Seimas ėmėsi svarstyti Kultūros politikos pagrindų įstatymo pataisas, kurios numato naują kryptį – skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų auginimą. Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė Aušrinė Norkienė teigia, kad kurti šeimą turėtų tapti madinga. Tuo metu menų agentūros „Artscape“ vadovė Aistė Ulubey neigiamai vertina įstatymo projektą ir sako, kad mažą gimstamumą reikia spręsti kompleksiškai.
Šios iniciatyvos autoriai teigia, kad kultūra gali prisidėti sprendžiant demografinius iššūkius ir formuojant visuomenės vertybines nuostatas. Viešojoje erdvėje tokia pozicija kelia klausimų, ar toks valstybės vaidmuo neprieštarauja kultūros įvairovės, kūrybos laisvės ir visų šeimos formų lygybės principams. Kokią įtaką tokios pataisos galėtų turėti kultūros laukui ir jo dalyviams?
Plačiau – garso įraše.
Šeima turėtų tapti madinga?
Projektą praeitą savaitę pateikusi Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė A. Norkienė kelia klausimą, ar valstybė turi teisę formuoti šeimos kultūrą. Anot jos, „Gyvybės kultūros“ iniciatyvos teisėkūros įstatymų paketu siekiama ugdyti palankų požiūrį į šeimą.
„Vien ekonominės paskatos ar darbo ir šeimos derinimo priemonės negali užtikrinti tvaraus demografinio atsigavimo, jei visuomenėje vis dėlto silpnėja šeimos, motinystės, tėvystės socialinis prestižas“, – tvirtina LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ pašnekovė.
Pasak pirmininkės, šiuo metu reikia daugiau diskusijų apie tai, kaip yra formuojama ir puoselėjama šeima.
„Ar mes visi sutariame, kad tai yra vertingiausia investicija į tautos ir kartu valstybės ateitį? Mes turbūt nebekalbame apie kažkokius civilinius iššūkius – tai jau nėra ideologinis ginčas. Kalbu apie nacionalinio saugumo klausimą: ar gimstamumo krizė kartu mums jau yra ir Lietuvos išlikimo klausimas“, – teigia A. Norkienė.
Jos akimis, šiuo metu reikia pasiekti, kad Lietuvoje būtų madinga turėti šeimą ir auginti vaikus. A. Norkienė sako, kad kalbėjimas apie palankų požiūrį į šeimą kitų žmonių nediskriminuoja.
Vien ekonominės paskatos ar darbo ir šeimos derinimo priemonės negali užtikrinti tvaraus demografinio atsigavimo, jei visuomenėje vis dėlto silpnėja šeimos, motinystės, tėvystės socialinis prestižas.
A. Norkienė
Politikė tvirtina, kad santuokinės šeimos stabilumo stiprinimas gali padėti spręsti mažo gimstamumo problemą. Pasak jos, tyrimai rodo, jog stabilios šeimos dažniau susilaukia daugiau vaikų.
„Nebijočiau kalbėti apie įvairovę, bet kodėl mes bijome kalbėti apie šeimą, kuri yra valstybės pagrindas? Tikrai kviečiu kultūros bendruomenę – diskutuokime, bet nekurkime iš karto kažkokių baubų. Tai nėra kažkas kito, ką mes norime, kaip sako, įbrukti“, – tikina A. Norkienė.
Ji taip pat sako, kad šiuo metu jaunimas yra linkęs sutelkti dėmesį į karjerą, o tik vėliau į šeimos kūrimą.
„Mes visi galime po truputį keisti tokį požiūrį. Jeigu apie tai išvis nekalbėsime ir sakysime, kad čia jokių problemų nėra, nemanau, kad tai yra tinkamas kelias dabar [esant] tokioje demografinėje krizėje“, – tvirtina politikė.
„Kultūros bendruomenė ne veltui pasišiaušė“
Menų agentūros „Artscape“ vadovė Aistė Ulubey atkreipia dėmesį, kad mažėjantį gimstamumą Europos Sąjungoje, kartu ir Lietuvoje, lemia daugybė priežasčių.
„Karo baimė, ekonominiai dalykai, diskriminacija šeimoje, diskriminacija darbo rinkoje, netolygus šeimos darbų pasiskirstymas ir taip toliau. Tai yra didelės, kompleksinės problemos – jas spręsti, žinoma, yra daug sunkiau nei per kultūros ar LRT, ar švietimo turinį“, – komentuoja A. Ulubey.
Anot jos, įstatymo pataisų iniciatoriai skleidžia demagogiją apie santuokinį šeimos modelį. Siūlomos Kultūros politikos pagrindų įstatymo pataisos yra tarsi „pleistriuko užklijavimas“.
„Kultūros bendruomenė ne veltui pasišiaušė. Reakcijos yra stiprios, nes šitos formuluotės neatitinka šiuolaikinio pasaulio“, – teigia ji.
A. Ulubey sako, kad siūlomomis šio įstatymo pataisomis yra diskriminuojami kai kurie žmonės, nes kultūra galimai būtų naudojama spręsti tik tam tikro šeimos modelio problemas. Tokios įstatymo pataisos, jos akimis, neskatintų kurti šeimų, pavyzdžiui, mažumų, negalinčių susilaukti vaikų, nesusituokusių porų.
Kultūros bendruomenė ne veltui pasišiaušė. Reakcijos yra stiprios, nes šitos formuluotės neatitinka šiuolaikinio pasaulio.
A. Ulubey
Anot jos, daugelis ekspertų siūlo spręsti itin sudėtingas kompleksines problemas, lemiančias mažėjantį gimstamumą.
„Sunkumas grįžti į darbo rinką po motinystės atostogų, diskriminacija priimant moteris į darbą po motinystės atostogų, vis didesnė amžėjimo diskriminacijos problema, kai yra visai neseniai tame pačiame LRT portale pasirodęs straipsnis, kad 40 metų moteris jau laikoma netinkama darbo rinkai“, – kalba menų agentūros „Artscape“ vadovė.
Ji sako žinanti daugybę istorijų, kai moterys slepia motinystės atostogas, siekdamos kvietimo į darbo pokalbį.
„Tai nėra pasirinkimo tarp karjeros ir motinystės problema. Išlaikyti vaiką, o dar kelis vaikus, Lietuvoje yra nepaprastai sunku. Tai nėra etinio pasirinkimo klausimas, tai yra labai sudėtingi klausimai“, – tvirtina A. Ulubey.
Anot jos, per kultūros politikos sritį veikiau reikėtų sutelkti dėmesį į pakantumo ugdymą vaikams lėktuvuose, žmonėms darbo vietose, domėtis į darbo rinką sugrįžtančių moterų įtrauktimi.
„Vietoje išskirtų vienų ar kitokių šeimos modelių gal geriau kalbėti apie vertybes, kurios apskritai didina sanglaudą, įtrauktį, kultūros prieinamumą visiems“, – teigia menų agentūros „Artscape“ vadovė.
Parengė Emilis Jakštys.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
