai, kad iki tol restorano įkūrėjas visiškai nebuvo susidūręs su maitinimo verslu.
„Esu kariškis, 22 metus tarnavau Indijos ginkluotosiose pajėgose. Vėliau pradėjau dirbti įvairiose privačiojo sektoriaus įmonėse, tačiau patirties su maitinimo verslu neturėjau. Vis dėlto mudu su žmona visada mėgome gerą maistą, o kai pradėjome plėtoti šį verslą, supratome, kad per gastronomijos meną užmegztas ryšys padeda geriausia pažinti žmones“, – pasakoja R. K. Chaundary.
Kai Vilniuje atidarėme restoraną, lietuviai nesudarė nė 10 procentų mūsų klientų.
Pirmą indų restoraną Vilniuje 1998-aisiais su žmona atidaręs R. K. Chaundary per keletą metų išsiplėtė ir į kitas Baltijos šalis: tris restoranus atidarė Estijoje, dar tiek pat – Latvijoje. Rygoje 2001 metais įkurtas restoranas greitai pateko tarp šimto geriausių pasaulyje.
„Kai Vilniuje atidarėme restoraną, lietuviai nesudarė nė 10 procentų mūsų klientų. Daugiausia lankydavosi britai, norvegai, amerikiečiai, rusai, kitų tautybių svečiai. Vis dėlto pamažu, pradėję keliauti, žmonės pamėgo aštrų maistą. Dabar pas mus galima sutikti 85 procentus lietuvių ir 15 procentų kitų tautybių svečių.
Pamenu, anksčiau į Indiją per metus išduodavome 100–200 vizų. Vėliau jų skaičius padidėjo iki 4–5 tūkstančių. Šiuo metu, kai vizą galima gauti elektroniniu būdu, ja per metus pasinaudoja 8–11 tūkstančių lietuvių“, – pasakoja R. K. Chaundary.
Ilgainiui pardavęs restoranus kaimyninėse šalyse, jis jau kone dvidešimtmetį vadovauja restoranui Vilniuje „Sue`s Indian Raja“, pavadintam velionės žmonos Suwvarnos Chaudhary garbei.
Mamos paruoštą maistą valgydavome susėdę beveik ant grindų, ant nedidelės pakylos. Niekada nevalgydavome prie stalo.
Artimos tolimos kultūros
Kelissyk per metus į Delį pasisvečiuoti skrendantis Indijos garbės konsulas iš pažiūros tolimose indų ir lietuvių kultūrose įžvelgia nemažai panašumų.
„Indų ir lietuvių kalbos panašios, pastaroji sukurta pagal klasikinės Indijos sanskrito kalbos gramatiką. Panašios ir glaudžios šeimos tradicijos: lietuviai, kaip ir indai, augina vaikus, rūpinasi senoliais, susiburia per šventes. Laikomės tos pačios tradicijos įėjus į namus nusiauti batus“, – vardija R. K. Chaundary ir priduria, kad bene labiausiai jį žavi lietuvių švelnumas.
Tiesa, kai kurių Indijos tradicijų čia, Lietuvoje, jis ilgisi. „Iš vaikystės prisimenu, kad maisto ruoša namuose rūpindavosi namų šeimininkė – mama. Pasiturinčios šeimos dažnai turi padėjėjas, jos, pavyzdžiui, pjausto daržoves. Vaikams draudžiama artintis prie maisto gaminimo, kadangi jis ruošiamas ant atviros ugnies.
Niekada nevalgydavome prie stalo. Mamos paruoštu maistu vaišindavomės beveik ant grindų, ant nedidelės pakylos. Žiemą susėsdavome aplink židinį, o vasarą sutūpdavome po medžiu ir valgydami siurbdavome mangų sultis. Tai mano vaikystės džiaugsmai“, – prisiminimais dalijasi R. K. Chaundary.
Dažnai nusiperkame 5–8 tonas ryžių, jų mums užtenka pusantrų metų.
Ryžiais pasirūpina metams į priekį
Vos įžengus pro restorano duris, nesunku akimirksniu pasijusti tarsi Rytuose. Indišką dvasią pačioje Vilniaus širdyje kuria autentiškas restorano interjeras, iš Indijos atvykę ir virtuvėje besisukantys šefai, jų darbą palydintys indiškų prieskonių kvapai.
„Prie įėjimo galite pamatyti tradiciniais raštais išdrožtus stulpus, paprastai jie naudojami šventyklose“, – paaiškina restorano įkūrėjas, iš Indijos į Vilnių parskraidinęs ant sienų kabančius paveikslus, sustatytus baldus, indus.
Elegantiškame restorane laikomasi griežtos taisyklės – šviežią maistą čia ruošia išskirtinai tik indai. „Naudojame tik Indijoje augintus ryžius ir prieskonius. Beje, kuo ilgiau ryžiai pastovi, tuo geresnis jų skonis. Dažnai nusiperkame 5–8 tonas ryžių, jų mums užtenka pusantrų metų“, – pasakoja R. K. Chaundary.
Restorano įkūrėjas sako, kad lietuviai taip pat gali pasiūlyti kokybiškų maisto produktų: mėsos, daržovių, jūrų gėrybių. „Visgi indiški prieskoniai ir tai, kad patiekalus ruošia indas, lemia tikrą patiekalo autentiškumą. Tuo labiausiai ir didžiuojamės“, – šypteli restorano įkūrėjas.
Nenuostabu, kad restorano darbuotojų dėmesys detalėms padėjo pelnyti lietuvių pasitikėjimą. Paskanauti autentiškų patiekalų kai kurie svečiai čia atvyksta nuo pat restorano įkūrimo 2005 metais. Jauniausia ištikima klientė restorane pirmą sykį apsilankė būdama 15 dienų.
„Štai ir dabar kieme sėdi metų ir kelių mėnesių mergaitė, valgo ryžius su kariu. Pirmą sykį ji pas mus apsilankė būdama vos 15 dienų! Tėvai pasakojo, kad nori dukrą supažindinti su indišku maistu. Buvo ir tokių, kurie pas mus valgė nuo vaikystės, o vėliau, jau suaugę, restorane surengė vestuves“, – šypsosi pašnekovas, mėgstantis užkalbinti restorano svečius.
Jei indiškas maistas bus tiek pat aštrus, kiek Baltijos šalių virtuvės patiekalas, tarp jų nebus jokio skirtumo.
Karštomis vasaromis vėsina aštrus maistas
Nėra ko stebėtis, kad indišką maistą su pasigardžiavimu kerta net mažiausi lankytojai, sako restorano šeimininkas: „Savo virtuvėje turime ne vien aštrių patiekalų – mitas, kad visi indiški patiekalai privalo būti aštrūs. Kita vertus, jei indiškas maistas bus tiek pat aštrus, kiek Baltijos šalių virtuvės patiekalas, tarp jų nebus jokio skirtumo. Indiški patiekalai autentiški būtent dėl prieskonių.“
Kad prieskoniai indų virtuvėje gausiai naudojami jau ne vieną amžių, byloja ir istorija. „Šilko kelio istorija pasakoja, kad juo keliavo ne tik šilkas, bet ir prieskoniai, todėl visos Azijos šalys valgo palyginti aštrų maistą, – pasakoja R. K. Chaundary ir kantriai paaiškina, kodėl indai mėgsta aštrius patiekalus: – Indijoje labai karštos vasaros, tad mėgstame pritaikyti paprastą matematinę formulę: du minusai padaro pliusą.
Aštrų maistą valgantys žmonės smarkiau prakaituoja, o prakaitas atvėsina kūną. Beje, aštrus maistas palankus sveikatai. Mes ne taip greitai pasiduodame ligoms. Tiek žiemą, tiek vasarą prausiuosi šaltu vandeniu, o per lietuviškas žiemas nedėviu palto.“
Aštrų maistą valgantys žmonės smarkiau prakaituoja, o prakaitas atvėsina kūną.
Indišką virtuvę lietuviai vertina vis palankiau
Indiško restorano savininkas šypteli: kartą paragavęs tikrų indiškų prieskonių, prie jų pripranti visam laikui. „Antroji mano žmona – lietuvė, turiu du posūnius, abu vedę. Kartais namuose valgome lietuvišką maistą, mano mėgstamiausias lietuviškas patiekalas – balandėliai. Vis dėlto, kai pripranti prie indiškų prieskonių, labai sunku atprasti. Man atrodo, kad ir mano šeima dabar mieliau valgo indiškus patiekalus“, – šypsosi R. K. Chaundary.
Kad indiški skoniai ir kvapai atsiduria vis dažnesnio lietuvio virtuvėje, patvirtina ir restorano lankytojai, prašantys atskleisti receptus ir mėginantys juos atkartoti namuose.
„Restorano lankytojams kartais vedame pamokas ir rodome, kaip gaminti indiškus patiekalus. Dažnas sugrįžęs sako, kad viską darė pagal receptą, tačiau Lietuvos parduotuvėse pirkti prieskoniai neturi tokio skonio ir kvapo, – pasakoja R. K. Chaundary. – Visada mielai dalijamės savo patiekalų receptais. Tikiuosi, žmonės išmoks ir namuose gamins indišką maistą, o mūsų populiarumas dėl to tik augs. Juk žmonės pas mus ateina, ragauja patiekalus, išmoksta receptus, stengiasi juos atkartoti namuose, dalijasi su draugais. Žodis iš lūpų į lūpas išties turi galią.“
Su portalo LRT.lt skaitytojais restorano šefas Madansingh Gopalsingh Panwaras pasidalijo tradicinės tika masalos vištienos receptu.
Patiekalui reikės:
- 0,5 kg vištienos filė,
- 3 g maltos kalendros,
- 1 g malto imbiero,
- 2 g druskos,
- 100 g natūralaus jogurto,
- 3 g maltų kmynų,
- 3 g aštrios masalos miltelių,
- 1 g maltos aitriosios paprikos,
- 2 g česnako miltelių.
Gaminimas:
Pradžioje paruoškite marinatą. Visus prieskonius sudėkite į jogurtą ir išmaišykite. Į gautą masę sudėkite kubeliais pjaustytus vištienos gabaliukus. Išmaišykite ir nakčiai palikite šaldytuve.
Įkaitinkite keptuvą iki 200 laipsnių temperatūros ir apkepkite marinuotą vištieną.
Paruoškite padažą: įkaitinkite aliejų ir jame patroškinkite svogūnus, sudėkite masalą ir 2 minutes maišydami patroškinkite.
Į paruoštą padažą sudėkite vištienos gabalėlius ir patroškinkite dar 10 minučių.
Skanaus!
