Gidas Albertas Kazlauskas kviečia nukeliauti laiku į 8-ojo dešimtmečio pradžią ir pasivaikščioti po Šaltojo karo laikų bunkerį, kuris išlikęs sostinės Naujamiesčio mikrorajono viduryje. Jūsų dėmesiui – šiek tiek istorijos, autentiški garsai, įspėjantys apie oro pavojų, sunkios į praeitį vedančios durys ir istorinių įvykių reliktai.
Griuvus SSRS, daugelis Vilniaus bunkerių transformavosi į naktinius klubus, sporto sales, boulingus arba tiesiog tuščias sandėliavimo patalpas, o jų įranga dažnai nukeliaudavo į metalo laužą. Visgi Naujamiesčio pogrindyje išliko ir viena autentiška slėptuvė, kurią dabar gali aplankyti kiekvienas paslaptingų vietų mėgėjas.
Šaltojo karo laikų bunkeris įkurtas Naujamiestyje, prie buvusios įmonės, kuri kadaise vadinosi „Vilniaus SZMA montavimo valdyba“. Netoliese galima išvysti raudonų plytų antstatą, kuris šiandien nedera prie aplinkos, sako A. Kazlauskas.
„Tai iš tikrųjų yra buvusi gamykla, ji ir atrodė beveik visa panašiai – raudonų plytų, kai kur vienas kitas betono elementas. Po šiuo antstatėliu ir yra slėptuvė“, – sako gidas ir stebuklingu raktu atrakina paslaptingąjį bunkerį.
Slėptuvę saugo maždaug 300 kg sveriančios duris, nepraleidžiančios radiacijos ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, atsparios sprogimo bangai. „Būtent dėl to koridorius yra suformuotas tam tikra laužte, kad sklindantis oras sustotų ties kampais“, – pasakoja A. Kazlauskas.
Tiesa, taip lengvai į bunkerį nepateksite – pravėrus sunkiasvores duris, už jų pasitinka dar dvejos durys.
„Vienos durys gana mažos, kvadratinės, už jų yra tokia patalpa, kuri skirta tam, kad jeigu drabužiai būtų užteršti radiacija ar kitomis medžiagomis, kurios negali patekti į vidų, jas atidarius juos būtų galima išmesti. Yra ir dar vienos durys, šiek tiek plonesnės negu pirmosios, kadangi čia jau sprogimo banga neturėtų patekti“, – pasakoja gidas.
Sovietmečiu slėptuvių buvo pristatyta išties daug. Kone kiekviena gamykla ar žinybinė institucija turėjo savo slėptuvę. Jeigu prie daugiabučių pamatote kauburėlius su ventiliacijos bokšteliais, vadinasi, po apačia taip pat yra slėptuvė, pasakoja po bunkerį vedžiojantis A. Kazlauskas.
„Ši slėptuvė labai vertinga dėl to, kad čia išliko didžioji dalis įrangos. Ventiliacija, hermetinės durys, dujokaukės ir kiti smulkūs ar didesni daikčiukai. Čia jautiesi kaip septyniasdešimtuosiuose“, – sako gidas.
Bunkerio lankytojai gali pamatyti, koks normatyvinis plotas buvo skirtas vienam gyventojui, jeigu įvyktų masinė nelaimė. „Buvo skaičiuojama, kad žmogui turi būti užtikrinta bent pusė kvadratinio metro ploto. Tokiame kvadračiuke aš galiu mosikuoti rankomis, bet įsivaizduokite, jeigu šioje slėptuvėje mūsų būtų šimtas. Tada komforto jausmas būtų tikrai ne koks“, – kalba A. Kazlauskas.
Naujamiestyje įkurta slėptuvė buvo skirta konkrečiai gamyklos, po kuria ji įrengta, darbuotojams. Dalis slėptuvės net buvo sujungta su buvusios įmonės darbuotojais.
Slėptuvėje galima pamatyti ir tris spintas, pagamintas įmonėje, kuriai priklausė slėptuvė. Jose daiktai suskirstyti pagal paskirtį. Sanitariniame poste guli medicinos priemonės, galima rasti šiek tiek maisto. Paslaptinga spinta su užrašu RXN slepia radiacinės cheminės žvalgybos postą, kuriame sudėti įvairūs daiktai, skirti aptikti nuodingas medžiagas, radiaciją ir t.t. Trečioji spinta – gaisro gesinimo grandžiai skirta spinta.
Pasivaikščiojimas po bunkerį – vaizdo įraše:
