Iki 2030 metų visas audiovizualinis sektorius ir susijusios paslaugos Lietuvoje generuos apie 30 mln. eurų eksporto, LRT teigė Inovacijų agentūros „ArtTech Hub“ grupės vadovė Miglė Caporkė.
Paklausus, ar šis skaičius nėra per mažas valstybės eksporto kontekste, M. Caporkė teigė: „Žvelgiant į ateities perspektyvą, Lietuvos Vyriausybės numatyti Nacionalinio pažangos plano rodikliai aiškiai apibrėžia siekį stiprinti kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) sektoriaus ekonominį svorį: iki 2030 m. kultūros sektoriaus indėlis į šalies BVP turėtų pasiekti 3 proc., o audiovizualinių ir susijusių paslaugų eksportas – 27,9 mln. eurų.“
Apskritai, Inovacijų agentūros duomenimis, visas KKI sektorius yra vienas sparčiausiai augančių pasaulinės ekonomikos segmentų – 2019–2023 m. jo pridėtinė vertė vidutiniškai augo po 6 proc. kasmet, kai viso pasaulio BVP vidutinis metinis augimas sudarė 3 proc.
2023 m. pasaulio KKI sektoriaus apyvarta siekė 2 trilijonus dolerių ir jis užtikrino daugiau nei 50 mln. darbo vietų, sudarydamas nuo 2 iki 7 proc. atskirų valstybių BVP. Tikimasi, kad iki 2030 metų KKI sektorius sudarys 10 proc. pasaulio BVP.
Šis sektorius po truputį įgauna pozicijas ir Lietuvoje. Šiame straipsnyje daugiausia koncentruosiuosi į „ArtTech“ kaip vieną iš perspektyviausių KKI sektoriaus sričių Lietuvoje. Pasak M. Caporkės, „ArtTech“ yra KKI sektoriaus ekosistema, grįsta inovacijomis ir technologijų pažanga. Taigi, į ją įeina didžioji dalis audiovizualinių menų ekosistemų, pavyzdžiui: žaidimų, kino, muzikos, medijos, reklamos, dizaino industrijos, stambieji ir smulkieji verslai.
Jeigu žaidžiate namuose naujausią „Grand Theft Auto“ arba internetinėje drabužių parduotuvėje matuojatės drabužius, naudodamiesi dirbtiniu intelektu (DI), vadinasi, esate „ArtTech“ vartotojai.
Čia iškart topteli mintis iš pernai skaitytos kompiuterinių žaidimų tyrėjos Marijam Didžgalvytės knygos „Videožaidimai keičia pasaulį. Kas laimi?“. Ji mini, kad kompiuterinių žaidimų (ko gero, vienas perspektyviausių „ArtTech“ subsektorių) industrija iki 2028 metų pasaulyje sugeneruos pusę trilijono dolerių ir taps pelningiausiu KKI sektoriumi.
Bendras informacijos laukas kultūrinėje spaudoje verčia „ArtTech“ sektorių vadinti ypač perspektyviu, bet dar iš žurnalistinės perspektyvos Lietuvoje nenagrinėtu sektoriumi.
Tad kaip ši mažai visuomenėje pažįstama, bet palyginti didelius pinigus generuojanti industrija atrodo Lietuvoje? Kokios jos perspektyvos? Kalbamės su M. Caporke.
– Migle, kokia jūsų asmeninė motyvacija darbuotis „ArtTech“ sektoriuje Lietuvoje?
– Šiuo metu mano profesinis laukas yra susijęs ne vien su „ArtTech“ sritimi. Dirbu su platesne KKI ekosistema, pradedant amatais ir baigiant audiovizualiniais produktais. „ArtTech“, kaip niša, be abejo, motyvuoja dėl tarpdiscipliniškumo, nes leidžia įtraukti skirtingas puses, kurių viena – menas, kita – sparčiai besivystantys technologiniai sprendimai. Atsiveria galimybės skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, prisidėti prie kūrėjų kompetencijų ir inovacinių gebėjimų ugdymo. Galiausiai motyvuoja ir tai, kad ši specifinė niša turi didžiulį potencialą tapti rinkos lydere.
– Kas buvo tie žmonės, kurie pradėjo „ArtTech“ industriją Lietuvoje? Kur esame dabar ir ar esame arti pasaulinio standarto?
– Kalbėti apie istorinį šios sąvokos vystymąsi Lietuvoje dar ankstoka, nes 2022 metais „Kurk Lietuvai“ programos dalyvės panagrinėjo „ArtTech“ galimybes šalies KKI sektoriuje. Lietuvoje kol kas neturime nuoseklios politikos šiuo klausimu, tačiau pamačius srities populiarėjimą pasaulyje, Lietuvoje ėmė kilti idėjos politiniame ir teoriniame lygmenyje.
ArtTech“, kaip niša, be abejo, motyvuoja dėl tarpdiscipliniškumo, nes leidžia įtraukti skirtingas puses, kurių viena – menas, kita – sparčiai besivystantys technologiniai sprendimai.
Vėliau atsirado „ArtTech Agency Lietuva“, kuri buria „ArtTech“ srityje veikiančius startuolius ir įmones, Inovacijų agentūra atidarė „ArtTech Hub“, kurio tikslas –skatinti inovacijas, tarptautiškumą ir verslumą. Esama ir pavienių projektų: vienas žymiausių – režisierės Kristinos Buožytės virtualios realybės filmai „Angelų takais“ ir „Pasaulių sutvėrimas“. Tiesa, pastarųjų projektų Lietuvoje turime mažai, nes taikyti technologijas kol kas yra brangu (nuo dešimčių tūkstančių iki milijonų).
Prieš porą metų teko bendradarbiauti su ekspertais iš Pietų Korėjos, kurie pateikė Lietuvai rekomendaciją vystyti šią sritį, nes mūsų potencialas stiprėja. 2024-ųjų duomenimis, pusė Lietuvos KKI sektoriaus sudarė aukštoms technologijoms imlios sritys.
– Iš esmės yra dvi kompanijos, besirūpinančios šia industrija Lietuvoje, – „ArtTech Agency“ bei Inovacijų agentūra?
– Mes nesame konkurentai. Inovacijų agentūra yra valstybinis lygmuo, o „ArtTech Agency“ kilusi iš privačios iniciatyvos. Stengiamės ieškoti bendrų taškų. Tiksliau, „ArtTech Agency“ darbuojasi įmonių lygmenyje, buria verslus ir juos edukuoja, o mes esame vienas langelis KKI sektoriui, skatiname jų kūrimąsi ir vystymąsi teikiant verslumo, inovacijų ir tarptautiškumo paslaugas.
– Ar Lietuva turi aiškų pasirinkimą, į kurį „ArtTech“ subsektorių investuoti, ar bandome daryti viską ir dėl to neišsiskiriame niekur?
– Sektorius yra platus ir fragmentiškas, todėl turėtų būti laikomasi nacionalinės linijos, kad daugiausiai investuojame į tuos, kurie gali kurti aukštą pridėtinę vertę, eksportuoti ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo. Minėtoji audiovizualinė dalis yra viena iš jų.
– Kokie svarbūs taškai egzistuoja lietuviškoje „ArtTech“ ekosistemoje?
– Lietuvoje esama ir pavienių iniciatyvų, ir ateinančių iš Kultūros ministerijos, politinio, bet ne organizacinio lygmens. Čia galima paminėti Vilniaus kino klasterį „Baltic Film & Creative Tech Cluster“ ir kitas subsektorines sritis, kurios veikia ne tik Lietuvoje, bet ir sparčiai skinasi kelią į tarptautinę areną.
– Šiuo metu pasaulyje vyksta konkurencinė tarpvalstybinė kova dėl DI inovacijų, vyksta savotiška šaltasis karas. Ką mes prarandame neinvestuodami į „ArtTech“?
– Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje ir ši sritis žymi pasaulines technologines tendencijas, technologijų taikymą, patirčių sklaidą, vartotojų patirties pokytį. Prognozuojama, kad iki 2030 metų visas audiovizualinis sektorius Lietuvoje generuos apie 30 mln. eurų eksporto. Pajamos – tai vienas pagrindinių „ArtTech“ skirtumų nuo tradicinės kultūros. Tad atsakydama į klausimą galiu teigti, kad konkurencingumas kūrybinių industrijų pramonėje yra ten, kur menas susiduria su technologijomis.
– Ateityje ir jau dabar „ArtTech“ tampa esmine KKI dalimi?
– Tarkime, JAV ypač stiprios audiovizualikoje: kine, reklamoje, žaidimuose. Pietų Korėja ne vieną dešimtmetį vysto „K-pop“. Kai šalys bando parodyti savo konkurencingumą, pirmiausia rodo geruosius pavyzdžius, susijusius su šia sritimi.
– DI reikalauja daug fizinių serverių, kurie kenkia klimatui, žaidimų industrijoje kelios didžiosios kompanijos monopolizuoja rinką, o kur dar yra tamsios, rizikingos „ArtTech“ pusės?
– Sakyčiau, kad karštieji taškai susiję su technologijų vertinimu – esą menininkai gali netekti kūrybiškumo. Yra mąstančių, kad žaidimai turi neigiamą pusę: skatina priklausomybę ir įtraukia žmones į virtualų pasaulį. Deja, to mes neišvengsime – nors mėgstame tradicinę kultūrą, naujovių vis tiek neišvengsime. Vis dėlto Lietuvoje opiausias yra finansavimo klausimas ir rinkos dydis. Lyginant su Šiaurės Amerika ir Azija, Lietuvos pajėgumai nepalyginami. Technologijos brangios, o pas mus stinga eksperimentavimo kultūros, todėl neišnaudojame savo potencialo.
– Ką „ArtTech“ žada BVP? Kokie yra gerieji pavyzdžiai?
– Skaičiuodami KKI statistiką turime tik bendrus duomenis, tačiau jie rodo, kad iki 2030 metų KKI gali sugeneruoti iki 10 proc. pasaulio BVP. Tai reiškia, kad sektorius auga sparčiau, nei būtų galima tikėtis. Lietuvoje 2015–2024 metais KKI sukuriama apyvarta ir pridėtinė vertė kasmet augo apie 9 proc., o pasaulyje – apie 3 proc. Vien JAV 2023 metais KKI sugeneravo apie trilijoną dolerių, o sukuriama pridėtinė vertė siekia milijardus. Šie gražūs skaičiai kultūroje rodo technologijų taikymo rezultatus, tad apie tokias perspektyvas ir kalbame.
Na, o didžiausios rinkos pasaulyje yra Azijoje, JAV, didžiosiose Europos šalyse: Vokietijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje.
– Ar yra labai turtingų „ArtTech“ žmonių?
– Sakyčiau, „teamLab“ meno centro Japonijoje įkūrėjai Tošijukis Inoka ir Šunsukė Aokis. 2025 metais jie eksponavo didžiulę parodą „Biovortex“, kurią aplankė milijonai žmonių ir kuri pateko į Gineso rekordų knygą kaip didžiausią lankomumą pasiekęs muziejus. Dar verta paminėti ir amerikiečių menininkų kolektyvą „Meow Wolf“, kurie, jungdami technologijas, kuria parodas, renginius, atributiką. Jie buvo pritraukę daugiau nei 180 mln. investicijų. O kur dar žaidimų industrija, kaip antai Lietuvoje veikiantys „Nordcurrent“.
– Įsivaizduokime, kad esu ką tik mokyklą baigęs paauglys ir svajoju apie darbą kultūros srityje, bet noriu uždirbti. Ko man reikėtų mokytis?
– Aš linkusi kalbėti ne apie specialybes, bet apie įgūdžius. Visi girdime, kad DI atims iš mūsų darbus, tad siūlau stiprinti įgūdžius ten, kur matoma didžiausia grėsmė. Grafikos dizainas, 3D, programavimas, minkštieji ir vadybiniai įgūdžiai – tai yra sritys, kurios stipriai pravers. Lietuvoje jau turime kultūrinių programų (multimedija ir interneto technologijos, medijos ir skaitmeninės technologijos), kurios siekia atliepti šiuolaikinį pasaulį. Vis dėlto patarčiau neprisirišti prie vienos profesijos, o ugdyti įgūdžius, gebėjimą adaptuotis ir kritinį mąstymą, bandyti derinti meną ir, pavyzdžiui, matematiką.
– Šiuolaikinis kultūrininkas turi būti Renesanso žmogus? Kas turėtų išnykti ateityje?
– Taip, tai yra sunku, bet kūrybinis pasaulis toks. Čia verta prisiminti, kad žmogus – vienas lauke ne karys. Profesijų išlikimas priklausys nuo to, kaip žmonės prisitaikys. Čia kyla mintis apie bibliotekininkų likimą – kaip jie dirbs toliau, kai knygas išdavinės DI? Kaip dirbs kultūrinio švietimo atstovai, kai dauguma edukacijų persikels į virtualybę?
– Kokie „ArtTech“ produktai įdomiausi?
– Lietuvoje ar pasaulyje?
– Pradėkime nuo Lietuvos, o tada pereikime prie pasaulio.
– Lietuvoje – virtualiosios realybės patirtys: jau minėti K. Buožytės filmai, parodos („DADADA Studio“ „Petras yra čia“), kinas („Aš Lietuva“, „Hexa Cinema“), žaidimai („Human: Fall Flat“, „No Brakes Games“, „TutoTOONS“), reklama, taip pat galimybė virtualiai susidėlioti savo namų interjerą (IKEA baldų vizualizacijos).
– Atrodo, kol kas turime tik vieną tarptautiniu masteliu pripažintą „ArtTech“ meno produktą – K. Buožytės filmą. Kokių sąlygų reikėtų, kad Lietuvoje atsirastų produktų, prisidėsiančių prie to 30 mln. eurų eksporto?
– Skatinti kūrėjus ugdyti kompetencijas, ieškoti partnerių tarptautinėje erdvėje, kurti tinkamą infrastruktūrą, atkreipti dėmesį į talentus, kurie neabejotinai formuos šios srities ateitį.
– Kur Lietuvoje turėtume „ArtTech“ labiausiai pasistūmėti?
– Pirma į galvą šovusi mintis yra edukacija bei verslo mokslo bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra projektas „CreaTech Frontiers“, skatinantis įmones taikyti mokslo inovacijas. Projektu skatinami mažų ir vidutinių įmonių tyrimai, partnerystė su universitetais ir jų laboratorijomis. Šis pavyzdys rodo sėkmingą universitetų įtraukimą į inovatyvių veiklų skatinimą bei akademijos, pramonės ir kultūrinių organizacijų sujungimą.
Be to, mes visada galvojame, kur ką tobulinti, bet neišnaudojame to, ką turime, o turime labai palankią informacinių technologijų rinką, interneto infrastruktūrą, turime gerą skaitmenizacijos lygį, t. y. 97 proc. ES vidurkio.
– Pabaigoje – kaip užtikrinsime, kad „ArtTech“ sektorius išlaikys pirminę meno funkciją, tą aristotelinę mimesis (realybės mėgdžiojimas, būdas sukurti kažką atpažįstamo) ir katarsį (grubiai tariant, apsivalymo jausmas išgyvenus istoriją). Kaip labiau technologizuotas, mažiau „organiškas“ menas užtikrins esminį žmogiškąjį poreikį? Ar reikia jį užtikrinti?
– „ArtTech“ žymi galimybę vystyti inovacijas kūrybinėje srityje, taikyti prieinamus ir stiprėjančius technologinius įrankius, netgi spręsti socialinius iššūkius. Tai nereiškia, kad paminame kūrybiškumo elementą kaip tokį. Kūrėjas lieka centre, tik turi daug daugiau eksperimentavimo galimybių. Tikiu, kad šie du poliai gali ne tik papildyti vienas kitą, bet ir atverti dar nepažintų kūrybinių produktų ar paslaugų pažinimo formų, pavyzdžiui, stipriai praturtinti vartotojų patirtis, transformuoti meno kūrimo, platinimo, sklaidos ir vertinimo procesus.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
