„Tarptautinis bendradarbiavimas miršta ir mes tampame juodąja dėme Europoje“, – sako anksčiau iš Slovakijos Nacionalinio dramos teatro vadovo pareigų už esą „politinį aktyvizmą“ teatre atleistas Matejus Drilicka. Anot jo, dabartinė Slovakijos kultūros ministrė Martina Šimkovičová sėkmingai vykdo šalies valdžios uždavinį – išvesti kultūros sektorių iš vėžių. Slovakijos kultūros bendruomenės atstovai protestuoja beveik metus, bet ultranacionalistų paskirta ministrė ir kultūrą represuojanti politika nesikeičia. Kaip slovakai priešinasi Roberto Fico kultūros politikai?
„Jie stengiasi sukurti autoritarinį režimą“
2023 m. Slovakijos rinkimuose balsų daugumą gavo Roberto Fico vadovaujama kairiųjų populistų partija „Kryptis – socialdemokratija“, kuri į koaliciją paėmė ultranacionalistus. Pastariesiems atiteko Kultūros ministerija, o ministre paskirta Martina Šimkovičová, kuri sukėlė ne mažiau audringą slovakų reakciją nei Lietuvoje „Nemuno aušros“ į kultūros ministrus deleguotas partietis Ignotas Adomavičius.
Slovakijoje, 2024 m. rugpjūtį, šalies valdžia pradėjo atvirą kultūros represiją, kontrolę ir cenzūrą. Didžiulį pasipiktinimą sukėlė Slovakijos nacionalinio teatro ir nacionalinės galerijos vadovų atleidimas už esą progresyvų liberalųjį politinį aktyvizmą ir tradicinių vertybių nepaisymą. Taip pat šalyje rugsėjį įsiplieskė kultūros bendruomenės atstovų protestai, buvo rašomos peticijos, o lapkritį 177 Slovakijos nacionalinės galerijos darbuotojai išėjo iš darbo. Be to, prieš kiekvieną nacionalinio teatro spektaklį aktoriai ėmė skaityti pareiškimus.
Slovakų rašytojas Michalas Hvorecký prisimena, jog kultūros ministre paskyrus M. Šimkovičovą, Slovakijos Vyriausybė sulaukė daug kritikos, mat naujoji ministrė visuomenėje jau buvo žinoma dėl skleidžiamos „pavojingos dešiniojo sparno ideologijos“.
„Žinojome apie jos rasistišką ir antisemitinį požiūrį. Ji buvo garsi internetinė dešinioji nuomonės formuotoja – turėjo tinklalaidę, į kurią kviesdavo svečius iš nacių scenos, iš prieš skiepijimą nusiteikusių žmonių bendruomenės, Baltosios jėgos šalininkus. Aš ir kiti įspėjome, ką reiškia tokius asmenis paskirti į valdžią, įtraukti juos į valdžios koaliciją. [Dabar] mes beveik dvejus metus matome pasekmes, ką reiškia toks puolimas prieš protą, prieš švietimą, prieš apšvietą“, – komentuoja LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ pašnekovas.
Taip pat M. Hvorecký teigia, kad Slovakijoje yra vykdomas „sisteminis planas“, kuris puikiai sekasi šalies valdžiai.
„Kultūriniais karais galima suskaldyti žmones, poliarizuoti visuomenę ir skleisti neapykantą. Galima nuolatos ieškoti naujų priešų. Dabar LGBT bendruomenė kalta, kultūrinė bendruomenė, mokslininkai. Žodžiu, šalies elitas valstybei, Vyriausybei tapo jų priešu“, – teigia slovakų menininkas.
Jis tvirtina, kad Slovakijos valdžia stengiasi įbauginti kitaip mąstančius ir nepalankius žmones.
„Jie stengiasi mus uždaryti į kalėjimą arba priversti mokėti didžiules baudas, dešimtis tūkstančių eurų. Jie stengiasi skleisti baimę, jie mokosi iš Rusijos, jie keliauja į Maskvą, jie turi daug ryšių su dešiniąja politine spektro dalimi Vakarų Europoje. Jie stengiasi sukurti autoritarinį režimą Slovakijoje viduryje Europos – tai yra labai rimta. Ir kultūra tapo šio karo centru“, – Slovakijos politinę padėtį vertina rašytojas.
Be to, anksčiau kultūros ministrė M. Šimkovičová savo kalbose ėmė įvardinti rašytoją H. Hvorecký kaip priešą, o tada padavė menininką į teismą už šmeižtą. M. Hvorecký pabrėžia, kad ne vienas Slovakijos visuomenės veikėjas valdžios atstovų, o ypač partijos „Kryptis – socialdemokratija“ narių, buvo paduotas į teismą.
„Tai yra būdas įbauginti asmenis, turinčius kitokią nuomonę, kad jie pradėtų cenzūruoti save, kalbėdami su visuomene, atsargiau rinktųsi savo žodžius. Mums reikia su tuo kažkaip dorotis. Mums reikia solidarumo iš užsienio ir kultūrinėje scenoje išties yra gausu solidarumo. Kultūros darbuotojai yra asmenys ir dabar jie yra taip susivieniję, kaip nebuvo susivieniję per praėjusius 35-erius metus. Mes tikrai nesudedame ginklų“, – tvirtina laidos pašnekovas.
„Nenuvertinkite savo naujojo kultūros ministro“
Tuo tarpu buvęs Slovakijos Nacionalinio dramos teatro vadovas Matejus Drilicka pasakoja, jog, suformavus naująją Vyriausybę, šis po pusės metų buvo atleistas iš savo pareigų.
„Iš pradžių [Vyriausybė] nepateikė oficialios priežasties, kodėl buvau atleistas, bet vėliau išleido visą priežasčių sąrašą. Viršuje buvo tokia priežastis, kad aš atnešu politinį aktyvizmą į teatrą. Tai buvo tiesiog netiesa. Arba jie tiesiog nesupranta teatro prigimties, kas yra teatras“, – situaciją komentuoja M. Drilicka.
Jo akimis, šiuo metu Lietuva pateko į panašią politinę situaciją, kaip ir Slovakija. M. Drilicka sako klaidingai galvojęs, kad nuomonės formuotoja M. Šimkovičová, tapusi kultūros ministre, tiesiog erzins visuomenę, stokos kompetencijos ir kaišios pagalius į ratus.
„Ji turi labai aiškią užduotį ir ją labai tiksliai vykdo. O ta užduotis yra sunaikinti, išvesti kultūrinį sektorių iš vėžių. Ji turi visus įrankius tam tikslui pasiekti“, – teigia iš Slovakijos Nacionalinio dramos teatro vadovo pareigų anksčiau atleistas M. Drilicka.
Jis pasakoja, kad tapusi kultūros ministre M. Šimkovičová surengė pagarsėjusią spaudos konferenciją, kurios metu pasakė, jog slovakų kalba bus tik slovakams. Tuo metu, kaip pasakoja laidos pašnekovas, visuomenė iš jos juokėsi, bet dabar iš tokių pareiškimų nebesijuokiama.
„Ji labai uoliai dirba ta linkme. Tarptautinis bendradarbiavimas miršta ir mes tampame juodąja dėme Europoje. Netrukus bus tik slovakų kalba, nieko daugiau nepripažinsime. (...) Nemanau, kad ji turi tikslią strategiją. Jos ir dešiniosios rankos Lukášo Machalo strategija – jis yra labai svarbus ideologijos kūrėjas, kuriantis naikinimo planą, – yra viską suvaldyti. Vos tik kokios institucijos vadovas parodo kokius nors ženklus, kad nepritars, jį tiesiog atleidžia“, – pasakoja laidos pašnekovas.
Taip pat M. Drilica pastebi, kad panašus kultūros politizavimo procesas vyko Vengrijoje, tačiau per ilgą laiką ir subtiliau nei Slovakijoje.
„Kartu jie daug investavo į institucijas, kurios pakluso. Slovakijoje jie tiesiog naikina, atleidžia, bet neinvestuoja. Jie kaip tik net negali apmokėti sąskaitų institucijoms, tad problema yra kiek kitokia, bet rezultatas yra toks pats – visiška kontrolė institucijose, jų gaminamoje produkcijoje. Jokios mąstymo ar išraiškos laisvės“, – kalba anksčiau iš pareigų atleistas Slovakijos Nacionalinio dramos teatro vadovas.
Hvorecký siūlo Europai aktyviau vienytis prieš ultradešiniuosius
Tuo tarpu H. Hvorecký pabrėžia, kad Slovakijoje vykstančių kultūrinių karų pasekmės yra didžiulė nelaimė, kurios nereikia nuvertinti.
„Žmonės jaučia, kad jie netenka kažko labai svarbaus savo identitetui, tapatybei, šeimai. Jie myli tas institucijas, mėgdavo ten eiti, bet dabar nebėra jokios strategijos artimiausiai ateičiai. Ir žmonės bijo, kad to neteks, o vėliau tai pataisyti gali užtrukti labai ilgai, gali prireikti labai daug energijos“, – tvirtina slovakų rašytojas.
Be to, menininkas pabrėžia, kad pirmą kartą per 120 metų nuo seniausio Slovakijos nacionalinio teatro gyvavimo pradžios šiam nebuvo skirta jokio valstybės finansavimo. Tad šį rudenį ir žiemą, pasak H. Hvorecký, Slovakijos nacionaliniame teatre nebus naujų spektaklių, bus rodomas tik senas repertuaras.
„Taip pat slovakų nacionalinėje meno galerijoje, kur parodos planuojamos 3 metams į priekį, ten buvo 16 ar didesnių parodų kitiems metams, ir iš tų 16 parodų vis dar planuojamos tik 2. Ir dar nėra aišku, ar [šios parodos] bus pristatytos. Slovakijos visuomenė pradeda matyti kultūrinių karų rezultatus: kaip smunka pristatomo meno vertė visuose lygiuose: muziejuose, meno galerijose, Kultūros ministerijos valdomose institucijose“, – situaciją vertina laidos pašnekovas.
Jo teigimu, ultradešiniųjų politinių jėgų grėsmę patiriančios Europos valstybės turi aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje.
„Išties daug kas vyksta, bet to nepakanka. Mes regime, kad ultradešinieji tebepopuliarėja ir mums vis dar reikia rasti būdą juos sustabdyti. Ilgą laiką žmonės Rytų Europą laikė jaunąja demokratija – silpnomis, kaip ir problematiškomis, bet mes matome, kad šiuo metu esame daug stabilesni, yrant senesnėms demokratijoms. Demokratija gali mirti. Pasauliniu mastu situacija yra nenuspėjama. Pažiūrėkite į JAV, į Vidurio Rytus. Manau, kad vienintelis būdas kovoti su tomis permainomis yra susivienyti ir dirbti išvien“, – teigia slovakų rašytojas.
Taip pat slovakų rašytojas teigia, jog visame pasaulyje protestuotojams prieš šalies valdžią yra sunku pasiekti savo tikslus.
„Mes esame parlamentinė demokratija, tad veiksmus reikia pasiekti politiškai per rinkimus. Ir taip pat reikia susivienijusios opozicijos – pas mus ji yra susiskaldžiusi. Reikia daug darbo ir vienybės. Ir daugeliu atžvilgių mes nepasiekėme savo tikslų, bet protestais pasiekėme daug, tačiau toli gražu ne viską. (...) Vienas pagrindinių tikslų, kad kultūros ministrė atsistatydintų, nebuvo pasiektas, todėl mes neturėtume pasiduoti, protestai turi tęstis. Ir pakeitę Konstituciją, esu tikras, jie ras kitų priemonių tais pokyčiais suskaldyti opoziciją dar labiau, bet turime tęsti darbą“, – įsitikinęs M. Hvorecký.
Plačiau – laidos įraše
Parengė Emilis Jakštys
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
