„Gavome trumpą vyskupų sprendimą: „Manome, kad numatyti kūriniai nėra tinkami atlikti bažnytinėje erdvėje.“ Ir viskas. Diskusijos pabaiga“, – trečiadienį feisbuke rašė pianistas Rokas Zubovas. Anot pianisto, jo kartu su kūrybine komanda kurta programa „Čiurlionio dainų banga“ Lietuvos katalikų bažnyčiose nelaukiama.
Kaip teigė R. Zubovas, programa „Čiurlionio dainų banga“ daugiausia sudaryta iš liaudies dainų chorui. Ji pradedama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio sukurta giesme „Kyrie eleison“ (chorui ir vargonams), kas kelias dainas įterpiamas vargonų skambesys.
„Galvojome, kad šiais dvasinio pasimetimo, pykčio, susipriešinimo, jėgos kulto laikais, Čiurlionio menas, jo puoselėtos harmonijos ir dvasios šviesos idėjos galėtų mums būti nepaprastai vertingi pagrindo poliai, padedantys spręsti gyvenimo prasmės, dvasingumo klausimus. Ir radome puikius bendradarbius, supratusius ir palaikiusius mūsų pastangas – visų maldos namų klebonai, su kuriais derinome savo siekius, mums LABAI PRITARĖ. Tiesa, išskyrus vieną naujai paskirtą kleboną, kuris nusprendė uždaryti bažnyčios duris bet kokiai kultūrinei veiklai.... nuo to viskas ir prasidėjo...“ – rašė R. Zubovas.
Pasak jo, maždaug per Velykas metus puoselėta programa buvo išprašyta iš katalikiškųjų Lietuvos bažnyčių.
„Gavome trumpą vyskupų sprendimą: „Manome, kad numatyti kūriniai nėra tinkami atlikti bažnytinėje erdvėje.“ Ir viskas. Diskusijos pabaiga. Po šio smūgio pats asmeniškai ėjau pas arkivyskupą G. Grušą, jam pusę valandos dėliojau argumentus – apie Čiurlionio svarbą lietuviškajai tapatybei, apie jo minčių ir kūrinių gilų religinį turinį, apie gerąsias ir blogąsias evangelizacijos tradicijas, apie UNESCO sprendimą, apie senųjų lietuvių liaudies dainų sakralumą ir dvasingumą, apie miestelių bažnyčias – kaip dvasinio bendruomenės telkimo erdves, apie šiandieninį pasaulį, kuriame pasimetusiems žmonėms taip reikalinga šviesa ir ramybė, ir kur, jeigu ne bažnyčioje, jie turi jos ieškoti....
Ekscelencija manęs labai nuoširdžiai, kaip man atrodė, klausėsi, o po pusės valandos mano argumentacijos, suformulavus klausimą „ar galime tikėtis klausimo dėl programos tinkamumo maldos namams pergalvojimo“, atsakymas buvo trumpiausias, koks tik buvo įmanomas: „Ne“, – dalijosi pianistas.
„Mūsų kūrybinės komandos vardu į vyskupus kreipėsi Vyriausybės pareigūnai; savivaldybių merai; savivaldybių kultūros skyrių vadovai. Visus šokiravo atsakymo kietumas ir nesileidimas į jokias diskusijas, o mane pasiekė patys keisčiausi dvasininkų komentarai, tokie kaip „tokioms dainuškoms ne vieta bažnyčioje“, – rašė R. Zubovas.
Anot pianisto, programa vis tiek įvyks visuose planuotuose miestuose: „Kiekviename mieste atrandame alternatyvią erdvę. Kai kuriuose miestuose – tai kitų konfesijų maldos namai, kuriems tai neatrodo „netinkami kūriniai atlikti bažnyčioje.“
Portalą LRT.lt R. Zubovas informavo, kad trečiadienį buvo uždrausta atlikti programą ir Druskininkų bažnyčioje.
„Nors toje pačioje bažnyčioje jau daug daug metų vyksta festivalis „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“. Tai – pagrindinė Druskininkų rimtosios kultūros erdvė... Čiurlionio vaikystės miestas, bažnyčia, kurios vietoje stovėjusioje senojoje bažnyčioje vargonavo pats M. K. Čiurlionis“, – teigė pašnekovas.
LRT.lt susisiekus Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia buvo patikinta, kad šiuo metu sprendimas dėl koncerto dar nėra priimtas, vyksta derinimas.
Vilniaus arkivyskupijos kurija: Bažnyčią privalu palikti tik religinėms apeigoms atlikti
Vilniaus arkivyskupijos kurijos pateiktame atsakyme atkreipiamas dėmesys į Lietuvos vyskupų konferencijos parengtas instrukcijas koncertams ir kitiems renginiams bažnyčiose bei koplyčiose.
„2001 m. vasario 14 d. išleistoje instrukcijoje pabrėžiama, kad bažnyčia visų pirma yra šventa vieta, skirta liturginėms pamaldoms, maldai ir dvasiniam susikaupimui. Bažnyčios nėra socialinio, politinio ar kultūrinio susibūrimo vietos. Jos išimtinai yra skirtos Eucharistijai švęsti, skelbti Dievo žodį, teikti sakramentus, todėl negali tarnauti pasaulietinio pobūdžio renginiams. Kanonų teisės kodekso 1210 kanonas įtvirtina, kad „šventoje vietoje leidžiama tik tai, kas tarnauja kulto, pamaldumo ir religijos praktikavimui bei platinimui, ir draudžiama visa, kas yra svetima vietos šventumui“. Tokiomis šventomis vietomis bažnyčios lieka ir tada, kai jose neatliekamos liturginės apeigos.
Atsižvelgdama į tai, Instrukcija nustato, kad bet kokie koncertai bei kiti renginiai, vykstantys Lietuvos bažnyčiose ir koplyčiose, turi atitikti sakralinės bei religinės muzikos kriterijų, tai yra bažnyčiose leidžiama atlikti muziką, sukurtą pagal liturginius tekstus, taip pat religinę muziką, paremtą bibliniais ar Mišių tekstais, skirtą Švč. Trejybės Asmenų, M. Marijos, šventųjų garbei“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Renginiai turi atitikti sakralinės bei religinės muzikos kriterijų.
„Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų nurodoma, kad Lietuvos Respublika garantuoja bažnyčių ir koplyčių, taip pat tiesiogiai su šiomis kulto vietomis susijusių statinių, jų teritorijų ir religinio kulto objektų sakralumo gerbimą (7.1 str.). Remiantis šiuo principu, nustatomi koncertų bei kitų renginių Lietuvos bažnyčiose ir koplyčiose kriterijai, kurie lemia, kad bažnyčiose ir koplyčiose skambanti muzika turi būti sakralinė“, – teigia Vilniaus arkivyskupijos kurija.
Pateiktame atsakyme taip pat atkreipiamas dėmesys į teatralizuotus renginius bažnyčių erdvėse.
„Tuo pačiu Instrukcija įspėja, kad pasitaiko, jog bažnyčiose atliekamo repertuaro metu įpinami ir teatralizuoti, taip pat ir šokio momentus. Nors šie renginiai ir būtų religinio pobūdžio, tačiau jie nesiderina su bažnyčios pastato paskirtimi. Bažnyčią privalu palikti tik religinėms apeigoms atlikti.
Be to, Instrukcija numato ir kreipimosi dėl leidimo rengti koncertą bažnyčioje tvarką: koncertų organizatoriai pirmiausia turi paduoti raštišką pareiškimą vietos ordinarui, nurodydami koncerto datą, taip pat programą, išvardydami visus kūrinius ir jų autorius ir tik gavę ordinaro leidimą susitarti su koncertuojančiais“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Bažnyčią privalu palikti tik religinėms apeigoms atlikti.
Pasak Vilniaus arkivyskupijos kurijos, 2022 m. lapkričio 7–9 dienomis į plenarinį posėdį susirinkę Lietuvos vyskupai priminė, kad LVK instrukcija Koncertai ir kiti renginiai bažnyčiose bei koplyčiose šalia liturginių apeigų tebegalioja, o sakralioje bažnyčių erdvėje turi skambėti tik sakrali muzika.
„Tikime, kad Čiurlionio kūryba ras tinkamą kultūrinę erdvę, kurioje ji galėtų atsiskleisti visa savo grožybe, kartu išsaugant bažnyčių išimtinį religinį, sakralų identitetą“, – rašoma pateiktame atsakyme.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
