Savaitgalį per Lietuvą ir pasaulį nuvilnijo kultūros streiko banga su M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ akordais. Šios savaitės renginiuose taip pat vyraus budrumo ir akylumo motyvai.
Iki spalio 12 dienos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Alytaus, Utenos, Anykščių ir Visagino gyventojai galės mėgautis Kanų, Berlyno, Lokarno ir San Sebastiano kino festivaliuose atrinktais filmais. Šiųmečio festivalio „Lokys, liūtas ir šakelė“ kreipinys – „Kelias atsiveria einant“. Pagrindinis filmų veikėjų variklis – judesys, verčiantis juos judėti į priekį – eiti, važiuoti, plaukti, skristi. Kartu su originaliausiais šiuolaikinio kino autoriais kviečiame nestovėti vietoje, leistis į netikėtumų kupinas keliones, kurių magiški maršrutai – nesuplanuoti ir nenuspėjami.
Spalio 5–15 dienomis Panevėžio teatre „Menas“ ir kitose miesto erdvėse vyks tarptautinis mažosios scenos festivalis „Baltic Small“, kurio tema – šviesa. Žiūrovai kviečiami atrasti jos galią: vidinę kibirkštį, kuri uždega sielą, augina ir įkvepia. Programoje jūsų lauks patirtinio teatro ir šiuolaikinio cirko reginiai, pjesių skaitymai, spektakliai, pritaikyti žmonėms su regos sutrikimais.
Čia pamatysite ir „Teatrono“ šiuolaikinio cirko ir teatro esė apie mirties baimę ITCH. Dabartiniame kontekste, kai mirtis gali ištikti netikėtai – pandemijos, karas, ekologinės katastrofos, – kalbėti apie nerimą ir baimę yra tinkamas laikas. Spektaklio literatūrine atspirtimi tapo psichoterapeuto Irvino D. Yalomo knyga „Žiūrėti į saulę: kaip įveikti mirties baimę“, kurioje mirties baimė nagrinėjama per literatūros, filosofijos ir I. Yalomo pacientų patirčių prizmę.
Spalio 6 d. nuo 18 val. Energetikos ir technikos muziejuje karaliaus eksperimentuojantys įvairių sričių menininkai. Netradicinėse erdvėse bus pristatytos trys scenos meno sąvokas kvestionuojantys darbai, laimėję Meno ir mokslo laboratorijos konkursą.
Šokio performanse „Saliva“ tyrinėjamos fosilijos, dehidratacijos, gyvybės bei išnykimo temos ir jų susipynimas praeities ir dabarties kontekstuose. Pasirodymas taps tiltu tarp išnykusios gyvybės pėdsakų ir trapios šiandienos, kurioje kuriasi karų bei ekologinių katastrofų nuniokoti peizažai.
Spektaklyje „Septyni paveikslai apie entropiją“ meilė išbandoma mirties ir chaoso dėsnių. „Giesmių giesmė“ tampa jų garsu ir kūnu: malda, geismo himnu, baimės šešėliu. Tai meilės, kuri ieško būdų pasipriešinti entropijai, apgiedojimas.
Tarpdisciplininis garso ir judesio performansas „dis|connect“ tyrinės, kaip technologijų raida keitė žmogaus bendravimą ir santykį su savimi, kitais bei aplinka. Lėtesnį gyvenimo ritmą, gyvą kontaktą, buvimą „čia ir dabar“ pakeitė nuolatinis skubėjimas, informacijos perteklius. Šioje realybėje technologinė priklausomybė neretai tampa atskirties priežastimi.
Spalio 6 d. Ąžuolyno bibliotekoje 5–7 metų vaikams knygą skaitys žinomas aktorius, televizijos laidų vedėjas, o svarbiausia – TĖTIS Andrius Žiurauskas. Iniciatyva „Tėčiai skaito vaikams“ siekiama padrąsinti tėčius atrasti skaitymo vaikams džiaugsmą. O smagiausia, kad čia vaikai gali atsivesti savo mamą ar tėtį, o ne atvirkščiai.
Spalio 7 d. Kauno Ąžuolyno bibliotekos Žvaigždžių salėje vyks jautrus ir asmeniškas susitikimas su violončelės meistru Davidu Geringu, kuris pristatys kertinius jo biografijos momentus įamžinančią knygą „Tik niekam nesakyk“.
Davidas Geringas – vienas žymiausių pasaulio violončelininkų. Apie save jis sako, kad gimė tris kartus: 1946-aisiais Vilniuje, kai jį pagimdė mama, 1963-iaisiais Maskvoje, pradėjęs mokytis pas didžiausią šimtmečio violončelininką Mstislavą Rostropovičių, ir 1975-aisiais, emigravęs iš Sovietų Sąjungos į Vakarus.
Pristatymo metu lauks Geringo dovana klausytojams – svečias pažadėjo atlikti kelis kūrinius.
Panardyti knygų gausoje kvies naujas renginys – „Kauno knygų mugė 2025“, kuri suburs knygų leidėjus, kūrėjus, knygų autorius, rašytojus, knygynus ir skaitytojus „Žalgirio arenoje“ spalio 10–12 dienomis, Parodoje lankytojų lauks knygų naujienos, susitikimai, jaukūs ir įtraukiantys kultūriniai renginiai.
Spalio 7 d. Dailininkų sąjungos galerijoje atidaroma Simonos Bagdonaitės-Gubinienės paroda „Lost in circus“, kurioje kalbama apie nepatogų grožį, klouno kaukę, kurią nešioja kiekvienas, net pats rimčiausias žmogus. Tai pasakojimas apie pasimetimą tarp vaidmens ir tikrovės, tarp spalvų triukšmo ir vidinės tylos.
Ši paroda – siurrealistinis klounų pasaulis, kuriame groteskas, ironija ir poezija susilieja į vieną organišką karnavalą. Tai kelionė per pasaulį, kur cirkas nebe pramoga, o būsenų labirintas. Per cirko metaforą regime save – kur ryškios spalvos slepia tylą, o priverstinė šypsena virsta tylia išpažintimi.
Spalio 8 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas kviečia į tarptautinę konferenciją „Karo filosofija / Filosofija kare“.
Šiuolaikinėje Europos filosofijoje yra du pagrindiniai požiūriai į karo problemą. Vienas iš jų grindžiamas Kanto, kitas – Hegelio koncepcija. Rusijos karas prieš Ukrainą yra naujas iššūkis mūsų civilizacijai, kuris provokuoja naują karo fenomeno interpretaciją.
Maskva keičia „švelniosios galios“ politiką tuo, ką galima vadinti „aštriosios galios“ strategija kare prieš Vakarus. Atgaivindamas sovietinių laikų aktyviąsias priemones ir derindamas jas su šiuolaikinėmis medijų technologijomis, Kremlius vykdo sisteminę kampaniją, siekdamas griauti pasitikėjimą demokratija Vakaruose. Putinas instrumentalizuoja neapibrėžtumą ir abejonę, paverčia tai ginklu.
Kaip Rusijos imperializmas skiriasi nuo praėjusių amžių Europos imperializmų? Kokios konceptualinės sistemos mums vis dar trūksta, kad galėtume jį apibūdinti ir į jį reaguoti? Kaip Rusijos invazija į Ukrainą susijusi su Rusijos imperialistiniais siekiais? Kokias pamokas galime iš to išmokti XXI amžiuje?
Šias ir daugelį kitų temų konferencijoje Vilniaus universiteto Centrinių rūmų salėje aptars iškilūs mokslininkai iš Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos.
Spalio 9 d. Šiaulių koncertų salė „Saulė“ skęs dūmuose, saksofono skambesy, jos parketas drebės nuo žavingų šokėjų kojų. Tai – tikrovė ar iliuzija? „Jazz happens / Prohibicijos aidai“ nukels į svaigų prohibicijos laikų bruzdesį, kai noras džiaugtis muzika ir šokiais buvo stipresnis už bet kokį draudimą. Džiazo namų šeimininkas įspės jaustis laisvai, bet mėgautis tyliai, nes net ir aplink šią magišką erdvę kartais prasiaučia reidai. Sveiki atvykę ten, kur susitinka magija ir džiazas!
Spalio 9 ir 10 d. Lietuvos nacionaliniame teatre viešės portugalų ir prancūzų prodiusuotas spektaklis „Katarina ir fašistų žudymo grožis“. Jį režisavo prestižinio Avinjono teatro festivalio meno vadovas, aktorius, režisierius ir dramaturgas Tiago Rodriguesas – vienas ryškiausių šiandienos Europos teatro kūrėjų. Spektaklis kalba apie tai, kokiame smurto pasaulyje šiuo metu gyvename, kaip bandome Europoje apginti demokratiją. Jame keliami klausimai: kas yra fašizmas? Ar kovojant už geresnį pasaulį leistina griebtis smurto? Ar galime ginti demokratiją ginklais ir priemonėmis, kurios savo esme yra antidemokratinės?
Spektaklis apkeliavo daugelį didžiųjų pasaulio festivalių ir yra apdovanotas svarbiais prizais, tarp jų – Geriausio užsienio spektaklio prizu „Ubu“ apdovanojimuose Italijoje (2023) ir Prancūzų kritikų asociacijos apdovanojimu (2023).
Spalio 10 d. Klaipėdos koncertų salėje vyks šiuolaikinės muzikos festivalio „Permainų muzika“ baigiamasis koncertas, kuriame Rytai susitiks su Vakarais. Čia skambės mistiškoji garsiausio pasaulyje estų kompozitoriaus Arvo Pärto muzika, Tibeto mantrų įkvėptas Peeterio Vähi kūrinys, legendiniu tylos simboliu tapęs Johno Cage’o „4’33“. Juos atliks pripažintas kamerinis orkestras iš Estijos „Glasperlenspiel Sinfonietta“, kuriam diriguos barokinės bei šiuolaikinės muzikos puoselėtojas Andresas Mustonenas.
Spalio 11 d. Lietuvos nacionalinį dramos teatrą apgaubs „Migla“ – sapną primenanti psichodelinė drama, kurioje realybė susilieja su prisiminimų, fantazijos ir magijos pasauliu.
Šiaulių dramos teatro spektaklis kviečia žiūrovus tą pačią istoriją pamatyti du kartus skirtingais kampais. Ar gali būti taip, kad kiekviena istorija turi dvi, tris, o gal net tūkstantį ar milijoną jos matymo galimybių? Pasirodo, kad bent jau tais atvejais, kai istorija skendi migloje, taip tikrai gali būti. Migloje konfliktai ir dialogai tampa vis labiau efemeriški, o ribos tarp veikėjų ir juos supančio pasaulio blunka.
Ar įmanoma grįžti atgal į savo praeitį? Ar įmanoma praeičiai ir dabarčiai susidurti, nesunaikinant vienai kitos? Atsakymų į šiuos klausimus bando ieškoti režisierius Aleksandras Špilevojus, panardindamas mus į miglą, kurioje matyti pasaulį yra kur kas sunkiau, nei jį pajausti.
Spalio 11 d. MO muziejuje atidaroma nauja paroda „Amžinai laikina“. Pirmą kartą MO muziejuje modernus ir šiuolaikinis menas susitiks su senaisiais dailės kūriniais, siekdami atrasti bendrumą.
Paroda kviečia dailės istoriją interpretuoti ne vien kaip stilių ar epochų kaitą, o kaip žmonių pastangas suprasti save pasaulyje. Pristatomi kūriniai apims laikotarpį nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šiuolaikinio meno, tačiau parodoje nebus sekama dailės istorijos raida. Pasakojimas skleisis teminiuose skyriuose, skirtuose amžinai svarbiems klausimams, o visą kompoziciją jungs laiko tema. Pasak muziejaus direktorės, kultūros protestų kontekste parodoje išryškėja nauji prasminiai sluoksniai.
„Amžinai laikina“ atidarymą spalio 11 d. lydės pranešimai, diskusijos, režisieriaus Pauliaus Markevičiaus spektaklio fragmentai ir vakarą vainikuosianti alternatyvaus roko grupė „Abudu“.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
