Sausio 4 d., sekmadienį, pranešta, kad po sunkios ligos mirė 56 m. garsi latvių rašytoja Nora Ikstena. Žinią Latvijos žiniasklaidai patvirtino jos artimieji.
Garsiausias N. Ikstenos literatūrinis kūrinys – romanas „Mātes piens“ (liet. „Motinos pienas“), išleistas 2015 m. serijoje „Mes. Latvija, XX amžius“. Rašytoja parašė septynis romanus, yra kelių apsakymų rinkinių, biografijų ir esė autorė.
N. Ikstena yra pelniusi svarbių tarptautinių ir vietinių apdovanojimų, tarp jų – Latvijos metų literatūros apdovanojimą ir kultūros meistriškumo apdovanojimą. Rašytojos kūriniai taip pat buvo adaptuoti kinui ir teatrui, labiausiai žinomas iš jų – 2023 m. filmas „Soviet Milk“.
N. Ikstena gimė 1969 m. spalio 15 d. Rygoje. Čia studijavo filologiją bei anglų kalbą ir literatūrą Latvijos universitete. Studijas tęsė ir gyveno didžiausiame Jungtinių Amerikos Valstijų kultūros centre – Niujorke. Grįžusi į gimtinę dirbo steigdama Latvijos literatūros centrą.
Norą Iksteną išgarsinusį romaną įkvėpė vaikystėje išgyventos traumos
Bene žymiausia Latvijos rašytoja, prozininkė ir eseistė N. Ikstena LRT TELEVIZIJOS laidoje „Pasivaikščiojimai“ anksčiau pasakojo išgyvenusi sunkius santykius su savo mama. Tuomet ji teigė visai neseniai įveikusi ligą, kuri drąsiai mojavo dalgiu. „Nenoriu smulkiai visko pasakoti, bet buvau atsidūrusi jau nebe šiame pasaulyje. Metus buvau iškritusi iš gyvenimo“, – vaikščiodama Dauguvos upės pakrante atviravo kaimyninės Latvijos literatūros žvaigždė.
Jos debiutinis romanas „Gyvenimo šventė“ pasirodė 1998 m. Nuo tada ji parašė daugiau nei dvidešimt knygų, keletą romanų, apsakymų rinkinių, biografijų ir esė. Pirmasis jos romanas – „Gyvenimo šventė“ – tapo tikra sensacija Latvijoje. Deja, mes apie tai nieko nežinojome.
O štai romanas, parašytas prieš aštuonerius metus ir pavadintas „Motinos pienas“ (latv. „Mātes piens“, 2015), tapo žinomas ir Lietuvoje – skaitomas ir mėgstamas iki šiol. Latvijoje knyga išleista net 17 tūkst. egzempliorių tiražu.
Knyga į anglų kalbą išversta kitu pavadinimu – „Soviet Milk“ (liet. „Sovietinis pienas“) – ir 2018 m. išleista Londono leidykloje „Peirene Press“. Pati rašytoja pavadinimo keitimą prisimena kaip pokštą.
„Pradžioje visiškai nenorėjau jo keisti, užtrenkiau duris ir išeidama pasakiau, gal pavadinkime jį „Sovietiniu pienu“! Leidėjai griebėsi to ir sakė, kad tai genialus pavadinimas ir britams jis suveikė. O štai kalbant apie knygą, nė viena eilutė nėra pakeista“, – viename interviu yra sakiusi N. Ikstena.
Taigi, būtent nuo „Sovietinio pieno“ viskas ir užsisuko. Norai plačiai atsivėrė tarptautinės durys – romanas išverstas į vokiečių, anglų, rusų, italų, lietuvių, makedoniečių, japonų...iš viso net į 40 kalbų.
Vieną dieną rašytoja nusprendė pasitraukti iš sostinės Rygos į provinciją – 7,5 tūkst. gyventojų turintį ant įspūdingos Dauguvos upės kranto įsikūrusį Ikškilės miestą, saugantį seniausios Baltijos šalyse bažnyčios griuvėsius: „Pagaliau atradau save. Tai įvyko, kai man suėjo 54-eri. Galvoju, kad geriau vėliau nei niekada.“
Tarptautinį pripažinimą pelniusio romano autorei teko išgyventi sudėtingus santykius su savo motina: „Užtenka atidaryti atminties duris ir iš ten pradeda skristi dalykai – tik spėk gaudyti. Sovietų laikai, mano mamos prisiminimai...“
Visas pokalbis su Latvijos literatūros žvaigžde N. Ikstena – laidų „Pasivaikščiojimai“ įrašuose.
