Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, pažintis su fotografo Virgilijaus Šontos kūryba. Parodoje eksponuojama 200 paties fotografo spaustų darbų ir plačiau pristatoma jo biografija.
Fotografas V. Šonta gyveno keturiasdešimt metų, prireikė beveik tiek pat – 34-erių po jo mirties – kad būtų surengta pirmoji paroda, išsamiai pristatanti fotografo kūrybą. Jos autoriai siekė kuo plačiau susipažinti ir pristatyti tragiško likimo fotografo asmenybę.
„Vis dėlto jis kūryboje buvo filosofas, poetas ir jam nerūpėjo konkreti vieta ar konkretus žmogus, jam rūpėjo erdvė ir ta erdvė iš tikrųjų iš visiškai mažo taško, iš mažo lopinėlio ar Lietuvoje, ar toli nuo jos, staiga virsdavo būtent jo kūrybinio genialumo dėka kažkokių kosmosu. Tai yra ta universalia vieta, kurios ilgėjosi, ne tik jis, bet veikiausiai ilgisi kiekvienas mūsų“, – sako parodos kuratorė dr. Margarita Matulytė.
V. Šonta kūrė vėlyvuoju sovietmečiu, jo kūrybai įtakos turėjo represyvus režimas, slėpta seksualinė orientacija, kelionės į Jungtines Valstijas. Pasak kuratorių, atkurti vientisą V. Šontos biografiją sudėtinga, todėl parodoje ji vaizduojama kaip salynas – atskiros menininko gyvenimo ir kūrybos temos.
„Vientisos biografinės linijos neįmanoma atkurti ir ją pagrįstai paaiškinti, tai tos salos ir yra pateiktos parodoje ne kaip vientisas žemynas, o kaip salynas, 6 ar 7 salos, kurios nebūtinai tarpusavyje susiję, bet jos visos darė įtaką autoriaus kūrybai“, – kalba parodos kuratorius doc. Gintaras Česonis.
Parodoje eksponuojama 200 paties V. Šontos atspaustų fotografijų. Pirmą kartą jis pristatomas kaip peizažo fotografas, čia eksponuojamas ankstyviausias jo kurtas šio žanro ciklas. Taip pat ir iki šiol nerodyti LGBT tematikos kūriniai. Fotografo gyvenimas tragiškai nutrūko keturiasdešimties – jis nužudytas.
„Tik prieš mirtį jis spėjo atspausdinti kelis kūrinius, kurių taip pat neeksponavo, nes Baudžiamasis kodeksas, tas straipsnis buvo panaikintas tik po jo mirties“, – teigia M. Matulytė.
V. Šontos fotografinis palikimas pasklidęs po įvairius muziejus ir privačias kolekcijas, dalis jų ir parodoje. Taip pat gausiausia – fotografo šeimos – saugoma kolekcija.
„Nuostabu, kad tokia plačia apimtimi gali ir visuomenė susipažinti su jo kūryba, tai ilgą laiką buvo laikoma kažkur muziejuose, mūsų namų archyve, tad čia surankiojo kuratoriai tikrai iš įvairių šaltinių jo fotografijas ir galime susipažinti su įvairiais laikotarpiais“, – sako fotografo dukra Miglė Šontaitė-Petkevičienė.
Paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki birželio vidurio.
