Prieš beveik pusantro šimto metų pastatytame Stultiškių vėjo malūne veikia vienintelis Lietuvoje linų muziejus. Čia lankytojai supažindinami su senosiomis linų auginimo, apdirbimo ir audimo tradicijomis.
Muziejaus darbuotoja, diplomuota linų specialistė Elvyra Gruzdevienė pasakoja, kad visas lino augalas – nuo sėklos iki šaknų – yra panaudojamas.
„Iš pradžių iškuliamos sėklos. Geresnės naudojamos aliejui spausti, prastesnės – gyvuliams šerti“, – aiškina muziejininkė.
Pasak jos, trinant ir laužant liną gaunamas pluoštas, o iš jo – siūlai. „Spalio mėnesį žmonės mindavo ir apdirbdavo linus, todėl šis mėnuo ir vadinamas spaliu“, – pasakoja E. Gruzdevienė.
Linas tampa tarsi šventas, nes į jį įdedama tiek daug pastangų, meilės ir rūpesčio. Tai, kas daroma iš širdies, atbaido visą blogį.
Išmirkytas, išklojėtas ir iššukuotas lino pluoštas keliauja į verpimo ratelį, tada iš jo verpiami švelnūs ir tvirti siūlai, vėliau audžiami audiniai.
Muziejuje lankytojai gali pamatyti visą lino kelią – nuo augalo iki audinio. Čia taip pat rengiamos edukacijos, per kurias vaikai ir suaugusieji mokosi verpti, austi ir susipažįsta su tradiciniais amatais.
E. Gruzdevienė prisimena, kad meilė linui užgimė dar studijų metais. „Pirmą kartą pamačiusi išdygusius lino daigelius, supratau, kad tai ypatingas augalas. Jie tokie gležni, gražūs, su mažais skilčialapiais – turbūt tada ir įsimylėjau liną“, – tikina ji.
Anot jos, linas moko kantrybės, darbštumo ir pagarbos darbui.
„Linas tampa tarsi šventas, nes į jį įdedama tiek daug pastangų, meilės ir rūpesčio. Tai, kas daroma iš širdies, atbaido visą blogį“, – teigia pašnekovė.
Nors šiandien Lietuvoje linų laukai jau retas vaizdas, muziejininkė tiki, kad linas išliks svarbia mūsų kultūros dalimi. „Tai mūsų paveldas, mūsų šaknys. Tikiuosi, kad lininiai audiniai ir rankų darbas grįš į žmonių širdis, o paėmę lininį audinį pajus jame slypinčią šilumą“, – sako E. Gruzdevienė.
Linų muziejus šiemet atvėrė duris po rekonstrukcijos ir su nauja ekspozicija. Dabar muziejų galima lankyti ne tik vasarą, bet ir ištisus metus.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
