Lietuvos kultūros bendruomenė ir jos rėmėjai sekmadienį pradėjo įspėjamąjį streiką dėl Kultūros ministerijos atidavimo partijai „Nemuno aušra“.
Įvairios protesto akcijos prasidėjo nuo ryto Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Streiko kulminacija vyko 14 val., kai daugelyje šalies kultūros įstaigų, aikščių, skverų skambėjo protesto himnu ir „įspėjamąja sirena“ tapusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“.
Sekmadienio rytą prie MO muziejaus Vilniuje jo darbuotojai su miesto šokio teatru ir mokykla „Low Air“ surengė judesio protestą ant muziejaus laiptų – atsuko nugarą kultūros žlugdymui.
Prie Žvėryno tilto, prieš Seimą, maždaug trys dešimtys žmonių protestavo klyksmu.
Pasak laisvai samdomos menininkės Mildos Varanauskaitės, ją šiai akcijai įkvėpė dailininko Edvardo Munko paveikslas „Klyksmas“. Anot kūrėjos, jis atspindi situaciją, kai iš siaubo ir pykčio norėsi tik klykti.
„Norėjosi pažadinti politikų sąžines, todėl susirinkome būtent Neries krantinėje“, – sakė menininkė.
„Tai gali būti paskutinis kartas, kai mes esame vieningi, mes tikime bendryste, mes išeiname į gatves ir aikštes. Mes stojame prieš paniką, melą ir chaosą, mes garsiai pasisakome už laisvę ir demokratiją. Mes laisvai minime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą ir girdime „Jūrą“. Mes griežtai sakome „Ne“ „Nemuno aušrai“ Kultūros ministerijoje“, – kalbėjo M. Varanauskaitė.
„Tai gali būti paskutinis kartas, kai streikuojame dėl Lietuvos, tai gali būti paskutinis kartas, kai kuriame ir buriamės laisvi“, – sakė ji.
Protesto renginiai, per kuriuos kviesta kultūros įstaigas atsiverti lankytojams, suplanuoti praktiškai visoje Lietuvoje.
Vilniaus universiteto Didžiajame kieme dainoms ir šokiams susibūrė etnokultūros bendruomenės, Klaipėdoje surengtos studentų ir jaunimo eitynės nuo Lietuvininkų aikštės iki Teatro aikštės, kurioje vyko Klaipėdos kultūros atstovų solidarumo akcija.
Klaipėdoje menininkai išėjo į gatves kupini pasididžiavimo
Viena iš Klaipėdos jaunimo eisenos dalyvių Adolfina Kunčiūtė pabrėžia, kad uostamiesčio jaunimas ir studentai yra motyvuoti išeiti protestuoti į gatves prieš susiklosčiusią politinę situaciją. „Labai svarbu jiems sukurti terpę ir erdvę kalbėti, išreikšti poziciją: „Ne – „Nemuno aušrai“ kultūroje ir Kultūros ministerijoje“, – kalba A. Kunčiūtė.
Tuo tarpu Klaipėdos universiteto dėstytojas istorikas Vasilijus Safronovas sako norintis, jog Lietuvai vadovautų žmonės, kurie prisiimtų atsakomybę atsižvelgti kultūros bendruomenės narių išreikštą lūkestį.
„Kūrybininkai, mokslo žmonės, Lietuvos šviesuliai sako: „Užtenka kišti į kultūrą tam tikras politines jėgas, kurios visiškai nėra su kultūra. Ir kad imkimės veiksmų, kad to išvengtume“, – tvirtina istorikas.
Kitas įspėjamojo streiko dalyvis teatro aktorius Darius Meškauskas neslepia šiuo metu esantis kupinas pasididžiavimo, jog vėl gyvena pilietinėje visuomenėje, kuri, anot jo, yra paremta vertybėmis, o ne nauda, „išskaičiavimais“ ir pinigais.
„To mūsų valstybei ir trūksta. Ir aš manau aš čia dėl to, kad mes turim priversti mūsų politinį elitą ne tik mūsų klausytis, bet ir išgirsti. Ir suprasti, kad su tokiom vertybėm nieko nebus. Ir su reitingų skaičiavimais, su ministerijų dalybomis, kurios yra iš esmės amoralios, ir, jeigu kalbėt apie reitingus, tai jie privalo pagalvoti, kokie reitingai jų laukia ateityje. Ir mes norim apie tai pasakyti“, – teigia menininkas.
Valdantiesiems – žinutė iš Kauno: „Nebus prie kultūros prorusiškų blakių“
Sekmadienį įspėjamasis streikas vyko ir Kaune, kur kultūros bendruomenė politikams siuntė žinią, jog partijai „Nemuno aušra“ Kultūros ministerijoje – ne vieta. 13 valandą prie Kauno Ąžuolyno bibliotekos susirinkusi minia pajudėjo į Vienybės aikštę, kurią užliejo suskambusi M. K. Čiurlionio „Jūra“ ir politikus kritikuojanti kultūros bendruomenė.
„Nebus čia kaip Vengrijoj, nebus kaip Slovakijoj, nebus prie kultūros prorusiškų blakių“, – skandavo į Vienybės aikštę einanti minia.
„Tai yra pilietinė kultūros bendruomenės akcija, o kultūros bendruomenė esame mes visi, kurie kuriame, kurie skaitome, klausome, keliaujame į festivalius, dalyvaujame diskusijoje, palaikome Ukrainą, giname laisvą žodį ir demokratiją. Laikomės bendro tikslo – „ne“ „Nemuno aušrai“ Kultūros ministerijoje ir kultūroje“, – sekmadienį kalbėjo viena iš įspėjamojo streiko Kaune organizatorių Agnė Pinigienė.
Ji pabrėžė, kad protesto banga kilo ne dėl konkretaus asmens – dabar jau buvusio kultūros ministro I. Adomavičiaus, – o dėl sprendimą kultūros politiką patikėti „aušriečiams“. Pašnekovė džiaugėsi susivienijusia ir bendro tikslo siekiančia kultūros bendruomene.
„Galima sakyti, kad beveik visos Kauno [kultūros] įstaigos susirinko, turime tiek muziejus, teatrus, galerijas, nevyriausybinio sektoriaus atstovus, nepriklausomus menininkus, kūrėjus, studentus, moksleivius“, – vardijo A. Pinigienė.
Šokėjas, choreografas Marius Pinigis kalbėjo, kad neprisijungti prie protesto – tiesiog neįmanoma. „Mūsų pilietinė pareiga yra ginti mūsų valstybę ir demokratines vertybes. Taip, kultūra tapo paskutiniu tašku, <...> mus pačius, menininkus, įspaudė į aklavietę, nes kalba yra apie neapibrėžtą ateitį ir tam tikras baimes. Bet tuo pat metu, galvoju, o kas kitas, jeigu ne kultūros bendruomenė, kuri visada išsiskyrė savo kritiniu matymu, inteligentiškumu, išprusimu, gali situaciją perversti idėjine prasme“, – sakė jis.
Nuo Ąžuolyno bibliotekos laiptų į streiko dalyvius kreipėsi filosofas Gintautas Mažeikis, Kultūros asamblėjos manifestą skaitė aktorius Dainius Svobonas.
„Kultūros klasė laimės šitą mūšį ir Kultūros ministerija bus mūsų. Pagrindinis mūsų tikslas – neleisti „Nemuno aušrai“, kuri yra linkusi į autoritarizmą, linkusi supaprastinti Lietuvos kultūrą – neleisti jiems užimti Kultūros ministerijos. <...> Mes esame labai skirtingi, esame profesionalūs ir nenorime, kad ateitų žmonės, kurie sukurtų vienos liniuotės vienmatę kultūrą, kuri būtų išrikiuota pagal tam tikrą discipliną. <...> Mes nenorime, kad svetimi žmonės, kurie nesusigaudo, kaip mes gyvename, nesupranta mūsų bendruomenės, nesupranta mūsų institucijų, mūsų savivaldos, – mus valdytų, mums įsakinėtų, mus vaikytų ir mums nurodinėtų, kaip mes turime kurti, jausti ir gyventi“, – į minią kreipėsi G. Mažeikis.
Tuo metu Panevėžio kultūros bendruomenė rinkosi Senvagės saloje.
Įspėjamajame streike dalyvaujantis Panevėžio teatro „Menas“ vadovas Anupras Jucius sako, kad visos Panevėžio miesto kultūros įstaigos prisijungė prie įspėjamojo streiko. „Mes visi esam vieningi šiuo klausimu. Mes esam čia – Panevėžyje, kaip matot, net prastas oras neišgąsdino“, – teigia A. Jucius.
Jis atkreipia dėmesį, kad socialinėse medijose įspėjamojo streiko dalyviai ir organizatoriai sulaukia didžiulio palaikymo „iš visos Europos“.
„Mums galbūt aktualu vienyti žmones ir kviesti juos į diskusiją. Manau, kad yra be galo daug neadekvačių žinučių [viešojoje erdvėje], kurios palaiko šitą bendrą mūsų šiuometinę suirutę. Už tai be galo norisi žmones pasikalbėti su visais. Lygiai taip pat su oponuojančia nuomone ir išsiaiškinti, kur yra tie nesutarimo taškai“, – kalba A. Jucius.
Šiauliečių eisena – su melagio nosimi
Įspėjamojo streiko akcija „Tai gali būti paskutinis kartas“ sekmadienį popiet vyko visose Šiaulių miesto kultūros erdvėse. Ją vainikavo meninė akcija–eisena „Melagio nosis“.
Kultūros bendruomenės protesto himnu ir savotiška įspėjamąja sirena virtusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ skambėjo daugiau nei 10 kultūros įstaigų, prieigose ar viešosiose erdvėse.
Viena jų buvo Šiaulių dailės galerija. Prie jos popiet plūstelėjo visa kultūros bendruomenė, nes buvo surengta meninė akcija eisena „Melagio nosis“.
Pagrindinis akcijos akcentas buvo didžiulė kaukė su ilga nosimi. Šį kūrinį su žmona Reda sukūręs menininkas Arūnas Uogintas priminė seną pasaką apie Pinokį, kuriam pamelavus kaskart ilgėdavo nosis.
Paskui melagio nosį bulvaru nešini plakatais žingsniavo šimtai žmonių. Minia nukeliavo iki Povilo Višinskio aikštės, kurioje aktorė Nomeda Bėčiūtė perskaitė kultūros bendruomenės manifestą.
Kalbėjusieji kultūros bendruomenės nariai ragino kovoti ir nesitaikstyti su politikų melu.
Beje, įspėjamosios akcijos organizatoriams pavyko atsiriboti nuo politikos. Minioje buvo matyti keli vietos politikai, bet jie laikėsi atokiai, o prie mikrofono jų niekas nekvietė.
Šiaulių miesto kultūros bendruomenės įspėjamasis protestas pasitiko atviromis durimis – daugelis įstaigų kvietė lankytis nemokamai, ragino nebūti abejingais ir dalyvauti menininkų akcijose.
Prie akcijos jungiasi ir šalies muziejai, teatrai, galerijos bei meno kolektyvai, rengiamos nemokamos paskaitos, meninės instaliacijos ir pasirodymai, kitos veiklos.
Lietuvos kino kūrėjai organizuoja „Kino festivalį“ – filmų peržiūrą keliose dešimtyse Lietuvos miestų bei Kyjive.
Taip pat šalies kino festivalių bendruomenė – „Kino pavasaris“, Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, „Nepatogus kinas“, Vilniaus dokumentinių filmų festivalis, komedijų kino festivalis „Tik be dramų“, video žaidimų ir animacijos festivalis BLON – organizuoja akciją „Streiko kinas“.
Vilniuje visą dieną nemokamai bus rodomi filmai, kurie „sujungs, įpūs bendrystės, dvasios, ir demonstruos sėkmingo protesto pavyzdžius“, teigia organizatoriai.
Primename, kad kultūros bendruomenės streiką išprovokavo valdančiųjų sprendimas Kultūros ministeriją atiduoti „Nemuno aušrai“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl neapykantos skatinimo ir Holokausto neigimu, jis taip pat yra abejojęs paramos Ukrainai tikslingumu.
Kultūrininkų teigimu, „aušriečių“ vadovavimas Kultūros ministerijai kelia grėsmę kovai su dezinformacija, žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.
Kritikos dėl nekompetencijos sulaukęs iš pareigų penktadienį atsistatydino „aušrietis“ kultūros ministras Ignotas Adomavičius.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
