Virš 7 ežerų iškilęs miestas Zarasai ir jo apylinkės vilioja ne tik pasinerti į vandens pramogas – čia gausu pažintinių takų, įrengtas vienintelis Lietuvoje apžvalgos ratas, nuo kurio atsiveria Zaraso ežero panorama, netoliese stūkso ir 1,5 tūkst. metų skaičiuojantis Stelmužės ąžuolas, laikomas vienu seniausių ąžuolų Europoje.
Apžvalgos ratas ir Zaraso ežero pakrantė
Pačiame mieste plytintis Zaraso ežeras puikuojasi unikaliu architektūros statiniu – 34 m skersmens, 100 m ilgio apžvalgos ratu, esančiu 17 metrų aukštyje. Ir nors apžvalgos ratas čia stovi jau beveik dešimtmetį, ne visi spėjo atrasti nuo jo atsiveriančių vaizdų grožį. Niekur kitur Lietuvoje panašaus architektūrinio statinio nerasite!
Apžvalgos aikštelėje atsiveria įspūdinga panorama, o nusileidus laiptukais galima pasivaikščioti ežerą juosiančiu taku, atsikvėpti ant čia pat įrengtų suolelių arba nueiti iki Didžiosios Zaraso ežero salos.
Saloje ką veikti ras aktyvių pramogų mėgėjai. Zaraso ežero Didžiojoje saloje įsikūręs vandenlenčių parkas „Wake Inn Zarasai“ džiugina vandenyje įrengta itin modernia trasa su 6 bokštais, 8 vežimėliais ir net 9 „Wake Station“ figūromis. Čia pat rasite ir dvi kavines, tinklinio bei krepšinio aikšteles, paplūdimį, net namelius, kuriuose galite apsistoti nakčiai.
Vasarą Zaraso ežero pakrantėje taip pat laukia pramogos – čia įrengtas fontanas, skulptūrų parkas, pantoniniai lieptai. Prie ežero galima išsinuomoti valtį, riedžius ar dviračius, žaidimų aikštelę ras ir mažieji tusitai.
Lankytojai Zaraso ežero apžvalgos rate laukiami ištisus metus. Beje, apsilankymas jame – nemokamas!
Pažintiniai takai aplink Zarasus
Ežerų miestu pramintų Zarasų apylinkėse driekiasi net 6 pažintiniai takai, tad bent vieną išsirinks net išrankiausi keliautojai.
Patraukę Degučių pažintiniu taku pažinsite šimtamečio pušyno augaliją ir gyvūniją, pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių piliakalnį.
Jei leisitės Šavašos pažintiniu taku, pamatysite upės žemupį su įspūdingais slėniais, kur vanduo krenta net iš 8–11 m aukščio. Kaip skelbia Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras, tarp aukštų upės slėnių 13–16 a. buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla. Jos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu laukia norinčiųjų pažinti praeitį keliautojų. O kai pavargsite, galėsite atsikvėpti meilės salelėje.
Ilgašilio pažintinis takas – vos 240 metrų ilgio, tačiau vertas ne mažesnio dėmesio. Viena iš NATURA 2000 teritorijų buvo įsteigta siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtos sukurtas vertybes. Įrengtu mediniu taku per pelkę keliaujantys lankytojai gali susipažinti su saugomomis pelkinėmis buveinėmis, čia augančiomis retų augalų rūšimis, vykdomais gamtotvarkos darbais. Besidomintys gamtos palikimu šiame take gali rasti plačialapę klumpaitę, kurios vienintelė žinoma augimvietė Zarasų rajone yra čia.
1,4 km ilgio Jaskoniškių pažintinis takas vingiuoja per smėlėtą pušyną, kuris nuo seno vadinamas Smalinyčia. Jame galite pamatyti meletos iškaltą uoksą, stebėti miško „sanitarų“ genių nuveiktus darbus, o jeigu atidžiai klausysitės jus lydinčių paukščių čiulbesio – galbūt išgirsite jums negirdėtų giesmių. Sužinosite, kaip atsiranda šaltinis, kodėl paukščiai gieda, kam reikalingi stuobriai ir kita negyva mediena, kada geriau auga pušys, o kada eglės ir t.t. pažymėtas dažytais kuoliukais.
Pažintinis takas „Ąžuolas“ – pirmas Lietuvoje privačioje valdoje įrengtas pažintinis takas Veprio kraštovaizdžio draustinyje. Pažintinio tako tikslas – supažindinti lankytojus su pavyzdiniu saugomoje teritorijoje esančio miško tvarkymu, su miškų gamtinėmis vertybėmis ir juose nuolat vykstančiais procesais. Čia sužinosite, kaip naudoti medieną darant kuo mažesnį poveikį miške gyvenančioms įvairių organizmų rūšims ir jų gyvenamoms vietoms.
Pažintinio tako ilgis – 2 km. Aplankę visus objektus, užtruksite 1,5 val. Tako trasa pažymėta rodyklėmis ir raudonos bei mėlynos spalvos ženklinimu ant medžių. Tako trasoje yra 12 informacinių stendų.
Salako pažintinis takas – tai istorinį Salako miestelį ir jo apylinkes reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio žiedinis maršrutas. Pažintinio tako rodyklės palydės mediniu taku Luodžio ežero pakrante, apžvalgos bokštelio link. Nuo bokštelio galėsite grožėtis Luodžio ežero panorama, patogiai stebėti vandens ir miško paukščius.
Pažintinio tako maršrute – ir šeimų pamėgtas Gražutės regioninio parko lankytojų centras, kuriame lankytojų laukia Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“, interaktyvi regioninio parko gamtos ir įdomi Salako krašto etnografinė ekspozicija. Lankytojų centras pritaikytas asmenims, turintiems judėjimo negalią.
Stelmužės dvarvietė ir Stelmužės ąžuolas
Besilankant Zarasų krašte, būtų nuodėmė neaplankyti seniausio ir storiausio Lietuvoje Stelmužės ąžuolo. Vienas seniausių ąžuolų Europoje žaliuoja jau maždaug 1,5 tūkst. metų. Tiesa, šiandien jo nebegalėsite apglėbti – senolis paramstytas ir apdangstytas, tačiau dėl to jis ne ką mažiau didingas ir įspūdingas.
Stelmužės ąžuolas yra 23 m. aukščio, 3,5 m skersmens ir 13 m apimties prie žemės (kamienui apimti reikia 8–9 vyrų!). Šis medis matęs išties nemažai. Čia užklysdavo Lietuvos kunigaikščiai, kryžiuočių ir kalavijuočių riteriai, švedų kariaunos. Pro čia žengė kaizerio bei Hitlero kariuomenė. Drevėje rasti žmogaus griaučiai ir prancūziškas šautuvas byloja, kad ji tikriausiai buvusi vieno iš Napoleono kario slėptuve jam bėgant iš Rusijos.
Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams. Nėra tiksliai žinoma, kas nutiko su jo viršūne. Legendos pasakoja, kad ja baudžiauninkai užtvėrę kelią piktajam carui, kad šis negalėtų pravažiuoti.
Senasis ąžuolas auga Stelmužės dvarvietėje, ji žinoma jau nuo 16 amžiaus vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą.
Dar vienas įspūdingas gamtos stebuklas, atsidūręs Stelmužėje – Lygumų akmuo. Kalbama, kad čia jį numetė velnias, norėjęs akmenį užmesti ant bažnyčios, bet to nepadaręs, nes paklydo, o netrukus pradėjo aušti. Nuo to laiko ir guli čia šis 8 metrų ilgio milžinas. Manoma, kad iškasus iš po žemių jį visą, akmuo būtų didesnis net už patį Puntuką.
Stelmužės dvaro parko kalvos papėdėje lankytojai aptiks Laimės šulinį ar galės pasivaikščioti ąžuoliukų alėja, kur kiekvienas iš medelių skirtas vienai iš iškilių Lietuvos istorijos asmenybių. Susipažinti su iškilių veikėjų nuopelnais galima skaitant specialiai įrengtas lenteles.
