Pastaraisiais metais vaiko mikrobioma, sutrinkanti ir tada, jei gimdoma per cezario pjūvį, pradėta sieti su neurologiniais elgesio sutrikimais, įskaitant autizmą. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas pasakoja, kad iš dalies atkurti vaiko mikrobiomą pagimdžius nenatūraliai galima trim būdais, vienas jų – mamos makšties skysčiais suvilgyto tampono panaudojimas.
Įvykiai gimdymo metu gali turėti pasekmių visam likusiam žmogaus gyvenimui. Didelę įtaką daro ir tai, ką mama būdama nėščia valgė ar gėrė, kokius vartojo vaistus. Tai veikia ne tik jūsų žarnyno mikroflorą, bet gali atsiliepti ir ateities kartoms.
„Įtakos jūsų sveikatai gali turėti net tai, kokiu būdu gimėte, su kokiomis bakterijomis susidūrėte pirmą kartą įkvėpdami ar su pirmu gurkšniu“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius A. Unikauskas.
Kaip geriausia „pasėti“ kūdikio mikrobiomą žarnyne, kuri yra neatsiejama sveikatos dalis ir veikia viską, pradedant kūno svoriu ir mityba, baigiant įvairiomis išsivystančiomis lėtinėmis ligomis?
Mikrobioma – mūsų bakterijų įvairovė žarnyne. Didesnė dalis jų yra gerosios, tik nedidelė dalis yra blogųjų, bet jų įvairovė – labai didelė, o įvairovės praradimas – pavojingas. Sakoma, kad vienam žmogaus genui tenka maždaug 300 bakterijų genų.
„2008 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad neužkrečiamos lėtinės ligos (neinfekcinės) tapo pagrindinėmis mirties priežastimis visame pasaulyje. Besikeičiančios sveikatos tendencijos rodo, kad pagrindinės infekcinės ligos, kurios, pavyzdžiui, sukelia viduriavimą (ŽIV, tuberkuliozė, naujagimių infekcijos, maliarija), per ateinančius 20 metų pasaulyje turės vis mažiau įtakos gyventojų mirtingumui“, – pasakoja daktaras.
Kad infekcinės ligos traukiasi iš didžiųjų žudikių sąrašo, nėra blogai, tačiau nerimą kelia tai, jog jų vietą užima kitos – lėtinės – ligos. Anot mediko, tyrimai rodo, kad iki 2030 metų maždaug pusė visų pasaulio tautų kovos su lėtinėmis ligomis.
„Besikeičianti neigiama sveikatos tendencija gali būti susijusi su pokyčiais, vykstančiais mūsų mikrobiomoje“, – pažymi jis.
Reikšmingiausias cezario pjūvio trūkumas tas, kad kūdikis negauna bakterijų iš motinos, nes nepereina natūraliais gimdymo takais. Tokiu atveju kūdikis bakterijų dažniausiai gauna iš ligoninės aplinkos, dėl ko gali kilti problemų, nes ligoninės – patogeninių bakterijų židiniai.
Pokyčius mikrobiomoje lemia:
– Per gausus antibiotikų vartojimas
– Per gausus antibakterinių produktų naudojimas
– Gimdymas per cezario pjūvį
– Pesticidai
– Perdirbtas maistas
Tyrimai rodo, kad naujagimių, gimusių natūraliai, mikrobiomos profiliai akivaizdžiai skiriasi, palyginti su gimusiais per cezario pjūvį. Natūralaus gimdymo metu, kai kūdikis slenka pro makštį, „pasėjama“ mikrobioma – kai kurie gastroenterologai sako, kad gimdamas kūdikis atsigeria motinos skysčių – tai būna pirmas kūdikio gurkšnis – ir taip „pasėjama“ mikrobioma. Ne be reikalo nėštumo metu keičiasi makšties bakterijų sudėtis – taip ruošiamasi kūdikio gimimui. Tad mamos perduota mikrobioma nulems, kokia bus kūdikio žarnyno mikroflora, tačiau žarnyno mikroflora nėra vienintelis veiksnys, kuriam įtakos turi gimimo būdas.
„Remiantis tyrimais su gyvūnais, natūralus gimimas padidina tam tikro mitochondrijų baltymo raišką. Tas baltymas svarbus kūdikio, vaiko smegenų vystymuisi ir smegenų funkcijai suaugus. Pelių, gimusių per cezario pjūvį, šio baltymo ekspresija buvo sutrikusi“, – kalba gydytojas.
Visi žinome, kad mūsų mikrobioma kinta dėl to, ką valgome ir kaip gyvename. Nėštumo metu, savaime aišku, reikia laikytis sveikos gyvensenos principų, tačiau nėščiosios žarnyno mikrobioma pakinta savaime. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad sveikos moters makšties mikrobiomoje dominuoja bakterija lactobacillus, kuri suteikia daug naudos sveikatai, įskaitant apsaugą nuo ligas sukeliančių mikrobų, o moterų žarnyno mikrobų sudėtis su kiekvienu nėštumo trimestru keičiasi taip, kad būtų palaikomas vaisiaus augimas.
„Padidėja proteobakterijų ir aktino bakterijų skaičius. Šiems pokyčiams didelę įtaką daro hormonų kaita. Vieno tyrimo metu iš trečio trimestro nėščių moterų paimta mikrobioma buvo perkelta nesilaukiančioms pelėms, tai padidino pelių kūno svorį ir atsparumą insulinui, ko nebuvo su perkeltomis pirmo trimestro mikrobiomomis.
Daugelis imuniteto ir medžiagų apykaitos pokyčių, atsirandančių įprasto nėštumo metu, taip pat panašūs į metabolinį sindromą. To tikslas – sukaupti didesnes riebalų atsargas, kurių gali prireikti normaliam vaisiaus augimui. Štai kaip gamta viską įdomiai sureguliavusi“, – aiškina laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.
Pastaraisiais metais vaiko mikrobioma pradėta sieti su neurologiniais elgesio sutrikimais, įskaitant autizmą. Kūdikio žarnyno mikrobai daro įtaką ne tik jo imuninės sistemos brendimui, bet ir smegenų bei nervų audinių vystymuisi.
Kaip atkuriama per cezario pjūvį gimusio vaiko mikrobioma?
Cezario pjūvis gali būti reikalingas ir išgelbėti gyvybę, bet, A. Unikausko teigimu, šis gimdymo būdas daugelyje pasaulio šalių naudojamas per dažnai, neretai tik todėl, kad to pageidauja gimdančioji.
Reikšmingiausias cezario pjūvio trūkumas tas, kad kūdikis negauna bakterijų iš motinos, nes nepereina natūraliais gimdymo takais. Tokiu atveju kūdikis bakterijų dažniausiai gauna iš ligoninės aplinkos, dėl ko gali kilti problemų, nes ligoninės – patogeninių bakterijų židiniai.
„Net jei prireiks cezario pjūvio, kūdikio mikrobiomą galima iš dalies sukurti palaikant glaudų kontaktą per odą, žindant kūdikį mažiausiai 6 mėnesius. Toks kontaktas svarbus ne tik siekiant „pasėti“ bakterijas, bet ir reguliuojant hormonų, leidžiančių nusiraminti, gamybą, taip pat cukraus kiekį kraujyje, formuojant alkio instinktą. Gimusių per cezario pjūvį, ypač tų, kurie maitinami mišinuku, imunitetas formuojasi netinkamai, o to pakeisti vėliau nebeįmanoma“, – perspėja profesorius.
Dar vienas būdas atkurti kūdikio mikrobiomą – bakterinio tampono panaudojimas. Jei atliekamas cezario pjūvis, tik gimęs kūdikis „užkrečiamas“ mamos bakterijomis iš makšties skysčiais suvilgyto tampono. Kūdikis tokiu būdu gauna tų pačių bakterijų, kurias būtų gavęs, jei būtų gimęs natūraliai.
„Kūdikis yra prausiamas tamponu, pirmiausia, aišku, jo veidas ir lūpos. Anot šią metodiką tyrinėjančių mokslininkų, per cezario pjūvį gimusių kūdikių, kurie subręsta su savo motinos bakterijomis, sveikatos parametrai yra artimesni tų, kurie gimė natūraliu būdu, nei tų, kurie gimė per cezario pjūvį ir negavo motinos mikrobų“, – sako daktaras.
Žindymas krūtimi – trečias svarbus komponentas, padedantis sukurti kūdikio mikrobiomą. Motinos pienas yra unikalus, sukurtas maitinti gerąsias bakterijas. Jame taip pat yra svarbių į imuninius hormonus panašių medžiagų, kurios padeda įveikti uždegimus. Motinos pienas aprūpina kūdikį antikūnais ligų, nuo kurių motina jau turi imunitetą. Jis taip pat turtingas unikalių cukrų, oligosacharidų, kurie maitina naudingas bakterijas kūdikio žarnyne.
„Pastaraisiais metais vaiko mikrobioma pradėta sieti su neurologiniais elgesio sutrikimais, įskaitant autizmą. Kūdikio žarnyno mikrobai daro įtaką ne tik jo imuninės sistemos brendimui, bet ir smegenų bei nervų audinių vystymuisi. Kai pradinis bakterijų „pasėjimas“ nėra pakankamas, iš normalių maistinių medžiagų gaminami šalutiniai produktai gali neigiamai paveikti smegenis. Tai nuolat meta iššūkį nervų sistemai, neleidžia jai atlikti įprastų funkcijų ir apdoroti jutiminės informacijos. Galutinis rezultatas gali būti autizmo simptomai, daugybė kitų neurologinių problemų“, – teigia A. Unikauskas.
Plačiau – balandžio 30 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
