Anykščių rajone, Traupio miestelyje vos daugiau nei trys šimtai gyventojų. Tačiau šią vietovę aplanko turistai iš viso pasaulio. Didžiuliame botanikos sode vietos bendruomenė įkūrė vienintelę Lietuvoje varlių veisyklą – taip norima kontroliuoti šių nykstančių gyvūnėlių veisimą nelaisvėje. Čia yra ir itin retų varliagyvių, kurių skleidžiamų garsų vis dažniau užsuka pasiklausyti gamtos išsiilgę keliautojai.
Žalioji rupūžė, pasakoje virtusi žavinguoju princu, realybėje, kaip ir princai, sutinkama retai. Ši ir kiti varliagyviai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis sunkiau prisitaiko prie sparčiai urbanizuojamo kraštovaizdžio, ir dėl naikinamų nerštaviečių vis labiau nyksta. Tačiau gamtą užsimojo gelbėti maža Traupio miestelio bendruomenė – ji įkūrė vienintelę Lietuvoje varlių veisyklą.
„Kada kraštovaizdis buvo sukultūrintas, nebeliko galūlaukėse visokių akmenų krūvų, urvų, pelkučių, balučių, tiesiog varliagyviams nėra kur dėtis, neturi nei kur neršt, nei kur peržiemot, todėl labai daug varliagyvių tapo reti. Čia gyvena retos rupūžės – nendrinė rupūžė, žalioji rupūžė, kuri saugoma net Europos sąjungos konvencijos. Pagalvojom, kad reikia padaryti toms rupūžėms nerštavietes, tokias balas, kur galėtų neršti ir kartu padaryti žiemojimo vietas“, – sako Traupio botanikos sodo įkūrėjas Sigutis Obelevičius.
Keturis hektarus užimančiame gamtos kampelyje traupiečiai varlėms sukūrė visą infrastruktūrą. Čia Įrengtos ir nerštavietės, ir namai, kur varlės gali ramiai žiemoti.
„Čia yra kaip mes juokaujam varliagyvių viešbučiai“, – sako S. Obelevičius.
Varlių veisyklos šeimininkas pasakoja, kad daugelis čia ilgiau pabuvojęs susižavi varlių garsais. Jie yra labai įvairūs ir neretai sunkiai gali patikėti, kad tokias melodijas traukia būtent varliagyvis.
Varlių veisyklos įkūrėjas sako, kad ir pats nustebęs, jog varlių garsai taip domina turistus. Savaitgaliais čia apsilanko šimtai keliautojų.
„Mačiau viena kompanija, virš dešimt žmonių, čia buvo, prie kūdros pasitiesė užtiesalą, pietavo su šeimomis ir klausėsi varlių. Iš tikrųjų lietuviams reikia gamtos, jie jos nori ir grįžta. Manau, kad ypač dabar, po visų karantinų žmonės pasiilgę gamtos ir čia yra tam tikra relaksacija“, – teigia S. Obelevičius.
Užsiimti būtent varlių veisimu specialistas tvirtina sumanęs dėl to, kad jos yra labai geras aplinkos kokybės indikatorius. Varlės gerai jaučiasi ir išgyvena tik švarioje aplinkoje. Vadinasi, ten, kur jų yra, gamta mažiausiai paliesta civilizacijos. Traupio botanikos sode varlės gyvena išskirtinėje aplinkoje – augalų ekspozicijoje, daugelis jų įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
„Bendruomenė čia viską saugo, puoselėja. Turbūt pastebėjot, kad čia nėra nei kažkokių tvorų, šunų , bet niekas čia nieko nelaužo, nevagia, nerauna, toks, manau, ir yra didelis pasiekimas“, – sako S. Obelevičius.
Lietuvoje gyvena 13 varliagyvių rūšių, iš kurių net 8 yra nykstančios Europos mastu. Iš jų tik dviejų nėra Traupio botanikos sode – medvarlės ir skiauterėtojo tritono.
