Daugelis iš kelionių parsiveža magnetukų ar atvirukų, o kaunietė Ieva Ąžuolaitytė-Staneikienė namo grįžta su knygomis. Jau ketverius metus ji kolekcionuoja Antoine`o de Saint-Exupéry „Mažojo princo“ leidimus ir šiandien savo lentynoje turi apie keturiolika skirtingų šios knygos versijų, tarp jų – ir žemaičių tarme. „Knygos yra mano religija“, – sako kaunietė knygų mylėtoja.
Keliauti mėgstančiai Ievai iš užsienio parsivežti „Mažąjį princą“ tapo savotišku ritualu. Tarp jos kolekcijos perlų – leidiniai iš Islandijos, Vietnamo, Italijos regionų, o vienas įdomiausių radinių – vaikiškas šios knygos variantas graikų kalba.
„Norėjosi rasti nebanalų suvenyrą parsivežti namo, nes visada, kai keliauji, galvoji, kokį suvenyrą parsivežti, kad jis turėtų prasmę ir išliekamąją vertę. Taip ir gimė mintis, kad galima kolekcionuoti knygas. Kaip žinia, „Mažasis princas“ yra bene populiariausia knyga visame pasaulyje, išversta į daugelį kalbų. Ją lengva rasti keliaujant svetur. Turiu kelis itališkus leidimus iš skirtingų regionų. Naujausią leidimą parsivežiau iš Islandijos“, – pasakoja knygų aistruolė.
„Kavagėrio“ klube – tarpukario, fantastikos ir erotikos skaitiniai
Pasirodo, Ieva ne tik kolekcionuoja knygas, bet ir aktyviai kuria tinklaraštį apie skaitymą. Susilaukus dukros kaunietei trūko bendravimo, todėl vienu iš jos saviraiškos būdų tapo knygos.
„Tuo metu buvo populiarūs vadinamieji vlogai (vaizdo tinklaraščiai). Man atrodė per daug banalu rašyti, kaip aš gyvenu, nes atrodė, kad nesu kažkuo išskirtinė. Nuo pat mažens man knygos atstodavo drauges. Kai likau su dukra namuose, pradėjau daug skaityti ir supratau, kad galiu rašyti vlogą. Dalinuosi iki dabar ten ne knygų aprašymais, o tuo, kokių patirčių man sukėlė ta knyga“, – sako „Kavagėrio“ klubą įkūrusi pašnekovė.
Iš meilės literatūrai gimė ir dar vienas projektas – knygų klubas tuo pačiu pavadinimu. Pradžioje į susitikimus rinkosi tik pažįstami žmonės, tačiau netrukus klubas pradėjo augti. „Matyt, prie klubo atsiradimo prisidėjo ir amerikietiški filmai“, – neslepia Ieva.
Šiandien „Kavagėris“ vienija apie 60 aktyvių narių, o per beveik dešimtmetį jame apsilankė daugiau nei 120 žmonių.
„Didžiuojuosi tuo, kad klube vyksta gyvi susitikimai. Mes užmezgame intymų santykį per knygas. Atsirado labai stipri moterų bendrystė. Daug kam klubas padėjo išgyventi pogimdyminę depresiją, nes pradžioje rinkdavosi moterys, kurios norėjo savirealizacijos su vaikučiais namie. Dabar jau atsiranda ir kitų temų: perimenopauzė, menopauzė, savirealizacija vyresniame amžiuje. Čia kaip mūsų atskiras pasaulis, kuriam beveik 10 metų. Yra narių, kurios klube nuo pirmo susitikimo“, – pasakoja Ieva.
Į „Kavagėrio“ susitikimus, vykstančius Kaune, knygų mylėtojos atvyksta ir iš aplinkinių miestelių. Pati Ieva pasakoja, kad klubo veikla vyksta keliais etapais. Pirmiausia ji paruošia knygų tinklelį, kokią literatūrą narės turėtų perskaityti iki kito susitikimo.
„Vieną sezoną skaitėme tik lietuviškus autorius, kitą sezoną skaitėme tik vienos leidyklos knygas. Arba mėnesį skiriame skandinavų literatūrai. Praeitais metais turėjome žanrų vakarėlių. Vienas jų buvo skirtas tik biografijoms, kitas – erotiniams ir istoriniams romanams“, – aiškina ji.
„Mūsų kalėdinis vakarėlis buvo tarpukario Kauno tema, jam ruošėmės skaitydamos knygas ta tema, puošdamosi atitinkamai, kurdamos renginio scenarijų ir net gėrimus, maistą. Vasarį važiavome į Venecijos kaukių karnavalą, jam irgi ruošėmės – siuvomės sukneles, ieškojome knygų. Na, o visai neseniai grįžome iš savaitgalio stovyklos, kurią organizavau siekdama geriau pamatyti mūsų nuostabiąją Žemaitę – Juliją Žymantienę, su ja susipažinti. Lankėmės Bukantės dvare, gaminome kastinį. Dabar ruošiamės keliauti Šatrijos Raganos tėviškėn“, – klubo veiklomis dalijasi ji.
Nors klube netrūksta lengvesnių skaitinių, Ieva nevengia mesti iššūkio savo bendramintėms. Filosofinės knygos kartais sulaukia ir priekaištų.
„Būna, sako: prasikankinau, bet perskaičiau. Ir buvo verta“, – juokiasi ji.
Meilė literatūrai paskatino tapti mokytoja
Pati Ieva per mėnesį perskaito penkias knygas. Per metus tai sudaro 60 knygų. Nors šiemet dėl studijų tempas kiek sulėtėjo, skaitymo statistiką ji kruopščiai fiksuoja.
„Visi sako: tai kaip čia tu skaičiuoji? O man yra svarbu skaičiuoti, žymėtis – tą visada darydavau. Man svarbu, kad perskaitytos knygos nepasimirštų“, – tikina ji.
Meilė literatūrai galiausiai paskatino ir svarbius profesinius pokyčius. Baigusi religinio švietimo studijas, Ieva suprato, kad vis stipriau jaučia trauką lietuvių literatūrai, todėl nusprendė grįžti į universitetą, persikvalifikuoti ir pradėti naują etapą.
„Dabar pasikeitė prioritetai, požiūris į gyvenimą ir galvojau, kaip grįžti į mokyklą. Užpernai sugalvojau, kad reikia grįžti į mokyklą ir tai susieti su literatūra. Ji manęs niekaip nepaleidžia, o ta meilė literatūrai vis stiprėja. Nusprendžiau, kad noriu persikvalifikuoti, įstojau mokytis ir grįžau į mokyklą. Kol kas dirbu direktoriaus pavaduotoja, bet nuo rugsėjį jau dėstysiu lietuvių kalbą. Tikiuosi, kad pavyks viską suderinti“, – sako būsima lietuvių kalbos mokytoja, meile literatūrai tikrai užkrėsianti ir mokinius.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
