Ar kada nors glostėte nosį šuns, kuris neatsako vizgindamas uodegą, bet vis tiek sušildo? Miestų aikštėse, skveruose ir net prie fontanų šunų skulptūros tampa ne tik mažosios architektūros akcentais, bet ir emociniais miestovaizdžio herojais. Jie pasitinka, lydi, sargauja ar tiesiog ilsisi – kaip ir tikri gyvenimo draugai.
Pastaraisiais dešimtmečiais šunų skulptūrų Lietuvoje pastebimai pagausėjo. Kai kurios jų žavi forma, kitos – istorija, trečios – netikėta atsiradimo aplinkybe ar ryšiu su miestiečiais.
Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namai, kur šiuo metu veikia paroda „Istorija vizgina uodegą“, kartu su LRT kviečia atrasti Lietuvos miestus ir miestelius, kur šunys gyvena ne tik kiemuose ar namuose, bet ir kaip skulptūros.
1. Trys skalikai prie Gedimino kalno
Vilniaus Bernardinų sode stovi unikali skulptūrinė trijulė – lietuvių skalikų kalytė, patinas ir jų jauniklis. Tai – duoklė nacionalinei Lietuvos šunų veislei, kuri 20 a. viduryje buvo beveik išnykusi. Nuo 16 a. šie šunys garsėjo medžioklės sugebėjimais, o 1981 m. įvyko pirmoji lietuvių skalikų paroda, kurioje dalyvavo 62 šunys, – tai buvo ženklas, kad veislę įmanoma atkurti. Ši skulptūra primena ne tik senas medžioklės tradicijas, bet ir žmonių pastangas išsaugoti tai, kas galėjo visam laikui išnykti.
Vilnius, Bernardinų sodas, Barboros Radvilaitės g. 6A
Autoriai: Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas, eskizo autorius – Romualdas Kvintas
2. Akiniuota Vilniaus dobermanė
Gedimino prospektu keliaujantys praeiviai dažnai stabteli prie bronzinės dobermanės su akiniais. Atrodo, ji žvelgia į kiekvieną tarsi mąsliai, o gal net kiek griežtai. Skulptūra gyvena trečiąjį gyvenimą – pirmąją pavogė, antrąją išsivežė verslininkas, o trečiąją atkūrė skulptorius Eimantas Ludavičius. Vilniečiai ir miesto svečiai ją itin pamėgę – dažnas praeidamas glosto jos nosį.
Vilnius, Gedimino pr. 32A
Autorius: Eimantas Ludavičius
P. S. Dobermanės dvynė gyvena ir Užupyje – Aukštaičių ir Paupio gatvių skvere. Tai tiksli pirmosios versijos replika. Skulptorius, išsaugojęs originalią formą, išliejo dar vieną dobermanę, kuri šiandien kviečia sugalvoti norą ir ją paglostyti.
3. Tarnybos partneris, kurio neišduosi
Kai 2016 m. pasienyje su Rusija žuvo kontrabandininkus persekiojęs tarnybinis šuo Ramzis, žmonės reagavo ne tik žodžiais – buvo aukojamos lėšos, kuriami prisiminimai, o galiausiai iškilo ir paminklas. Tai ne tik atminimo ženklas vienam šuniui – tai pagarba visiems keturkojams, kurie tyliai, bet drąsiai tarnauja šalia žmonių. Skulptūra vaizduoja uniformuotą šunį su skiriamaisiais ženklais – kaip lygiavertį pareigūną. Ji tapo ir pamoka, ir padėka: už ištikimybę, budrumą, tylų buvimą šalia.
Vilnius, Minsko pl. 45
Autoriai: skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektė Kristina Rimienė
4. Ukmergės Keksas su charakteriu
Prie Vienuolyno gatvės šviestuvo sėdi granitinis šuo – nei per rimtas, nei pernelyg juokingas, bet labai savas. Apie 100 kg sveriantis keturkojis su bronzinėmis detalėmis buvo sukurtas kaip dekoratyvinis miesto akcentas, įkvėptas senamiesčio dvasios. „Keksas“ gimė iš akmens formos ir žaismės, o vardą jam suteikė penkiametė Kornelija, nugalėjusi ikimokyklinukų surengtame vardo konkurse. Šunelis greitai tapo vaikų, jaunavedžių ir turistų pamėgtu personažu – prie jo stabtelėjama, fotografuojamasi, glostoma jo galva.
Ukmergė, Vienuolyno g.
Autorius: Ričardas Širvelis
5. Pirkinių ekspertė Bitė
Senbernarė Bitė puikiai orientavosi Kauno gatvėse – tiek, kad šeimininkas ją vieną išleisdavo apsipirkti. Su krepšeliu nasruose Bitė grįždavo tiesiai namo. Šią šunę pažinojo ne tik miestiečiai – ją prisimena ir svečiai, matydavę ją vaikštinėjančią ar bendraujančią su praeiviais. Bitė tapo legenda, o idėja ją įamžinti gimė buvusiam šeimininkui Algimantui Bakui. Iniciatyvą entuziastingai palaikė ir kauniečiai. Pasakojama, kad jos gerų darbų sąraše – ne tik apsipirkimai, bet ir išgelbėtas skęstantis vaikas bei viščiukai, ištraukti iš po judančio automobilio. Ši skulptūra – ne tik atminimo ženklas, bet ir gyvenimo bendrakeleivės, ištikimos draugės įkūnijimas.
Kaunas, Zanavykų g.
Autorius: Lukas Šiupšinskas
6. Literatūros duetas: Vaižgantas ir Kaukas
Ant suoliuko prie Vytauto bažnyčios senamiestyje sėdi ne tik rašytojas, bet ir jo ištikimas taksas Kaukas – gyvas literatūros ir šuns bičiulystės įkūnijimas. Skulptūra atidengta 2019 m., minint Juozo Tumo-Vaižganto 150-ąsias gimimo metines. O šio dueto istorija išties verta romano: mažą taksą Kauką rašytojui padovanojo giminaičiai, ir šuo tapo neatsiejama Vaižganto gyvenimo dalimi. Jis jį taip mylėjo, kad net parašė jam nekrologą. Skulptūra atkuria istorinę nuotrauką, kurioje Vaižgantas ir Kaukas sėdi kartu ant suolelio – šalia žmogaus, kuris iki paskutinės dienos liko šiltas, sąmojingas ir gyvas.
Kaunas, Aleksoto g. ir Karaliaus Mindaugo pr. kampas
Autorius: Gediminas Piekuras
7. Gargždų letena – kvietimas draugauti
Kai Gargždai šventė 765-ąjį gimtadienį, miestui buvo padovanotas bronzinis šuniukas – santūrus, ištiesta letena tarsi sakantis: „Būkime draugai.“ Skulptūra tęsia jaukią miesto skulptūrinę tradiciją – prieš tai gimtadienio proga Gargždai gavo išdidžiai besirąžantį katiną. Katinas turėjo vardą – Gargždukas, o dabar jis turi ir draugą. Idėją miestui padovanojo viena bendrovė, norėdama priminti apie draugiškumą ir gyvūnų gerovę. Šunelis kviečia ne tik fotografuotis, bet ir susimąstyti: ar tikrai rūpinamės visais – ir tais, kuriuos prisijaukinome, ir tais, kurie dar laukia namų?
Gargždai, Klaipėdos g.
Autoriai: architektas Saulius Druskis, skulptorius Sergejus Plotnikovas
8. Napoleono sargai Kauno fontane
Šalia Kauno rotušės aikštės fontano skulptūroje du dogai saugo imperatorių Napoleoną, o jų istorija turi ne vieną versiją. Viena pasakoja, kad šunys pirmieji paragavo užnuodyto maisto ir žuvo – taip išgelbėdami savo šeimininką. Kita – kad jie naktį ėmė loti ir perspėjo apie artėjančius caro kazokus. Kad ir kuri iš šių legendų atskleistų tiesą, šie šunys tapo neatsiejama Kauno dalimi. Ne veltui skulptūra stovi būtent čia – šalia pastato, kur 19 a. veikė arklių pašto stotis. Galbūt tai pati tinkamiausia vieta šunims, kurie visada buvo pasiruošę saugoti, perspėti, o prireikus – ir paaukoti save.
Kaunas, Rotušės g. 19
Autorius: Vytautas Narutis
9. Protesto kolona – pakėlusi leteną
Tarp Marijonų ir Liepų alėjos, Panevėžyje, stovi kolona, kuri iš pirmo žvilgsnio gal ir stebina, o iš tikrųjų sako daug. Ant jos – šuo, atliekantis savo reikalą. Šią medinę skulptūrą prieš daugiau nei dvidešimt metų nelegaliai pastatė drožėjas Rytis Zaveckas – kaip tylų, bet neišvengiamai pastebimą protestą prieš gyvūnų šeimininkų abejingumą. Jis norėjo „paauklėti“ tuos, kurie palieka „užminuotas“ pievas.
Panevėžys, Marijonų ir Liepų al. kampas
Autorius: Rytis Zaveckas
10. Žaizdas laižantis gerasis šuo
Ant senųjų Viekšnių kapinių tvoros stulpo stovi šv. Rokas – šventasis, šalia kurio visada matomas šuo. Ne šiaip sau. Legenda byloja, kad maru susirgęs Rokas atsiskyrė į mišką, nenorėdamas būti našta kitiems. Ten jį išgelbėjo šuo – kasdien atnešdavęs duonos ir laižydavęs žaizdas, kol šventasis pasveiko. Šis ryšys tapo ne tik maldingos ikonografijos motyvu, bet ir vienu seniausių žmogaus ir gyvūno bičiulystės simbolių Lietuvoje. Viekšniuose esanti skulptūra – ne tik paminklas šventajam, bet ir gyvas gailestingumo ženklas, išlikęs iki šių dienų.
Mažeikių r., Viekšniai, Mažeikių g. 45
11. Skulptūrinė svajonė Klaipėdos uoste – „Vaikystės svajonė“
Kruizinių laivų terminale Klaipėdoje iš tolo matomas berniukas su jūreiviška kepuraite mojuoja išplaukiantiems laivams, o į miestą jį tempia šuo. Ši skulptūra – tai ne tik šmaikštus momentas iš vaikystės, bet ir miesto svetingumo ženklas. Ji primena, kad šuo – ne tik sargas, bet ir draugas kelionėje. Skulptūra tapo gyvu miesto papročiu: per Kalėdas berniukas ir šuo aprengiami šventiniais kostiumais, o per Jūros šventę berniukas tampa tikru jūreiviu. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai ją vadina vienu fotogeniškiausių uosto taškų.
Klaipėda, Kruizinių laivų terminalas
Autoriai: skulptorius Svajūnas Jurkus, architektas Vytautas Paulionis
12. Tiesiai į širdį – „Mes atsakingi...“ Visagine
Nedidelė skulptūra Visagine skirta vienai aiškiai žinutei: „Mes atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome.“ Ši Antoine`o de Saint-Exupéry frazė čia tampa ne tik citata, bet ir raginimu būti atsakingiems už gyvūnus, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai šuo perkamas kaip interjero elementas, „nes vaikas nori“, negalvojant, kad augintinis reikalauja daug laiko ir pastangų. Šuo šioje skulptūroje įkūnija tylų laukimą ir pasitikėjimą.
Visaginas, Sedulos al.
Autorė: Nevena Šašilova
13. Nuo lauko iki parodos: „Istorija vizgina uodegą“
Jei norisi dar labiau suprasti, kodėl šuo tapo ne tik sargu ar augintiniu, bet ir kultūriniu simboliu, verta aplankyti Istorijų namų parodą „Istorija vizgina uodegą“. Čia žmogaus ir šuns ryšys atskleidžiamas nuo akmens amžiaus iki šiandienos ir pasakojama, kaip iš pradžių buvęs tik medžioklės bendražygis tapo draugu, pagalbininku, šeimos nariu.
Vilnius, Istorijų namai, T. Kosciuškos g. 3
P. S. O kur katės?
Jeigu visą laiką laukėte klausimo „o kur katės?“, labai gerai darėte. Jos neįsižeis, kad čia ne apie jas. Katės nevaikšto maršrutais – jos renkasi kryptį.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
