Paskelbus, kad dėl lėšų trūkumo Lietuva nedalyvaus 2027-aisiais vyksiančioje Venecijos bienalėje, kilo kritikos banga iš kultūros žmonių. Ką toks Kultūros ministerijos sprendimas reiškia Lietuvos kultūros laukui?
„Sumažėjus Kultūros ministerijos biudžetui turėjome peržiūrėti veiklas ir suteikti prioritetą esamiems ir pradėtiems projektams. Biudžeto planavimas 2027 m. prasidės šį pavasarį. Pasikeitus situacijai turėsime galimybę svarstyti sprendimus iš naujo. Venecijos šiuolaikinio meno bienalės projektas bus įgyvendintas 2026 m. kaip suplanuota“, – rašoma LRT KLASIKOS redakcijos gautame laiške iš ministerijos.
Lengva sustabdyti, sunku pradėti?
2023 metais Venecijos architektūros bienalėje dalyvavusio „Vaikų miško paviljono“ vienas iš kuratorių Jonas Žukauskas pastebi, jog Venecijos architektūros bienalė yra architektų šventė, kurios metu susirenka kolegos iš skirtingų šalių, stengdamiesi vienas kitam pristatyti autentiškas idėjas. Anot jo, tai yra galimybė puoselėti dialogą su kitais bienalės dalyviais.
„[Dalyvavimo] naudą mes galime pamatuoti. <...> Kultūros nauda yra akivaizdi ir kultūra visada turi ieškoti formatų, būdų, kaip gali būti pristatyta, kaip gali būti naudinga, kaip ji gali rodyti kelius į priekį. Dalyvavimas bienalėje yra tam tikra [galimybė] suformuluoti kažką autentiško ir būti dialoge.
Dialoge, kuriame valstybės agresorės šiuo metu nedalyvauja. Bienalėje nedalyvauja nei Iranas, nei Rusija. Jeigu mes atsitraukiame iš to renginio, kuriame yra pristatoma geopolitinė situacija pasaulyje, – mes labai daug prarandame. Prarandame būdus kalbėti ir pasakoti apie savo problemas ir savo sprendimus“, – LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ teigia J. Žukauskas.
Savo ruožtu architektas Andrius Ropolas sako, kad sunku pasakyti, ar sprendimas nedalyvauti Venecijos architektūros bienalėje yra vienkartinis ir ar ateityje Lietuva vėl bus bienalės dalyvė.
„Labai lengva sustabdyti, labai sunku pradėti. Architektai žino, kiek laiko užtruko, kol buvo, sakykim, įtikinta, kad verta ir reikia dalyvauti“, – pabrėžia architektas.
Tuo tarpu Nacionalinio architektūros instituto vadovas Kęstutis Kuizinas sako, kad žinia, jog Lietuva nedalyvaus Venecijos architektūros bienalėje, jo nedžiugina.
„Vieną kartą iškristi gal ir nebūtų visai dramatiškas įvykis. Juo labiau, kad iš tikrųjų tokie laikai, kai yra labai daug ko atsisakoma, biudžetai yra mažinami. Bet aš iš patirties žinau, kad sugrįžti gali būti sudėtingiau. Dabar lengva yra žadėti, kad tai tik vienas kartas. Bet žinau, kad gali tekti iš naujo įtikinėti naujus politikus už vairo apie tokio renginio, apie dalyvavimo svarbą, kokio jam biudžeto reikia ir panašiai. Tai mane tikrai neramina“, – teigia K. Kuizinas.
LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ Kultūros ministerijos atstovai nedalyvavo, nors į juos buvo kreiptasi. Ministerija teigė neradusi žmogaus, galinčio pakomentuoti šią situaciją.
Aleknavičienė: tai tiesiog gyvenimiška situacija
Naujienų agentūrai BNS kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė patvirtino, kad dėl lėšų trūkumo Lietuva nedalyvaus 2027-aisiais vyksiančioje Venecijos bienalėje.
„Kadangi biudžetas ministerijos buvo pamažintas, kaip ir visų kitų, tai tiesiog buvo sutelktas dėmesys į jau esamus įsipareigojimus ir prioritetus. Šiais metais viskas vyksta, kaip ir suplanuota buvo, o 2027 metais Venecijos bienalei nėra numatyta kol kas finansavimo“, – BNS pirmadienį sakė V. Aleknavičienė.
Anot jos, peržiūrint kitų metų biudžetą bus ieškoma lėšų finansuoti šalies dalyvavimą architektūros parodoje, tačiau šiuo metu prioritetas teikiamas kitiems projektams.
„Šiuo metu mūsų prioritetai yra 2027 metais Vokietijos sezonas, taip pat pirmininkavimas Europos Sąjungai ir taip pat mes turime įsipareigojimą – Nacionalinio architektūros instituto atidarymą 2028 metais, kurio 2027 metais yra pats pagrindinis finansavimas“, – kalbėjo kultūros ministrė.
„Tai tiesiog gyvenimiška situacija, kai turi žiūrėti, kur yra įsipareigojimai, kuriuos mes turime įvykdyti“, – pridūrė ji.
Siekiant dalyvauti Venecijos bienalėje, pasak V. Aleknavičienės, biudžete trūksta apie 200 tūkst. eurų. Ministrė pabrėžė, kad neatradus lėšų Lietuvai dalyvauti artimiausioje parodoje, šalis į ją sugrįžtų ateityje.
„Tai būtų vienkartinis (nedalyvavimas – BNS), tikrai nesitraukiam ir neplanuojam, kad nebedalyvausim niekada“, – tikino politikė.
Savo ruožtu Nacionalinis architektūros institutas pabrėžia, kad sprendimas nefinansuoti šalies atstovavimo artimiausioje bienalėje neužtikrina dalyvavimo tęstinumo ir neatsako, ar sugrįžimas į bienalę ateityje bus laikomas prioritetu.
„Kelias į nuoseklų Lietuvos dalyvavimą bienalėje buvo ilgas ir reikalavo kryptingo institucinio darbo, – teigiame feisbuke pirmadienį išplatintame pranešime. – Todėl Kultūros ministerijos sprendimas laikinai atsisakyti dalyvavimo svarbiausiame pasaulio architektūros meno renginyje kelia pagrįstų klausimų dėl ilgalaikių pasekmių architektūros laukui ir kultūros sektoriui.“
„Aiškios ilgalaikės strategijos stoka ypač išryškėja matant, kad dalyvauti pajėgia kaimyninės šalys, įskaitant karo alinamas kultūrines sistemas“, – teigiama jame.
Nacionalinis architektūros institutas kviečia architektus, urbanistus, akademikus ir kitus suinteresuotus kultūros lauko profesionalus išsakyti savo poziciją šiuo klausimu.
„Svarbu įvertinti, ar dalyvavimas Venecijos architektūros bienalėje yra reikšminga nacionalinio architektūrinio identiteto ir tarptautinio matomumo dalis“, – teigia institutas.
Anksčiau konkursus nacionaliniam paviljonui Venecijos meno bienalėje sukurti skelbdavo Kultūros taryba, tačiau ateityje šį darbą turėtų perimti Nacionalinis architektūros institutas.
Kultūros asamblėja: tai ryšių ir pasitikėjimo nutraukimas
Pirmadienį feisbuke Kultūros asamblėja taip pat paskelbė nepritarianti ministerijos sprendimui nerasti finansavimo Lietuvos dalyvavimui Venecijos architektūros bienalėje 2027 metais. Pasak asamblėjos, didelį susirūpinimą kelia tai, kad jis buvo priimtas be argumentų ir viešo dialogo su lauko atstovais.
„Tarptautinis Lietuvos architektų ir menininkų matomumas neatsirado savaime. Jis buvo kuriamas per ilgalaikį darbą, partnerystes, rizikas ir asmeninę atsakomybę atstovauti šaliai tarptautinėje erdvėje. Aukščiausio lygio apdovanojimai svarbiausiuose tarptautiniuose kultūros ir meno renginiuose yra nenuginčijamas šio proceso rezultatas. Sprendimas trauktis dabar reiškia ryšių ir pasitikėjimo nutraukimą, Lietuvos kaip partnerės patikimumo praradimą“, – rašo Kultūros asamblėja.
Asamblėjos nuomone, grįžimas po pertraukos kainuoja daugiau nei nuoseklus, tęstinis dalyvavimas, o kultūros laukui tokie sustojimai yra ypač sudėtingi.
„Lietuvos dalyvavimas Venecijos bienalėse yra ne pavienis projektas, o ilgalaikė kultūros politikos linija, formuojanti šalies įvaizdį, ryšius ir įtaką. Atsisakyti šios krypties reiškia atsisakyti lyderystės ir galimybės būti girdimiems tarptautiniame kultūriniame dialoge“, – skelbia Kultūros asamblėja.
Venecijos architektūros bienalė yra kas dvejus metus nuo 1980-ųjų rengiamas vienas svarbiausių šiuolaikinės architektūros įvykių pasaulyje. Lietuva bienalėje dalyvauja nuo 2016 metų, kai debiutavo prisistatydama kartu su Latvija ir Estija „Baltijos paviljone“.
Pastarąjį kartą paroda vyko 2025 metais, Lietuva joje pristatė nacionalinį paviljoną „Archi / Tree / tecture“ („Archi / Medis / tektūra“).
Plačiau – laidos įraše.
Tekstą iš laidos parengė Emilis Jakštys
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
