Svarstote, kokią knygą perskaityti šią vasarą? Rašytojas ir LRT RADIJO laidos „Daiktiniai įrodymai“ vedėjas Aidas Puklevičius dalijasi rekomenduojamų grožinės ir negrožinės literatūros kūrinių dešimtuku. Kraujas, anglis, nepasisekę Marko Twaino verslai, nacistinės Vokietijos gyventojų sapnai bei pasivaikščiojimai nepažintais garsiausio pasaulyje muziejaus koridoriais.
Puklevičiaus negrožinės literatūros vasaros skaitinių penketukas
Kalbėdamas apie tai, kaip atsirenka skaitomas knygas, rašytojas A. Puklevičius sako atsižvelgiantis į solidžių leidinių ir kai kurių interneto platformų redaktorių ir kritikų rekomendacijas. Jis perspėja, kad į rekomenduojamų vasaros skaitinių dešimtuką patenkantys leidiniai kol kas nėra išversti į lietuvių kalbą.
Šią vasarą rašytojas skaitytojams siūlo sutelkti dėmesį į amerikiečių autoriaus Rono Chernow parašytą M. Twaino biografiją. Pasak A. Puklevičiaus, garsaus amerikiečių rašytojo biografas neblogai atskleidė, kaip pietinėje valstijoje Misūryje gimęs ir augęs M. Twainas tapo juodaodžių vergijos kritiku ir susidraugavo su į laisvę iš vergovės pabėgusiu Fredericku Douglassu.
Anot jo, biografijos autorius itin daug dėmesio skiria nesėkmingų M. Twaino bandymų sukurti verslą gvildenimui, todėl kartais knygoje išnyksta tai, ko pats skaitytojas tikėjosi surasti.
„Būtent apie M. Twaino literatūrą. Tai, kaip jis rašė, kaip jis atkeliavo iki to, kad gimė „Heklberio Fino nuotykiai“, „Tomo Sojerio nuotykiai“, kaip gimė autobiografinė knyga „Gyvenimas Misisipėje“. Galbūt šito šiek tiek trūksta“, – komentuoja jis.
Taip pat A. Puklevičius sako, kad nors ir mėgsta įveikti didelės apimties knygas, šį kartą tūkstančio puslapių storio knyga galėjo būti trumpesnė. Tiesa, jis pažymi, kad visgi ši amerikiečio rašytojo biografija yra monumentalus darbas.
Anot A. Puklevičiaus, knygos autorius sako netikintis pastaruoju metu itin madingomis aplinkosaugos pozicijomis.
„Reikia nukelti skrybėlę ir padėkoti R. Chernow už tokį didelį triūsą, kurį jis atliko rašydamas šią knygą“, – kalba rašytojas.
Kitoks žvilgsnis į energetikos istoriją
Taip pat A. Puklevičius siūlo vasarą perskaityti prancūzų ekonomikos ir istorijos profesoriaus Jeano-Baptiste'o Fressoz knygą „More and More and More: An All-Consuming History of Energy“.
Anot A. Puklevičiaus, knygos autorius sako netikintis pastaruoju metu itin madingomis aplinkosaugos pozicijomis. Pavyzdžiui, kad yra svarbu atsisakyti iškastinio kuro ir sugebėti panaudoti naujas žalias, atsinaujinančias technologijas. Knygos autorius atskleidžia, jog 19 amžiuje Anglija sunaudojo daugiau medienos, mat šaliai reikėjo paramstyti šachtų sienas, kuriose buvo kasamos anglys.
„Ir dabar tie dalykai, kuriuos vadiname atsinaujinančiais šaltiniais arba objektais, kurie naudoja atsinaujinančią energetiką, jiems sunaudoti reikia iškastinio kuro, kuris niekur nedingo“, – apie knygą pasakoja A. Puklevičius.
Žmonija trokšta įsivaizduoti katastrofas
Taip pat rašytojas pataria perskaityti ir kiek lengvesnį leidinį – rašytojo Tomo Phillipso knygą „A Brief History of The End of a F*cking World“. Pasak A. Puklevičiaus, vien iš pavadinimo galime suprasti, kad autorius ne visais klausimais rašys rimtu tonu.
„T. Phillipsas kviečia į linksmą ir įžūlią kelionę per blogiausius žmonijos momentus: epines nesėkmes, katastrofiškus sprendimus ir tuos atvejus, kai vos savęs neišnaikinome. Jis tai daro šiek tiek filosofiškiau, siūlydamas pažiūrėti į pačią [žmonijos] pradžią: „Kodėl tiek daug religijų ir tikėjimų yra vadinamasis eschatologinis momentas – tai yra, kad viskas kažkada turi pasibaigti apokalipse“, – dalijasi A. Puklevičius.
Anot jo, knygos autorius atskleidžia, jog noras įsivaizduoti katastrofas yra būdingas žmonijos psichikai nuo seniausių laikų.
„Linksmas ekskursas, baksnojant į kvailiausius mūsų prietarus ir kartu ieškant, o kuo tie prietarai yra paremiami ir taip įsitvirtinę mūsų psichikoje, kad su mumis gyvena ilgus metus“, – mintims apie knygą dalijasi laidos vedėjas.
Nacistinės Vokietijos gyventojų košmarai
A. Puklevičius taip pat rekomenduoja skirti dėmesio žydų tautybės rašytojos Charlotte Beradt knygai „The Third Reich of Dreams. The Nightmares of the Nation“. Jis sako, kad šiame darbe autorė atskleidžia nacistinės Vokietijos gyventojų sapnus.
„Idėja, kad sapnai yra tautos psichikos atspindys, tikrai originali ir sukrečianti. Knyga yra gana trumpa. Trumpos, bet stiprios istorijos, lengvai skaitomos dalimis. Tik tai vienas dalykas – kartais [knyga] gali pasirodyti pasikartojanti, nes daug sapnų atspindi panašias baimes. Kartu ji yra slegianti, todėl nelabai tinka tiems, kas vasarą ieško lengvo skaitinio“, – pažymi A. Puklevičius.
Rašytojas teigia, kad ši rekomendacija gali greitai „sukratyti“ skaitančiojo psichiką. A. Puklevičius neslepia, kad iki šios knygos pats nėra pagalvojęs, jog pasitelkiant sapnų analizę galima nagrinėti kolektyvines tautos patirtis. Anot jo, šis leidinys gali paskatinti mus svarstyti ir apie tai, ką sapnavo sovietinės Lietuvos gyventojai.
Nepažintais Luvro muziejaus koridoriais
Užbaigdamas negrožinės literatūros rekomenduojamų knygų penketuką, A. Puklevičius rekomenduoja pasidomėti bene garsiausiu pasaulyje Luvro muziejumi. Knygos „Adventures in the Louvre: How to Fall in Love with the World's Greatest Museum“ autorė Elaine Sciolino jungia meno istorijos pasakojimą su asmeninėmis detalėmis.
„[Skaitydamas] sužinai dalykų, kurių mažai galėjai žinoti: kaip atrodo tuneliai po muziejumi, kaip atrodo jo apsauga. Kaip atrodo muziejaus retenybių atkūrimo skyrius, į kurį, beje, galima užeiti. Ten, pasirodo, yra lentelė, sakanti, kad negalima užeiti, bet jūs galite užeiti, ir ten dirbantys žmonės mielai papasakos apie tai, ką ten dirba restauruodami ar atkurdami <...> retenybes“, – pažymi jis.
Taip pat A. Puklevičius pažymi, kad daug žmonių iš Luvro muziejaus išeina nusivylę, mat atkeliauja tikėdamiesi pasidaryti asmenukę prie garsiojo „Monos Lizos“ paveikslo. Anot jo, ši knyga gali padėti suformuluoti realius lūkesčius apsilankymui Luvre bei suvokti, ką galima išvysti garsiausiame pasaulio muziejuje.
Tiesa, laidos vedėjas šios knygos nerekomenduotų meno žinovams, mat veikiausiai šie nusiviltų dėl paviršutiniško pasakojimo. Be to, A. Puklevičius sako pastebėjęs ir šiek tiek fakto klaidų.
Puklevičiaus grožinės literatūros vasaros skaitinių penketukas
Kalbėdamas apie šią vasarą rekomenduojamas grožinės literatūros knygas, A. Puklevičius atkreipia dėmesį į rašytojos Lailos Lalami romaną „The Dream Hotel“. Anot jo, knygos siužete dirbtiniam intelektui yra patikėtos nusikaltimų prevencijos funkcijos, tad šis užregistruoja, jog pagrindinės veikėjos sąmonėje vyksta negeri dalykai – marokietė emigrantė galimai nusikals ateityje. Rašytojas sako, kad „neįprastas“ romanas skatina jį patį svarstyti, ar tik sugalvotas, bet dar neatliktas nusikaltimas jau tampa nusikaltimu.
Kraujo knygoje yra tiek daug, kad tikrai daugiau negu juodojo humoro.
„Gana filosofinė knyga. Aštri proza, įtraukianti, įvelka į pagrindinio veikėjo emocinį pasaulį. Pati paslaptis išlaiko įtampą, o migracijos, priklausomybės temos stipriai rezonuoja. Greitas, įtraukiantis skaitinys“, – sako A. Puklevičius.
Tiesa, jis pažymi, kad kartais pasakojimo tempas sulėtėja, o kūrinio pabaiga daliai skaitytojų gali pasirodyti dviprasmiška.
Trykštantis kraujo fontanas
Kita vasaros rekomendacija – tai Virginios Feito romanas „Victorian Psycho“. A. Puklevičius pasakoja, kad „keistos“ knygos pagrindinė herojė yra psichopatė, gyvenanti karalienės Viktorijos laikais. Ji keliauja iš vieno dvaro į kitą ir kaltina visus dėl savo būklės, todėl tarsi keršija žmonėms pačiu žiauriausiu būdu.
„Kraujo knygoje yra tiek daug, kad tikrai daugiau negu juodojo humoro. Jo irgi yra, tačiau kartais pradeda atrodyti, kad jis yra pritemptas ir pasitelkiamas vien tam, kad šiek tiek palengvintų tą kraują fontaną, tiesiog trykštantį iš po mūsų veikėjos darbų“, – įspūdžiais dalijasi jis.
A. Puklevičiaus akimis, šis kūrinys patiks tiems, kurie priims romano autorės žaidimo taisykles.
„Ypač jeigu jums artimas tas tikrai tamsus humoras“, – kalba vasaros skaitinių rekomendacijų autorius.
Istorinė drama su „007“ elementais
A. Puklevičius taip pat siūlo perskaityti į anglų kalbą išverstą etiopų rašytojo Baalu Girmos kūrinį „Oromay“. Šioje knygoje pasakojama apie 1973-iųjų Etiopiją, praėjus aštuoniems mėnesiams po komunistų perversmo. Anot A. Puklevičiaus, romano autorius tuo metu dirbo žurnalistu Etiopijos propagandos ministerijoje, todėl romane įtaigiai perteikė laikmetį, istorinius įvykius ir kūrinio veikėjus.
„Istorinėje dramoje yra labai daug agento 007 elemento. Tokio retro stiliaus elemento – nekalbėtume apie šiuolaikinį [Džeimsą] Bondą, bet būtent 7–8 dešimtmečio, gal 9-ojo dešimtmečio Bondą. Kai daug egzotikos, daug tropinių dalykų, daug lakstymo džipais, daug veikėjų, kurie vienu metu dedasi vienais, o po to pasirodo esantys vėl kitais. Daug išdavysčių“, – pasakoja rašytojas.
Jis teigia, kad nors besidomintiems Etiopija knyga gali patikti, neišmanantiems šios šalies geografijos gali būti sunku ją skaityti.
Jaunajam talentui gresia pavojus?
Kita A. Puklevičiaus vasaros rekomendacija – tai smuikininko Brendano Slocumbo romanas „The Dark Maestro“. Šio kūrinio pagrindinio veikėjo berniuko tėvas stengiasi išmaitinti šeimą ir kyla nusikalstamo pasaulio karjeros laiptais. Pagrindinį knygos veikėją po koncerto, jam nulipus nuo scenos, pasitinka FTB agentai, kurie jaunajam talentui praneša abejojantys dėl jo saugumo.
„Kai kurie siužeto posūkiai atrodo gana nuspėjami. Kartais muzikinis žargonas gali apsunkinti skaitytoją, kuris nėra susipažinęs su klasikinės muzikos terminais. Ir netgi ta socialinė kritika, nors ji tikrai įtaigi ir tvirta, kartais atrodo pernelyg tiesmukiška. Jeigu skaitėte Donnos Tartt „The Secret History“, ji turėtų priminti šitą [knygą] dėl savo intelektualios intrigos“, – rekomendacija dalijasi rašytojas.
Detektyve persipina mokslinės fantastikos elementai
Galiausiai A. Puklevičius rekomenduoja perskaityti škotų rašytojo Adamo Oyebanji knygą „Esperance“. Šis romanas neatsitiktinai pavadintas pagal Napoleono laikais mūšyje nuskandinto laivo pavadinimą. Knygoje gvildenamos dvi detektyvinės siužetinės linijos, kurios galop persipina tarpusavyje, o vėliau atsiranda ir mokslinės fantastikos elementų.
„Kartais mokslinės fantastikos elementas sulėtina visą knygos eigą, tačiau, ačiū Dievui, autorius A. Oyebanji neužsiima per dideliu tos fantastikos aiškinimu ir tiesiog pateikia ją kaip savaime suprantamą. Ir bent jau tai nestabdo siužeto“, – tikina A. Puklevičius.
Rašytojas pažymi, kad šios knygos skaitytojas patirs nuotykio, mokslinės fantastikos ir „tamsiojo detektyvo“ kombinaciją.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Emilis Jakštys.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
