Nuo spaudimo ir patyčių iki atkaklumo bei tikėjimo – LRT PLIUS laidoje „Kultūros diena“ apžvelgiami bendruomenės protestai Lietuvos regionuose.
Sostinėje prasidėję kultūros protestai plinta į regionus. Šiauliai pirmieji po Vilniaus nusprendė tęsti stovėjimo akciją. Protestuojama prie „Gaidžio“ laikrodžio – šiauliečių pasimatymų vietoje.
Šiauliuose protestą pradėjusi aktorė Monika Šaltytė iki šiol bent kelis kartus per savaitę ateina čia palaikyti kitų akcijos dalyvių ar pastovėti už kultūrą.
„Didžiulė bendruomenė žmonių, nebūtinai vien kultūros, palaiko šituos protestus. Dažnai palinki ir sėkmės. Vyresnio amžiaus žmonės knygų ar paveikslų atneša, kavos pasiūlo“, – pasakoja aktorė M. Šaltytė.
Pasitaiko ir kandžių replikų, ne vienam akcijos dalyviui yra tekę patirti išpuolių.
„Aš, tiesą sakant, pirmą kartą per visą savo gyvenimą sulaukiau apie šitą akciją šimtų neigiamų žinučių. Gatvėje irgi diskusija apie kultūrą baigiasi skiepais, Garliavos prisiminimais, „kur jūs buvot, kai Tuminą žemino“. Ir kai aš paklausiu, koks jums labiausiai patikęs spektaklis, atsako: „kad nemačiau nei vieno, taigi jis Rusijoje kūrė“, tada man pasidaro labai liūdna. Tokiems žmonės gal ir nelabai reikia kultūros“, – sako aktorė M. Šaltytė.
Šalia stovėjimo vietos esantis Fotografijos muziejus globoja akcijos dalyvius, rūpinasi jų saugumu.
„Mes palaikome Kultūros asamblėjos žmones, palaikome visus, kurie yra įsitraukę į šitą kultūros žmonių protesto akciją, mes esame kartu. Šita stovėjimo akcija parodo žmonių ryžtą siekti tų vertybių, kurios mums svarbios. Nepaisant visko ir iki galo“, – sako Šiaulių fotografijos muziejaus vadovė Vilija Ulinskytė-Balzienė.
Po Šiaulių prie akcijos prisijungė Klaipėda. Vietos kultūros atstovai sako, kad per kelias dienas pavyko suburti maždaug dviejų šimtų žmonių komandą, pasiryžusią tęsti stovėjimo akciją.
„Kai stovėjau stovėtojo pozicijoje su vėliava, priėjo moteris su dukra ir pasakė ačiū. Tas žodis labai svarbu iš aplinkos“, – sako menininkė Urtė Jasenka.
„Buvo įvairių provokacijų iš vieno asmens, įvairių necenzūrinių žodžių, daug jų buvo. O pliusas – buvo kelios garbingo amžiaus moterys, jos palinkėjo sėkmės“, – pasakoja aktorė Viktorija Miliauskaitė.
„Tai meninė akcija už laisvę, už laisvą žodį. Pirminis tikslas yra skatinti žmones dialogui. Tas dialogas su vienais lengviau vyksta, su kitais visai nevyksta. Ateina pamėtyti replikų, kažkokių įžeidimų, skatinimų nusižudyti“, – pasakoja aktorius Aurimas Bareikis.
Kaunas renkasi įvairias protesto formas, mieste surengta asamblėja.
„Vis dar nematome konkretaus veiksmo ar padėto taško dėl „Nemuno aušros“ Kultūros ministerijoje. Tai parodo, kokia didelė tamsa, kaip žmonės, esantys valdžioje, nesupranta, kokie yra pasiekimai, kaip kultūra yra pažengusi į priekį“, – sako šokio menininkas Marius Pinigis.
Regionų kultūros bendruomenė sako esanti kaip niekad vieninga.
„Toks susitelkimas visiškai natūralus, kai politinės partijos stengiasi skaldyti ir supriešinti visuomenę, tai kultūros bendruomenė yra ta, kuri vienija“, – dėsto Kauno kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Agnė Pinigienė.
Nors taikiomis akcijomis bandantys išreikšti savo poziciją menininkai visoje šalyje tampa neapykantos taikiniais, sakoma, kad to buvo tikėtasi.
„Tikrai kiekvienas iš mūsų patiriame nemažų atakų, grasinančių atakų. Tam buvome pasiruošę. Tokia yra kaina. Bet stipresnė pusė – visi žinome, dėl ko kovojame ir ko kartu siekiame“, – teigia Kauno kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė A. Pinigienė.
Kultūros bendruomenė tikina, kad, nepaisant protestų, jų tikslai nepasiekti.
„Mes nesutinkam su nekompetencija ministerijoje, nekompetencija politikoje, su nekultūringa politika, kultūros politikos nustūmimu į paraštes“, – sako Kauno miesto kamerinio teatro direktorė Jurga Knyvienė.
„Stagnuoja tam tikri procesai, niekas negina kultūros biudžeto. Šitų visokių veiksmų vedami mes turime burtis. Bendrauti su Vyriausybės atstovais, su Kultūros ministerijos kolegomis, vieni su kitais. Kad išvengtume įvairių grėsmių, su kuriomis susiduria kultūra, neatstovaujama mūsų Vyriausybėje Kultūros ministerijos lygmenyje“, – sako Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovė Virginija Vitkienė.
Prie protestų jungiasi ir atokesni regionai, poziciją išsako vis daugiau jaunimo. Kai kur išdrįstama boikotuoti renginius, kuriuose pasirodo „Nemuno aušros“ atstovai. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentės surengė performansą „Atskirti grūdus nuo pelų“. Menininkės tikina norinčios kalbėti apie visuomenės atsakomybę atskirti tai, kas tikra.
Politologai sako prognozuoti, kaip baigsis protestai, sunku. Spaudimą patiriančią bendruomenę tikimasi išvarginti, kontroliuoti per finansus ar imtis „skaldyk ir valdyk“ taktikos.
„Kol kas yra įjungta delsimo taktika. Ieškoma priešnuodžio, ką panaudoti prieš kultūros bendruomenę. Per finansus – kas kiek kokių projektų laimėjęs, kiek ten baisiai didelių tūkstančių yra gavęs vienam ar kitam kultūriniam renginiui organizuoti. Delsimas – tipinė taktika, skirta išvarginti“, – teigia politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili.
Finalinis protestas planuojamas lapkričio 21 dieną Vilniuje. Kultūros bendruomenę žada palaikyti ir žemės ūkio atstovai su sunkiąja technika.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
