Antradienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad naujasis kultūros viceministras Aleksandras Brokas anksčiau prisistatė ritmologu. Pats A. Brokas šias sąsajas vadina „tariamomis“ ir teigia, kad jo dėmesį patraukė ne pats „metodas“, o asmenybė – rašytoja Evdokija Lučezarnova (Marčenko). Tuo tarpu ekspertai mano, kad ritmologijos veikla gali būti naudinga Vladimiro Putino režimui.
LRT.lt primena, kad naujasis kultūros viceministras A. Brokas – filmų prodiuseris, režisierius, anksčiau pristatytas ir kaip ritmologas, Europos darnaus žmogaus instituto lektorius. Šio instituto puslapyje teigiama, kad „laikas pridedamas arba pašalinamas iš įvykio, reguliuojant praeitį, dabartį ir ateitį“. Ritmologijos metodą sukūrė astronomė iš Rusijos. Ritmologija tiria ritmiškų procesų poveikį gyviems organizmams, vertinama kaip pseudomokslas.
Trečiadienį feisbuke A. Brokas pasidalijo atsakymu į, anot jo, „viešus kaltinimus dėl tariamų „ritmologijos“ sąsajų“.
„Kilus šmeižto bangai prieš mane ir mano kūrybinę veiklą, kuri visada vadovavosi kūrėjo etikos principais ir aukščiausiais kūrybos standartais, jaučiu pareigą paaiškinti mano santykį su šia tema“, – rašė A. Brokas.
Pasak viceministro, jo dėmesį patraukė „ne vadinamasis „metodas“, o asmenybė – rašytoja Evdokija Lučezarnova (Marčenko)“.
„Ji buvo neeilinė moteris, kilusi iš Rusijos karinio-pramoninio komplekso, tačiau vėliau tapusi kūrėja, drąsiai kalbėjusia apie žmogaus sąmonės laisvę, atsakomybę ir taiką pasaulyje.
Būtent šios idėjos, nepalankios Rusijos valdžiai, ir tapo priežastimi, dėl kurios prieš ją buvo panaudotos dezinformacijos ir propagandos priemonės. Kūrėja buvo sistemingai kompromituojama, jai klijuojamos „sektos“ etiketės, iškraipomi žodžiai, o visa jos veikla pateikta taip, kad atgrasytų žmones nuo savarankiško mąstymo. Tai klasikinis informacinio susidorojimo pavyzdys, kai autoritarinė sistema siekia sunaikinti asmenybę, kalbančią valdžiai nepatogią tiesą“, – teigė A. Brokas.
A. Broko teigimu, ši istorija sudomino jį kaip režisierių ir tyrėją.
„Mane ši istorija sudomino būtent kaip žmogaus teisių ir informacinės psichologijos reiškinys – kaip valstybės galios mechanizmai pasitelkia žiniasklaidą, kad diskredituotų kritiškai mąstančius žmones.
Tad mano domėjimasis šia tema buvo ir išlieka kultūrinis bei analitinis – nukreiptas į žmogaus laisvės, orumo, tiesos ir kūrėjo atsakomybės temas, o ne į kokius nors „ritmologijos metodus“, – skelbė A. Brokas.
Anušauskas: ritmologams būdingas rusiškas patriotizmas
Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas feisbuke taip pat sureagavo į situaciją. Anot jo, ritmologija kildinama iš prieš 30 metų Rusijoje užregistruotos sektos „Radastėja“.
„Tos sektos pradininkė, „ritmologė“ Jevdokija Marčenko ne tik astronomė. Kaip apie ją rašoma – „ritmologijos metodais gali paveikti oro sąlygas“. Toliau į jos „gebėjimus“ nesigilinsiu, bet faktai rodo, kad ji steigė savo filialus (ritmologijos institutus, knygynus...) ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje. „Apšvieta“ priklausė nuo įdedamų pinigų perkant ritmologijos knygas – pageidautina tą pačią knygą pirkti kelis kartus“, – rašė A. Anušauskas.
Jis pasakoja nusprendęs patikrinti prielaidą, kad „dažnai internacionalizuota rusiška sekta turi sąsajas ir su KGB, ypač jei būrėsi vėlyvuoju sovietmečiu“.
„Nuo 1987–1989 m. jose matytas įrankis ir galimybė rusiškoms spec. tarnyboms skverbtis į savo bei kitų šalių visuomenes, surasti įtakos agentų. Prielaida kaip prielaida ir nebūtinai ji turėjo pasitvirtinti, juo labiau iš viešai prieinamų internetinių šaltinių tikėtis galima tik netiesioginių sąsajų.
Nustebau vis tik radęs vieną įdomią detalę, kad ritmologų sektos pradininkė po universiteto baigimo trylika metų dirbo karinėje pramonėje, Akademiko V. P. Makejevo konstruktorių biure (ГРЦ „КБ им. акад. В.П. Макеева“), kuris kūrė ir gamino iš povandeninių laivų paleidžiamas balistines raketas. Jevdokija Marčenko užsiiminėjo jų astronavigacija.
1987–1989 m. savo veiklą Miaso mieste esančio raketų centro bazėje tęsė nauju amplua, įkurtoje SAPFIR (automatizuota psichofizinio iškrovimo sistema) grupėje atliko bendrus tyrimus su Miaso Medicinos ir sanitarijos skyriumi Nr. 92. O būtent šis skyrius aptarnavo ir teikė paslaugas Miase įsikūrusiam minėtam Akademiko V. P. Makejevo konstruktorių biurui“, – dalijosi A. Anušauskas.
Jis pabrėžė, kad su sovietinėmis „pašto dėžutėmis“ (karinės įmonės vietoje pavadinimų turėjusios tik pašto kodų numerius, minimas konstruktorių biuras buvo „pašto dėžutė“ Nr. 0215) galėjo bendrauti ir jose dirbti tik KGB gerai patikrinti asmenys.
„Juo labiau kad tai lietė raketų astronavigaciją ar konstruktorių biuro darbuotojų gydymą ir atstatymą pagal SAPFIR sistemą. Matyt, ne veltui prieštaringai vertinama Rusijos Saugumo, gynybos ir teisėsaugos akademija suteikė Jevdokijai Marčenko akademikės laipsnį ir „Petro Didžiojo“ antrojo laipsnio kavalierės vardą „Už Rusijos valstybės stiprinimą“. Kaip teigia viena iš sektos propaguojamų tezių – atsitiktinumų nebūna, tai tik toks planas“, – rašė A. Anušauskas.
Anot jo, socializmas, remiantis „Radastėjos“ mokymais, pristatomas kaip socialinės tvarkos viršūnė, kurią kada nors pasiekė žmonija.
„Garbino Leniną, kaip žmogų, „pralaužusį žemiškų prisirišimų sferas ir siekusį kažko aukštesnio“. Tačiau ritmologų sektai buvo būdingas ne tik sovietinis, bet ir rusiškas patriotizmas. Rusija skelbiama pasaulio dvasiniu centru, o rusų kalba laikoma šventa, jos ritmai artimiausi Valdovams. Krikščionybė laikoma žemesnių būtybių religija. Sektantai iš skirtingų šalių turi bent kartą aplankyti Jevdokiją – Radastėją ir Čeliabinsko srityje, šalia Miaso miesto esantį Turgojako ežerą, kur „susiliečiama su aukščiausiomis jėgomis“, – teigė A. Anušauskas.
Buvęs ministras pastebėjo, kad prieš porą dešimtmečių sekta viešumoje palaipsniui ėmė keistis, o 2005–2018 metais transformavosi į pasaulietinę privačią įstaigą – Ritmologijos institutą.
„Tai sakot, kad paskirtasis socialdemokratų kultūros viceministras, seniau skaitęs paskaitas apie „žmogaus vidinę stiprybę“ ir prisistatinėjęs Darnaus žmogaus instituto (sekančio astronavigatorės Jevdokijos iš Miaso ritmometodais) lektoriumi, nieko apie socialistinę rusišką ritmologų sektą nežinojęs, nes „visa tai buvo seniai“, „yra visokių filosofijų“?
Bet lietuviškasis filialas ir neslepia, viešai rašo, kad „Evdokia Luchezarnova pakeitė savo profesinę sritį (ta pati raketų astronavigatorė Jevdokija Marčenko, išėjusi iš Rusijos karinio-pramoninio komplekso gelmių – aut.), pradėjo dėstyti ir įkūrė Ritmologijos institutą, jame padėjo mokslinius 7P0 ritmo metodo, padedančio valdyti laiką, pagrindus“, – rašė A. Anušauskas.
Gali būti naudinga Putino režimui?
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentė dr. Rasa Pranskevičiūtė-Amoson portalui LRT.lt pasakojo, kad ritmologija (dar žinoma kaip „Radastėja“, Ritmologijos institutas) – tarptautinis ezoterinis tinklaveikos pobūdžio judėjimas, susiformavęs Rusijoje 1990 metais.
„Ritmologija judėjimo atstovų siejama su laiko, žmogaus problemų valdymo, įvykių žmogaus gyvenime reguliavimo galimybėmis. „Radastėjos“ judėjimo mokymas paremtas E. Lučezarnovos (anksčiau Marčenko) knygomis, jų tekstuose pateikiamais ritmais. Mokymas plačiai remiasi Agni jogos dvasinio mokymo idėjomis. Jame plačiai naudojamas Agni jogos ir mokslinės terminologijos žodynas“, – teigė tyrėja.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Eglė Aleknaitė-Škarubskė LRT.lt antrino, kad E. Marčenko – pripažinta Rusijos rašytoja ir plačiai žinoma alternatyvaus religingumo ir nekonvencinio mokslo atstovė, vadovaujanti tarptautiniam, daugiausia buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose paplitusiam judėjimui, žinomam įvairiais pavadinimais – Ritmologijos institutas, ritmologija ar „Radastėja“.
„Pastarasis pavadinimas yra ir E. Marčenko pseudonimas, anot jos, reiškiantis „kurianti(s) džiaugsmą“, – sakė E. Aleknaitė-Škarubskė.
„Pagrindinė E. Marčenko mokymą grindžianti idėja – išmokęs valdyti laiko ritmo valdymo principus ir tam reikalingų technikų, žmogus gali tobulėti, gerai jaustis ir sėkmingai veikti pasaulyje. Šis mokymas paremtas idėjomis, žinomomis daugelyje įvairių, visame pasaulyje veikiančių Naujajam amžiui, teosofijai ir kitiems alternatyvaus religingumo judėjimams priskiriamų mokymų. Laiko ritmų idėjos buvo ypač populiarios plačiame Rusijos kosmistų judėjime. Tad E. Marčenko mokymas apie šiuos ritmus nėra visiškai originalus. Ji tiesiog pateikė savą šių idėjų interpretaciją ir ją sėkmingai išpopuliarino“, – pridūrė E. Aleknaitė-Škarubskė.
Pasak mokslininkės, kaip ir daugelis vėlyvuoju sovietmečiu atsiradusių alternatyvaus religingumo bei nekonvencinio mokslo judėjimų, aptariamas E. Marčenko jau sovietmečiu ir po Sovietų Sąjungos subyrėjimo paplito įvairiose (buvusiose) Sovietų Sąjungos respublikose. Pavyzdžiui, įvairios Lietuvoje veikusios psichofizinės saviugdos grupės ar dalis Lietuvos budizmo sekėjų taip pat buvo sąjunginės bendruomenės dalimi.
R. Pranskevičiūtės-Amoson teigimu, E. Marčenko 1974–1988 metais dirbo Mechanikos inžinerijos projektavimo biure (dabartiniame V. P. Makejevo valstybiniame raketų centre), domėjosi astrologija, Agni jogos, teosofijos mokymų idėjomis. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje ji buvo Pietų Uralo ekstrasensų asociacijos prezidente, yra apie 400 knygų autorė.
„2002 metais oficialiai įsteigto Ritmologijos instituto tikslas – plėsti E. Marčenko mokymus, organizuoti mokymų ir pasekėjų susitikimus. Radastėjos organizacijos veikla vykdoma tinkliniu principu: internetinėse svetainėse, knygų platinimo tinkluose, per įvairius fondus, leidyklas, kt. Rusijoje ir tarptautiniu mastu (Ukrainoje, Kazachstane, Lietuvoje) veikia parduotuvių ir salonų tinklas „Gyvoji knyga“, – tvirtino pašnekovė.
Anot jos, nors „Radastėja“ Rusijos valstybės įvardijama kaip pavojingas religinis judėjimas, organizacijos veikla nėra ribojama.
„Turint omenyje šioje šalyje vis griežtesnius religijos laisvės ir įsitikinimų apribojimus asmenims ir įvairioms grupėms (taip pat ir religinėms), galima numanyti, kad „Radastėjos“ veikla naudinga dabartiniam V. Putino režimui, tarnauja ar gali pasitarnauti kaip naudinga priemonė šio režimo ideologiniams politiniams tikslams Rusijoje ir užsienyje“, – sakė R. Pranskevičiūtė-Amoson.
Pagrindinė E. Marčenko mokymą grindžianti idėja – išmokęs valdyti laiko ritmo valdymo principus ir tam reikalingų technikų, žmogus gali tobulėti, gerai jaustis ir sėkmingai veikti pasaulyje.
E. Aleknaitė-Škarubskė
„E. Marčenko veikla siejama su daugeliu kontroversijų, kurias ypač pabrėžia ne vienas Rusijos mokslininkas. Reikia atsiminti, kad Rusija kaip valstybė garsėja įvairių alternatyvių religingumo judėjimų netoleravimu ir daugelį jų neteisėtai persekioja.
Daugelio naujuosius religinius judėjimus tiriančių Rusijos mokslininkų teiginiai dažnai būna motyvuoti šia valstybine ideologija ir stačiatikių bažnyčios požiūriu, nepalankiai vertinančiu bet kokį alternatyvųjį religingumą. Todėl jų išsakomus teiginius apie E. Marčenko judėjimo destruktyvumą bei susijusias kontroversijas reikėtų vertinti atsargiai ir apskritai vengti vartoti terminą „sekta“, – savo ruožtu dalijosi E. Aleknaitė-Škarubskė.
VDU Sociologijos katedros profesorė dr. Milda Ališauskienė taip pat kritikuoja tai, kaip aptariamu atveju vartojama sektos sąvoka.
„Neturėtume už gryną pinigą priimti to, ką Rusijos televizija šneka apie sektas. Turime vertinti kritiškai, nes ten susiklostę tam tikri santykiai tarp valstybės ir religijos. Ten viską reguliuoja Ortodoksų bažnyčia. Tai, ką ji vadina sekta, nebūtinai yra sekta“, – LRT.lt sakė M. Ališauskienė.
Ruginienė: tarnybos grėsmių neidentifikavo
Kultūros ministerijos LRT TELEVIZIJAI pateiktame komentare teigiama, kad A. Brokas jau daug metų aktyviai skaito paskaitas įvairiomis žmogaus teisių, psichologinės gerovės ir dialogo temomis.
„Jo profesinių interesų laukas siejamas su žmogaus vidine stiprybe, kultūriniu atsparumu bei bendruomenių psichologine sveikata. Dėl šios priežasties įvairios organizacijos kartais kviečia jį pasidalyti savo įžvalgomis ar kūrybine patirtimi“, – rašoma komentare.
Tuo tarpu premjerė I. Ruginienė, trečiadienį paklausta, ką mano apie ritmologiją, kuria užsiima naujasis viceministras, atsakė, kad jai daugiau reiškia A. Broko buvimas kultūros bendruomenės dalimi.
„Nieko aš negalvoju, daugiau man imponavo tai, kad žmogus susijęs su dokumentika, su filmų kūrimu, kad jis yra iš kultūros bendruomenės. Tai ir buvo pagrindiniai kriterijai“, – teigė I. Ruginienė.
Premjerės teigimu, ji nežinojo, kad šio pseudomokslo kilmė – Rusija: „Ne, tikrai nežinau. Aš išvis nežinojau nei apie šitą mokslą, tokių duomenų tikrai neturiu.“
I. Ruginienė taip pat sakė, kad tarnybos neidentifikavo, kad A. Brokas gali kelti grėsmių: „Taip, aš dariau tokį tam tikrą patikrinimą, tikrai dariau. Tarnybos man neidentifikavo, kiek aš galėjau savo pajėgumais patikrinti, neidentifikavo kažko labai blogo. Tai irgi buvo vienas kriterijų, kodėl buvo paskirtas šis žmogus.“
O laikinoji kultūros ministrė Raminta Popovienė, kaip rašė BNS, tikino į minimą situaciją įsigilinti nespėjusi. Jos teigimu, A. Brokas, be kita ko, į pareigas paskirtas, nes „bendrauja su kultūros bendruomene bei išmano tuos dalykus, kurie yra aktualūs“.
Be to, R. Popovienė LRT TELEVIZIJAI teigė, kad A. Brokas nėra kokios nors partijos atstovas.
„Viena viceministrė yra tikrai Socialdemokratų partijos atstovė, kita – Lenkų rinkimų akcijos atstovė, trečias – nepartinis“, – sakė R. Popovienė, paneigusi, kad pastarasis deleguotas „Nemuno aušros“.
Kultūros bendruomenei reikalaujant, kad ministerijos vadovybėje nebūtų „Nemuno aušros“ atstovų, partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sakė, jog dėl viceministrų skyrimo tarėsi visa koalicija.
„Aš su niekuo nesitariau, kalbėjau su premjere, pati nesitariau“, – teigė R. Popovienė.
Taip pat skaitykite
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
