Bene anksčiausiai prie kultūros streiko spalio 5 dieną prisijungė MO muziejus. Jau 10 val. ryto muziejaus laiptus nugulė kūnai – vyko performatyvi judesio protesto akcija.
Pasak MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės, net atleidus kultūros ministrą iš užimamų pareigų, protesto priežastis lieka ta pati – griežtas ir bekompromisis „ne“ kultūroje partijai, kurios veikla nukreipta prieš demokratinę kultūrą ir vertybes, prieš Lietuvos pamatinius saugumo interesus, kuri kartoja Kremliaus naratyvus ir skaldo visuomenę, skleidžia neapykantos kalbą.
„Esant išorinei grėsmei, turime ypač rūpintis vieningumu viduje. Būtent todėl pakvietėme visus jungtis į performatyvią judesio akciją – taip puoselėjant bendrystę ir dar kartą liudijant tvirtą susitarimą, kad mums svarbu laisvė ir dėl jos esame nepalaužiamai vieningi. Būtent toks kultūros bendruomenės svarbiausias tikslas – aktyvinti mūsų pilietinę visuomenę susitelkti dėl mūsų šalies demokratinės kultūros tam, kad mūsų neištiktų scenarijai, kada valstybės pamatai paplaunami iš vidaus“, – sako M. Ivanauskienė.
Keliems šimtams judesio protesto dalyvių atliekant vieną pasikartojantį nepritarimo gesto judesį, žmonių kūnai MO muziejaus lauko erdvėje kūrė bendrą protesto erdvę. „Mes atsukame nugarą ir atstumiame „Nemuno aušrą“, parodydami, kad nenorime jos matyti atstovaujančios kultūrą. Pasirodymas truks daugiau nei valandą. Tai pastovus, kanoninis besikartojantis veiksmas,kurio gestai lengvai nuskaitomi ir išreiškiami, kad galėtų prisijungti bet kuris praeivis", – sako choreografė Airida Gudaitė.
„Kai valdžia ar sistema žmogų paverčia tik statistika, dokumentu ar vienetu, negirdi, nemato, kūno protestas sako: „Aš esu gyvas ir reiškiu nepritarimą „Nemuno aušros“ pozicijoms kultūros ministerijoje.“ Visuomenės vyksmai šioje situacijoje taip pat tampa pasikartojimu. Žmonės vėl išeina į gatves, pasirašo peticijas. Pasikartojime ir bendrystėje glūdi stiprybė – tai tampa nepritarimo ženklu. Ir mes savo tiesą kartosime tiek kartų, keik reikės ir nepasiduosime“, – sako A. Gudaitė.
Akciją stebėjusi Šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė atėjo su panašiu nusiteikimu:
„Mūsų gretos auga. Jose žmonės, kurie padėjo parašus ant peticijos, žmonės, kurie tyliai dirba regionuose ir, galbūt, šiandien negali išeiti, nes bijo. Kai kurios kultūros įstaigos negalės atverti durų, nes toks nurodymas yra nuleistas iš viršaus. Šiandiena yra visų šitų žmonių diena pasakyti labai aiškų „ne“. Ir pasakyti, kad mes neleisim Lietuvos vairuoti į tą pusę, į kurią mus nori nuvairuoti priešiški kaimynai. Nepasiduosim šitai propagandai ir smegenų pudrinimui. Su tokiu jausmu atėjau šiandien. Ir su didele viltimi ir tikėjimu, kad mums pavyks. Nes jei jų nebūtų, nebūtų tiek daug žmonių ir ryžto. Man atrodo, tai yra labai jautrus momentas – matyti pasipriešinimo žemėlapį, kuris apima ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Mes gyvename keturioliktą pasipriešinimo dieną ir jau surengėme didžiulį streiką, turėjom mitingą, tris asamblėjas, surinkome per 70 tūkst. parašų po peticija. Tai yra istorinis momentas Lietuvai. Manau, kad dalyvaujantys procese pasakos tai savo vaikams, ir tai įeis į vadovėlius.“
LRT.lt primena, kad šalies vadovui paskyrus „aušrietį“ Ignotą Adomavičių naujuoju kultūros ministru, kilo kultūros bendruomenės pasipiktinimo ir protestų banga.
Praėjusį ketvirtadienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros buvo surengtas protestas, kuriame bendruomenė reikalavo, kad Kultūros ministerija neliktų „Nemuno aušros“ rankose, o institucijai vadovautų kompetentingas, jų interesams tinkamai atstovaujantis profesionalas.
Kultūros bendruomenė taip pat platina ir peticiją – ją jau pasirašė per 70 tūkst. žmonių.
Penktadienį kultūros ministras Ignotas Adomavičius pranešė apie pasitraukimą iš užimamų pareigų.
Nepaisant ministro atstatydinimo, kultūros bendruomenė laikosi principinės pozicijos – atitraukti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos, nes galios suteikimas jos atstovams, pasak kultūros atstovų, kelia grėsmę žodžio laisvei ir kitoms demokratinio pasaulio vertybėms.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
